28 kovo, 2018
Raimonda Sutkaitienė

Tai mylim mes gamtą ar visgi jos nekenčiam?

Raimonda Sutkaitienė

Kartą netikėtai sutikau seniai matytą bičiulį. Trumpai pasidalinom naujienomis, o prieš išsiskiriant jis man sako: „Malonu buvo tave pamatyti“. Na, žinoma, aš atsakiau taip pat – „man tave taip pat buvo malonu sutikti“. Tačiau mudviem išsiskyrus, ėjau gatve ir ši frazė „malonu buvo tave pamatyti“ tiesiog užstrigo mano galvoje. Ką ji iš tiesų reiškia? Ar tai tik mandagus atsisveikinimo būdas? Ar žmonėms iš tiesų būna malonu tave pamatyti, kai jie tai sako? Taip iki šiolei ir neatsakiau į šį klausimą. Ir jis man kaskart iškyla, kai kas nors man pasako: „Malonu buvo tave pamatyti“, mane aplanko tiesiog nesuvokiamas dvilypumo jausmas: nuoširdžiai žmogus man tai sako ar tik mandagiai atsisveikina?

Tas dvilypumo jausmas mane vėl aplankė prieš šv. Velykas, kai visi pradėjo ruoštis šiai pavasario šventei. Nuo darželinukų iki šalies Prezidentės, visi ruošėsi šventei: margino kiaušinius, puošė namus ir kiemus. Muziejai, darželiai, mokyklos, daugiafunkciai centrai rengė edukacinius mokymus, muges….ir visomis šiomis grožybėmis dalinosi socialiniuose tinkluose. Šiame visam gražinimosi šurmulyje pastebėjau vieną naują puošimosi tendenciją – medžių puošimą velykiniais margučiais. Na, gal ne visai ji naują, nes šios tradicijos pradininkas Lietuvoje greičiausiai buvo Šeduvos darželis-lopšelis jau keleri metai savo kieme puošiantis medį įspūdingu margučių kiekiu. Šiemet jų daugiau kaip 7 tūkstančiai. Paakinti šio darželio iniciatyvos, medžius pradėjo puošti ir kiti. Ne tik darželių-lopšelių kiemuose, bet ir miestų centruose augantys medžiai pasidabino velykiniais margučiais ir buvo išdidžiai pavadinti „VELYKŲ MEDŽIAIS“. Atrodo tai graži iniciatyva, nes juk taip yra pagerbiama GYVYBĖ. Medis ir kiaušinis yra nuo senų senovės įvardijami, kaip gyvybės simboliai, nors ši puošimosi tradicija kilusi ne iš mūsų etnokultūros, bet tai ne vienintelis dalykas, kurį esame nukopijavę nuo kitų šalių. Taigi, viskas kaip ir gražu, jeigu tai daroma GYVYBĖS garbei. Tačiau maklinėjant po facebook-o platybes,   mane apėmė toks pat dvilypumo jausmas, kaip ir su ta fraze „malonu buvo tave pamatyti“. Ar tikrai rengdami šias įspūdingas akcijas mes pagerbiame GYVYBĘ? O gal tai tik „darymo kaip visi“, dėl sportinio intereso, kuris bus gražesnis, didesnis, spalvingesnis ir visoks kitos – esnis, reiškinys? Ir jau šis dvilypumas galutinai užvaldo, kai pamatai, kad tie margučiai iškabinti ant kelių likusių vienišų medžių miesto aikštėje, kuri po „viešosios erdvės pritaikymo visuomenei“, pasinaudojus ES fondais, liko plynu lauku.

