28 gegužės, 2021

Švenčionių Švč. Trejybės cerkvė remontuojama jau septintus metus

Švenčionių cerkvė 2014 m. prieš pradedant darbus / KIC nuotr.

2014 metais atvykusius paveldotvarkos specialistus Švenčionių Švč. Trejybės cerkvė pasitiko apsilaupiusiais fasadais, pažeistu sienų  tinku ir kupolų skarda, išdaužytais viršutinių aukštų langų stiklais. Nepaisant tokios situacijos, šventovė buvo pilnai naudojama, joje vyko pamaldos. Dabar cerkvė vėl atgavusi savo ankstesnes  spalvas, iš tolo švyti atnaujintais fasadais ir bokštais.

„Gera matyti tokią atsinaujinusią cerkvę, kurioje ir stačiatikių bendruomenei bus maloniau melstis, ir gražiau turistams užsukti“, – sako Jonas Volodko, Kultūros infrastruktūros centro (KIC) techninės priežiūros projekto vadovas.  

Pastatyta pagal tą patį projektą kaip ir Dievo Motinos Ženklo iš dangaus cerkvė Žvėryne

Žvelgdami į nuotraukas turbūt pagalvosite, kad šią cerkvę tarsi jau esate matę. Ir tai gali būti panašu į tiesą, net jei nesilankėte Švenčionyse: ji pastatyta pagal tą patį tipinį projektą, tik naudojant kitus fasadų ir interjero puošybos elementus bei apdailos medžiagas kaip ir 1899-1909 metais Vilniuje, Žvėryne iškilusi Dievo Motinos Ženklo iš dangaus cerkvė.

Švenčionių stačiatikių parapija įsteigta 1842 metais. Nauja mūrinė šventovė buvo pastatyta 1898 metais caro valdžios ir parapijiečių lėšomis pagal architekto Michailo Prozorovo projektą. Statybomis rūpinosi šventikas Ivanas Kuznecovas, kurio memorialinė lenta yra cerkvės šiaurės vakarų fasado sienoje.

1913 metais buvo planuota cerkvę remontuoti, nes stogas jau buvo drėgmės pakenktas, karnizų tinkas nubyrėjęs, tačiau dėl Pirmojo pasaulinio karo šiuos planus teko atidėti. Jie prisiminti 1928 metais, kai buvo atliktas kapitalinis remontas: pakeistos medinės kupolo jungtys, pataisytas cinkuota skarda dengtas cerkvės ir varpinės stogas.

1948 metais buvo nuspręsta cerkvę uždaryti, tačiau taip nenutiko, ji ir toliau tarnavo tikintiesiems.

Pastoliai – neatskiriama cerkvės įvaizdžio dalis

Pasak J. Volodko, prieš pradedant darbus cerkvės būklę buvo galima apibūdinti kaip blogą. Buvo pažeista stogo danga, tad pro ją besiskverbiantis vanduo pakenkė sienų, kupolų tinką, ant jo įsikūrė biologinių pažeidėjų kolonijos. Atskiri tinko plotai buvo suardyti išsiskiriančių druskų. Vietomis net buvo pažeistas sienų plytų bei cokolio akmenų mūras.

Vidaus ir fasadų dekoro pakenkimai taip pat buvo dideli, tik, laimė, visi kartotiniai elementai išlikę. Langų būklė irgi buvo bloga arba patenkinama, dalyje viršutinių langų nelikę stiklų, tad pro atviras angas į vidų patekę paukščiai teršė sienas, grindis bei kitus interjero elementus. Pažeidimų sąrašą galima tęsti ir tęsti – 2014 metais tyrimus atlikę tuometinės VĮ „Lietuvos paminklai“ specialistai jų surašė keliolika lapų. Įvertinus cerkvės būklę buvo parengtas tvarkybos darbų: restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo (apsaugos techninių priemonių įrengimo) darbų projektas. Darbus atlieka UAB „Kaminta“ ir MB „Virmalda“.            

„Buvo suremontuotos ir restauruotos puvinio pažeistos stogo medinės konstrukcijos, pakeista   susidėvėjusi ir kiaura skardos stogų danga ir kritulių nuvedimo sistema, restauruoti metaliniai stogo kryžiai. Buvo  sutvarkyti trečio ir antro aukšto fasadai, pakeisti langai, atlikti kiti darbai. Cerkvės stogas ir fasadai beveik sutvarkyti, šiais metais planuojama imtis darbų statinio viduje“, – pasakojo apie darbus J. Volodko.

2021 metais bus  restauruotos trečio ir antro aukšto vidaus patalpų sienos, pabaigtos įrengti apšvietimo, gaisrinės ir apsauginės signalizacijos sistemos.

Daugeliui gali kilti klausimas – kodėl ši cerkvė taip ilgai remontuojama, ar negalima buvo daug seniau padaryti visų darbų? Pagrindinė problema yra bendras Paveldotvarkos programos finansavimas, kai trūksta lėšų greitai sutvarkyti pradėtus, ypač didesnės apimties objektus. KIC direktorius Šarūnas Šoblinskas  atkreipia dėmesį ir į kitus su tuo susijusius aspektus – ilgai atliekami darbai pabrangsta dėl kylančių kainų, vykdant darbus mažomis apimtimis kainą didina ir statybvietės išlaikymo, logistikos kaštai. O tai, savaime suprantama, tvarkybos darbus sulėtina dar labiau.

