28 gegužės, 2021

Švenčionių Švč. Trejybės cerkvė remontuojama jau septintus metus

Švenčionių cerkvė 2014 m. prieš pradedant darbus / KIC nuotr.

2014 metais atvykusius paveldotvarkos specialistus Švenčionių Švč. Trejybės cerkvė pasitiko apsilaupiusiais fasadais, pažeistu sienų  tinku ir kupolų skarda, išdaužytais viršutinių aukštų langų stiklais. Nepaisant tokios situacijos, šventovė buvo pilnai naudojama, joje vyko pamaldos. Dabar cerkvė vėl atgavusi savo ankstesnes  spalvas, iš tolo švyti atnaujintais fasadais ir bokštais.

„Gera matyti tokią atsinaujinusią cerkvę, kurioje ir stačiatikių bendruomenei bus maloniau melstis, ir gražiau turistams užsukti“, – sako Jonas Volodko, Kultūros infrastruktūros centro (KIC) techninės priežiūros projekto vadovas.  

Pastatyta pagal tą patį projektą kaip ir Dievo Motinos Ženklo iš dangaus cerkvė Žvėryne

Žvelgdami į nuotraukas turbūt pagalvosite, kad šią cerkvę tarsi jau esate matę. Ir tai gali būti panašu į tiesą, net jei nesilankėte Švenčionyse: ji pastatyta pagal tą patį tipinį projektą, tik naudojant kitus fasadų ir interjero puošybos elementus bei apdailos medžiagas kaip ir 1899-1909 metais Vilniuje, Žvėryne iškilusi Dievo Motinos Ženklo iš dangaus cerkvė.

Švenčionių stačiatikių parapija įsteigta 1842 metais. Nauja mūrinė šventovė buvo pastatyta 1898 metais caro valdžios ir parapijiečių lėšomis pagal architekto Michailo Prozorovo projektą. Statybomis rūpinosi šventikas Ivanas Kuznecovas, kurio memorialinė lenta yra cerkvės šiaurės vakarų fasado sienoje.

1913 metais buvo planuota cerkvę remontuoti, nes stogas jau buvo drėgmės pakenktas, karnizų tinkas nubyrėjęs, tačiau dėl Pirmojo pasaulinio karo šiuos planus teko atidėti. Jie prisiminti 1928 metais, kai buvo atliktas kapitalinis remontas: pakeistos medinės kupolo jungtys, pataisytas cinkuota skarda dengtas cerkvės ir varpinės stogas.

1948 metais buvo nuspręsta cerkvę uždaryti, tačiau taip nenutiko, ji ir toliau tarnavo tikintiesiems.

Pastoliai – neatskiriama cerkvės įvaizdžio dalis

Pasak J. Volodko, prieš pradedant darbus cerkvės būklę buvo galima apibūdinti kaip blogą. Buvo pažeista stogo danga, tad pro ją besiskverbiantis vanduo pakenkė sienų, kupolų tinką, ant jo įsikūrė biologinių pažeidėjų kolonijos. Atskiri tinko plotai buvo suardyti išsiskiriančių druskų. Vietomis net buvo pažeistas sienų plytų bei cokolio akmenų mūras.

Vidaus ir fasadų dekoro pakenkimai taip pat buvo dideli, tik, laimė, visi kartotiniai elementai išlikę. Langų būklė irgi buvo bloga arba patenkinama, dalyje viršutinių langų nelikę stiklų, tad pro atviras angas į vidų patekę paukščiai teršė sienas, grindis bei kitus interjero elementus. Pažeidimų sąrašą galima tęsti ir tęsti – 2014 metais tyrimus atlikę tuometinės VĮ „Lietuvos paminklai“ specialistai jų surašė keliolika lapų. Įvertinus cerkvės būklę buvo parengtas tvarkybos darbų: restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo (apsaugos techninių priemonių įrengimo) darbų projektas. Darbus atlieka UAB „Kaminta“ ir MB „Virmalda“.            

„Buvo suremontuotos ir restauruotos puvinio pažeistos stogo medinės konstrukcijos, pakeista   susidėvėjusi ir kiaura skardos stogų danga ir kritulių nuvedimo sistema, restauruoti metaliniai stogo kryžiai. Buvo  sutvarkyti trečio ir antro aukšto fasadai, pakeisti langai, atlikti kiti darbai. Cerkvės stogas ir fasadai beveik sutvarkyti, šiais metais planuojama imtis darbų statinio viduje“, – pasakojo apie darbus J. Volodko.

2021 metais bus  restauruotos trečio ir antro aukšto vidaus patalpų sienos, pabaigtos įrengti apšvietimo, gaisrinės ir apsauginės signalizacijos sistemos.

Daugeliui gali kilti klausimas – kodėl ši cerkvė taip ilgai remontuojama, ar negalima buvo daug seniau padaryti visų darbų? Pagrindinė problema yra bendras Paveldotvarkos programos finansavimas, kai trūksta lėšų greitai sutvarkyti pradėtus, ypač didesnės apimties objektus. KIC direktorius Šarūnas Šoblinskas  atkreipia dėmesį ir į kitus su tuo susijusius aspektus – ilgai atliekami darbai pabrangsta dėl kylančių kainų, vykdant darbus mažomis apimtimis kainą didina ir statybvietės išlaikymo, logistikos kaštai. O tai, savaime suprantama, tvarkybos darbus sulėtina dar labiau.