„Prašau Dievulio, kad greičiau pasibaigtų tie Europos Sąjungos pinigai“, – sako man pažįstamas arboristas (medžių prižiūrėtojas ir saugotojas), kai pasidomiu, kas gi čia dabar vyksta. Socialiniuose tinkluose žmonės dalinasi vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuoti iš pažiūros sveiki medžiai, išguldyti alėjose, parkuose, aikštėse ir kitose viešosiose erdvėse. „Tai gal tie medžiai buvo nesveiki, nudžiūvę ar kaip kitaip pažeisti ir keliantys pavojų aplinkiniams?“, – klausiu jo. „Žinoma, yra ir tokių, bet daugumoje – tai sveiki medžiai, galėję augti dar daug metų. Čia kalti Europos Sąjungos fondų finansuojami projektai. Viešųjų erdvių sutvarkymo projektai patrauklūs projektų įgyvendintojams. Šiems projektams, kai pareiškėjas yra savivaldybė ar kita valstybinė institucija, dažniausiai būna skiriamas šimtaprocentinis finansavimas. O lėšų būna daug: milijonas ar net keli milijonai eurų. Skiriamas projektines lėšas reikia tinkamai 100 proc. įsisavinti, nes kitaip reikės grąžinti visas gautas ir jau išleistas projektines lėšas. Nauji medžių sodinukai labai gerai tas lėšas „įsavina“. Jei kainuoja brangiai, bet prieš tai, aišku, reikia iškirsti jau esamus medžiu“, – dėsto jis. „Na, bet nejaugi projektai nebuvo suderinti su visuomene?“, – klausiu. „Projektų derinimas su visuomene prasideda, kai jie jau yra parengti. Tada jau iš esmės – „šaukštai po pietų“ ir nelabai ką galima pakeisti. Be to, ir visuomenė yra pakankamai neaktyvi“, – paaiškina arboristas. „Chm, bet visuomenė tikrai aktyvi, puošdama medžius nesuskaičiuojamais kiekiais margučių“, – pagalvoju.

Atsisveikindamas jis mane pakviečia atvykti balandžio 2 dieną į piketą Šiauliuose, kur bus reikalaujama Šiaulių miesto valdžios atsisakyti planų iškirsti kaštonų alėją. Ir apšviečia mane apie medžių svarbą žmogaus gyvenime „Buvo prieš kokį 20 metų, kad šuo, katė, ar kitas gyvūnas nudvėsė, pastipo, dabar sakome mirė. Jei gyvūną skriaudžia yra tam prieglauda. Medžiui gi belieka tik stovėti ir laukti kažko gero… Jam prieglaudos nėra… Kai mes sakysime, kad medį ne nukirto, bet nužudė, ne nudžiūvo, bet mirė, ne prastai nugenėjo, bet suluošino, tuomet tas stovintis medis bus ramus ir džiugins visus, priglaus visus, kuriems jis reikalingas. Paukštelius, vabzdžius, grybus, kerpes ir pan. Žmogų pridengs nuo saulės ar lietaus. Kai bus depresija, galima ąžuolą apkabinti, ir vaistų nereikės“, – poetiškai pokalbį pabaigia medžių saugotojas.

Tačiau kiekvienam valia spręsti: medžius puošti margučiais ar dalyvauti pikete, siekiančiame apginti Šiaulių Kaštonų alėją, kad nebūtų pakirsta jau ne vieną dešimtmetį miestiečius ir svečius džiuginantys kaštonai… Ir jei atvyksite, ten matyti bus jus tikrai malonu.

Nuotraukoje: Artėjant šv. Velykoms Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė Trakų krašto tradicinių amatų centre.

Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.

  1. Labai taikli straipsnio idėja. Prekybos centrai irgi puošiasi dirbtiniais želdiniais, o kai kurie paleidžia paukščių giesmių įrašus – nes prekybininkai žino, kad tai teigiamai veikia žmones. Tik tvarkant viešąsias erdves ir perleidžiant žalius sklypus vystytojams apie teigiamą brandžių želdinių poveikį pamirštama. Savivaldybes įpareigoja įtraukti į projektų parengimą su visuomene Orhuso konvencija. Viešinimas – nereiškia projekto patalpinimas į internetą, komunikacija numato aibę procedūrų kurių tikslas – įtraukti kuo daugiau savo miesto žmonių į projekto parengimą. Skamba netikėtai? Mokykitės, savivaldybes, daugiau keliaukite ypač po mūsų Baltijos regiono šalis.

    Taip pat: dabar valdžioje esantys „žalieji“, ypač Aplinkos ministerijoje, juda priešinga linkme. Saugikliai – jų rankose, jie turi užtaisyti įstatyminę spragą, leidžiančią rengti viešuosius projektus be nuoseklaus visuomenės įtraukimo į sprendimo priėmimo procesą. Taip pat jie atsakingi už nacionalinių ir regioninių parkų kirtimus, kurie kelia nerimą skirtingų Lietuvos vietovių gyventojams.