Pastoliai jau tampa neatskiriama Švenčionių Švč. Trejybės cerkvės įvaizdžio dalimi. Bet turbūt svarbiausia – kad darbai juda į priekį ir cerkvė bus išsaugota ateičiai.

 


7 gruodžio, 2022

Lentvario miesto biblioteka 2022 m. vykdė projektą „Interaktyvus Lentvaris QR“. Projekto tikslas – sukurti interaktyvų Lentvario miesto objektų žemėlapį, kuris […]

3 gruodžio, 2022

2022 gruodžio 2 dieną, 18 valandą, Telšių kultūros centro salėje vyko tradicinis šventinis Telšių kultūros centro kolektyvų koncertas „Kai žmogus […]

2 gruodžio, 2022

Kultūros ministras Simonas Kairys ir aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė šiandien pasirašė susitarimą su savivaldybių vadovais dėl meno ir dizaino viešosiose […]

1 gruodžio, 2022

Sparčiai besikeičiantis sostinės Šnipiškių rajonas pasižymi kontrastais – jame ir aukščiausi Vilniaus dangoraižiai, ir šalia – medinė nuosavų namų architektūra. […]

1 gruodžio, 2022

Vienų audinių raštų ritminis judesys vos juntamas, kitų – toks stiprus, kad sunku ilgiau išlaikyti žvilgsnį; langelių srovė gali tekėti […]

25 lapkričio, 2022

Sostinės gyventojai stebisi, kad krūmai ir medžiai vis dar sodinami ir iškritus. Tačiau arboristai teigia – medžius ir krūmus sodinti […]

25 lapkričio, 2022

Vilnius kviečia miestiečius per šventes nepamiršti tvarumo, tęstinumo ir rinktis gyvą vazone augančią eglutę arba namus papuošti miškų urėdijų nemokamai […]

Šiemet vykstantis istorijų pasakojimo festivalis Mano migracijos istorijos - jau antras. Fot. Samsonas. LNM
24 lapkričio, 2022

Už savo tėvynės ribų žmonės atsiduria dėl įvairiausių priežasčių, tačiau jų išgyvenimai panašūs. Siekdamas giliau suvokti ir pažinti migracines patirtis, […]

23 lapkričio, 2022

Kiekviena moteris svajoja apie gražų, lygų, švytintį, raukšlių kuo mažiau išvagotą veidą bei kaklą. Miego trūkumas, stresas, prasta mityba, žalingas […]

23 lapkričio, 2022

Vilnius plečia gatvių pavadinimus paaiškinančių lentelių tinklą. Artėjant Lietuvos kariuomenės dienai, savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija nusprendė tokias lenteles įrengti […]

22 lapkričio, 2022

Vilniaus savivaldybė skelbia sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, sporto renginiams bei inventoriui ar įrangai įsigyti, atranką. Šiemet Savivaldybė sporto […]

Europos chorų asociacijos generalinė sekretorė Sonja Greiner, Ieva Krivickaitė, Silvija Pročkytė (Iš kairės) / Organizatorių nuotr.
22 lapkričio, 2022

Novi Sad mieste, Serbijoje, savaitgalį vyko Europos chorų asociacijos Generalinė asamblėja, kurios metu oficialiai paskelbta, kad sekančiai organizacijos Asamblėjai pasirinktas […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
18 lapkričio, 2022

Pasitikdamas artėjantį žiemos švenčių sezoną, Vilnius kviečia į tradicinį konkursą „Kuriu Kalėdų nuotaiką Vilniuje 2022″. Šių metų tema – jaukios […]

Šnipiškės
18 lapkričio, 2022

Vilnius – viena sparčiausiai besikeičiančių Europos sostinių. Dinamiški pokyčiai reiškia vis darnesnį judumą, daugiau atvirų, žalių ir gyvybingų viešųjų erdvių. […]

„Dekoratyvi stiklo medžiaga „Cinivitro“ (aut. Airidas Skublickas, projektą kuruoja antrepreneris doc. Marius Norkus)
18 lapkričio, 2022

Spalį Eindhovene surengta „Nyderlandų dizaino savaitė“ (angl. Dutch Design Week), garsėjanti naujausiomis dizaino idėjomis ir didžiule dizainerių koncentracija viename mieste. […]

Liubov Yarmoshenko nuotr.
18 lapkričio, 2022

Lapkričio 16 dieną Šiaulių kultūros centrą drebino jau eilę metų gyvuojanti rudens vakaronė „Močiutės skrynią pravėrus“. Renginys subūrė tiek didelius, […]

Pypkė su Senojo Testamento scena su pranašą Joną ryjančia didžuve / S. Samsono nuotr. LNM
18 lapkričio, 2022

Nuo vaisto visoms ligoms gydyti iki XXI amžiaus rykštės – tabako istorija pasaulyje ir Europoje yra intriguojanti, o šiandien, pasibaigus […]

17 lapkričio, 2022

Zarasų rajono savivaldybės ir Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos kviečia lankytojus į naują interaktyvų turą, pasakojantį apie šiuose […]

16 lapkričio, 2022

Šiandien Vilniaus Taryba atnaujino 2018 metais patvirtintą ilgalaikį (iki 2030 m.) Vilniaus miesto darnaus judumo planą (VMDJP), kuris keičia gyventojų […]

16 lapkričio, 2022

Sostinė plečia nemokamai viešuoju transportu keliaujančių vilniečių ratą – nuo šiol tokią galimybę turės socialines paslaugas teikiančių ir kultūros įstaigų […]