Šviesa ir gerumu spinduliuojanti mamos ir dukros paroda
Ignalinos krašto muziejuje pasidžiaugta mamos Monikos Šimonėlės ir dukros Liepos Jankauskaitės fotografijų paroda ,,Šviesa“, kuri šiame adventinio laukimo laike taip tinka žvilgsniui, mintims ir širdžiai apšviesti, sušildyti. Nuostabūs meniški mamos peizažai ir be galo gražūs, įžvalgiai gilūs dukros fotografuoti portretai kalba apie neabejotiną talentą. Visi gamtos paveikslai – iš mūsų krašto, daryti aplink kalvotuosius Ceikinius ar Ignaliną, Nalivaikų kaime, kur šeima ir gyvena.
Fotografes pristatė muziejininkė Agnė Galatiltienė, ji prisiminė pokalbį su Liepa apie norą surengti parodą. Garsiai išsakytos mintys tapo realybe. Taip gražu buvo matyti mamą ir dukrą jų kūryba alsuojančioje erdvėje. ,,Viskas gyvenime prasideda ir baigiasi su kryžiumi. Tai ir parodą pradėjom nuo Nalivaikų kaimo kryžiaus, triskart atstatyto… Mano, mamos, pareiga palaikyti ir auginti dukros talentą. Tikiuosi, ši pirma paroda nebus paskutinė…”,– kalbėjo Monika. Savo mintis ji dėstė tyliai, tarsi kuklindamasi. O gamtos paveikslai kalbėjo patys už save. Juose tiek daug tyro grožio: rūku apsigaubusi ramybė, vos prasišviečianti paslaptis ir dieviškas gerumas. Nuotraukose, tarsi kokio filmo kadruose, užfiksuoti ne tik peizažai. Čia pamatai ir taip natūraliai lyg pozuojančias šeimos auginamas avytes, ir iš miško per pusnis eglutę nešantį tėtį.
Liepa pasakojo, kad fotografuoti pradėjo mygtukiniu telefonu gal kokių 10 metų, paskui išmaniuoju, o dabar jau dvejus metus – mamos dovanotu fotoaparatu. Tuomet prasidėjo jau rimti meniniai ieškojimai. Pats maloniausias dalykas merginai – dirbti su žmonėmis, rengti fotosesijas, kurti neįprastus vaizdus. Jos nuotraukose išties jauti menišką dvelksmą, įsijautimą į fotografuojamo žmogaus charakterį. Liepa jau kelerius metus mokosi šio meno technikos, baigė kursus ir po truputėlį kraunasi savo patirties bagažą. Galima sakyti, kad Liepa prie fotografijos meno sugrąžino savo mamą Moniką, kurios, tuomet jaunutės merginos, 1991 m. Spaudos rūmuose eksponuotą nuotraukų parodą suniokojo sovietų kareiviai. Tai ilgam laikui atėmė norą kurti…
Apie gražią, tikrąją laimę kaime atradusią šeimą ir jos meilę menui pasakojo Monikos draugė Lina Raginytė. Monika gimė ir augo Vilniuje. Kurį laiko gyveno Šveicarijoje, keliavo, ieškojo savęs, baigė veterinarijos mokslus, ekonomiką, pagal savo pomėgius ir gebėjimus moteris dar ir šauni jojikė, šunų stilistė, Lietuvos automobilių slalomo čempionė, verpėja, audėja, sūrininkė, žolininkė… Moka ji ir traktorių vairuoti. Ir viską, ką daro, stengiasi atlikti iki galo gerai. Monikos tėvas – žinomas fotografas Antanas Miežanskas (1938-2017), vienas iš garsiojo fotografų devintuko, kurių paroda 1969 m. atidaryta Maskvoje. Tai žymėjo ir Lietuvos fotografijos meno draugijos įkūrimą. Šviesios atminties tėvo talentas perduodamas iš kartos į kartą.
Paroda labai džiaugėsi Vidiškių gimnazijos direktorė Jūratė Sveikauskienė ir pavaduotoja Diana Semaškienė. Jos sakė, kad prieš dvejus metus su Liepos atėjimu gimnazija nušvito: ,,Ji atėjo su šviesa veide, širdyje ir savo ramybe bei sielos gyliais…”. Menininkes taip pat sveikino bičiuliai, Palūšės, Naujojo Daugėliškio bendruomenių vadovės Eglė ir Indrė. Kartu buvo ir tėtis Regimantas.