Pastoliai jau tampa neatskiriama Švenčionių Švč. Trejybės cerkvės įvaizdžio dalimi. Bet turbūt svarbiausia – kad darbai juda į priekį ir cerkvė bus išsaugota ateičiai.

 


Sauliaus Žiūros nuotr.
29 liepos, 2021

Vilniaus miesto savivaldybė, jau trečius metus vykdanti neeksploatuojamų automobilių nutempimo darbus, žengia į tolimesnį etapą ir pradeda tokių transporto priemonių […]

29 liepos, 2021

Tokiu sukrautu kraičiu užvertos 37-osios medalio ir mažosios skulptūros kūrėjų stovyklos Telšiuose durys iki kitų metų. Bemaž 40 naujų profesionaliojo […]

29 liepos, 2021

Vasarai įsibėgėjus Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje vėl atveriamos kūrybinės dirbtuvės „Etnosodas“, kuriose laukiami norintys iš arčiau pažinti lietuvių folklorą […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
29 liepos, 2021

Vilniaus universiteto didžiajame kieme pasveikinti Vilniaus abiturientai, išlaikę valstybinius brandos ir tarptautinio bakalaureato egzaminus ir gavę po 2 ir daugiau […]

Sweet Nothing / Sigito Gudaičio nuotr.
28 liepos, 2021

Liepos 13-22 dienomis Šiluvoje tarp piligrimų buvo galima sutikti ir įvairiomis kalbomis prabylančių menininkų, nes Šventovėje vyko tarptautinės meno bienalės […]

27 liepos, 2021

Vasara – kelionių, pramogų, pažinimo bei nuotykių metas. Kas skaito knygas, kas ilsisi prie jūros, o kas – stovyklauja. Liepos […]

27 liepos, 2021

Ketvirtadienio popietę Trakų viešojoje bibliotekoje vyko menininkės Virginijos Aliukonės tapybos darbų parodos „Amžinos pasakos“ pristatymas. Susirinkusieji susitiko su parodos autore, […]

G. Mičiūnienės nuotr.
26 liepos, 2021

Margatautė Lietuva – lyg per Jonines žydinti margaspalvė pieva, kurioje kiekvienas žiedelis savo spalva, savo grožiu veriasi, kiekvienas žolynėlis savo […]

24 liepos, 2021

Vilniaus miestas visada buvo išskirtinis savo dydžiu, tenai visada renkuosi visi išsimokslinę žmonės. Nenuostabu jog Vilniaus odontologijos medikai yra vieni […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
23 liepos, 2021

Vilniuje kuriama nauja tradicija – gatvių pavadinimų istorijas pasakos lentelės ant pirmuoju numeriu pažymėto gatvės namo. Šiandien tokia lentelė įrengta […]

23 liepos, 2021

Kūrybinės dirbtuvės, mokymai, bendravimas per šokį, dainą – tai priemonės geriausiai tinkančios įtraukti vaikus ir jaunimą bendrai veiklai, skatinant juos […]

23 liepos, 2021

Veikli Šakių rajono Griškabūdžio bendruomenė kartu su gimnazija ir menininkės Eglės Tamulytės (aka. Aglaja Ray) asociacija „Šaltmiros gyvenimo mokykla“ įgyvendino […]

Edvardas Cirtautas
22 liepos, 2021

Gargždų miesto garbės piliečio vardas Tarybos sprendimu šiemet suteikiamas ilgamečiam pedagogui, gargždiškiui, miesto istorijos žinovui ir puoselėtojui Edvardui Cirtautui. Jo […]

Adomo Kačerausko nuotr.
19 liepos, 2021

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius už aktyvią socialinę veiklą pagerbė ir specialiu Vilniaus mecenato ženklu apdovanojo itin jautrią – senatvės […]

19 liepos, 2021

Klaipėdoje buvo surengtos kūrybinės dirbtuvės „Kaligrafijos ribų beieškant. Dedikacija V. Mačerniui“. Skirta Vytauto Mačernio 100-osioms gimimo metinėms. Užsiėmimus vedė Vilniaus […]

19 liepos, 2021

Pasirodė naujo trijų Baltijos šalių literatūros žurnalo anglų kalba ‘No More Amber – The Baltic Literary Review’ pirmasis numeris, kurio […]

Dainuoja dainų autorius ir atlikėjas Giedrius Arbačiauskas / Birutės Nenėnienės nuotr.
19 liepos, 2021

Realiai niekada to nebuvo, bet galėjo būti, jei besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo įvykiai nebūtų išskyrę bendramokslių jaunų poetų gyvenimo kelių. […]

18 liepos, 2021

Aštuntus metus iš eilės į Marijampolę sugrįžta Tarptautinis meno ir architektūros simpoziumas „Malonny-Marijampolė-Londonas-Niujorkas: idėjų migracija“. Simpoziumo organizatoriai su džiaugsmu laukia […]

Pajūrio dvaras
18 liepos, 2021

Š. m. liepos 2 d.  Palangos gintaro muziejuje startavo nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programos „Tėvynės ieškojimas“  projektas Lietuvos […]

16 liepos, 2021

Rugpjūčio 1 d. Labanoro girioje duris atvers nauja netikėta meno ir kultūros erdvė – privačioje galerijoje „Gamta ir kultūra“ šveicaras […]