25 lapkričio, 2022

Sostinės gyventojai stebisi, kad krūmai ir medžiai vis dar sodinami ir iškritus. Tačiau arboristai teigia – medžius ir krūmus sodinti […]

25 lapkričio, 2022

Vilnius kviečia miestiečius per šventes nepamiršti tvarumo, tęstinumo ir rinktis gyvą vazone augančią eglutę arba namus papuošti miškų urėdijų nemokamai […]

Prezidentūros nuotr.
23 lapkričio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį apdovanojo Nacionalinio judumo iššūkio nugalėtojus. „Prieš du mėnesius pakviečiau Jus daugiau judėti, žingsniais konkuruoti […]

23 lapkričio, 2022

Ar jūsų katė nenaudoja dėžutės? Katės nustoja naudoti savo kraiko dėžutes dėl įvairių priežasčių, įskaitant problemas aplink išorę ir nenustatytas […]

23 lapkričio, 2022

Ar patikėsite jei pasakysiu, jog malkines galite užsisakyti ir internetu? Tik svarbu pagalvoti kokio tipo malkinė jums yra reikalinga ar […]

23 lapkričio, 2022

Nesvarbu, ar ketinate atnaujinti efektyvesnę namų šildymo sistemą, ar galvojate apie pasiūlymo priėmimą dėl naujos šildymo sistemos naujiems namams ir […]

23 lapkričio, 2022

Audinio tipas yra neatsiejama drabužių dizaino dalis. Todėl jau renkantis būsimo drabužio stilių ir kirpimą reikėtų pagalvoti, iš kokios medžiagos […]

22 lapkričio, 2022

Per pastarąsias tris paras šalyje gaisruose žuvo net keturi žmonės. Statistikos duomenimis, daugiausia žmonių gaisruose žūsta šeštadienį, tragiškiausia mėnesio diena […]

18 lapkričio, 2022

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį dalyvavo Prezidentūroje vykusioje nacionalinėje konferencijoje „Auginu Lietuvą“, skirtoje demografinės krizės priežasčių aptarimui bei efektyvių sprendimų […]

18 lapkričio, 2022

Lapkričio 19-ąją minint Pasaulinę smurto prieš vaikus prevencijos dieną, vaiko teisių gynėjai kviečia visuomenę nelikti abejingai vaikams ir šeimoms, kurioms […]

16 lapkričio, 2022

„Gaisrininkai visiems yra pavyzdys, nes jie išsaugojo mūsų kurtus paveikslus… Man gera į juos ir dabar žiūrėti, nes jie atrodo, […]

13 lapkričio, 2022

2022 m. lapkričio 12 d. Panevėžio robotikos centre „RoboLabas“ jau trečiąjį kartą vyksta tarptautinės robotikos varžybos „Robotų fiesta 2022“. Ji […]

Kęstutis Pocius
10 lapkričio, 2022

Besikeičiantis vartotojų požiūris, griežtėjantis politinis reguliavimas atliekų tvarkymo srityje,  Europos Sąjungos keliami tikslai pereiti prie žiedinės ekonomikos, milžiniška konkurencija bei […]

10 lapkričio, 2022

UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ siūlo naują paslaugą Telšių regiono (Plungės, Telšių, Mažeikių raj. ir Rietavo sav.) gyventojams – daiktų […]

8 lapkričio, 2022

Vidutinė temperatūra pasaulyje kyla greičiau nei planuota. Mokslininkai įspėja, kad kai kurie klimato kaitos padariniai lems vis didesnius praradimus ir […]

8 lapkričio, 2022

Siekiant mažinti afrikinio kiaulių maro plitimą mūsų šalyje, mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas. Tai padeda suaktyvinti kritusių šernų paieškas […]

7 lapkričio, 2022

Draugiškesnį aplinkai šilumos gamybos būdą Alytaus rajono savivaldybei pasiūlė Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija. Projektą savivaldybės merui Algirdui Vrubliauskui, direktorei Gintarei […]

4 lapkričio, 2022

Už civilinę saugą atsakinga Vidaus reikalų ministerija ragina savivaldybes aktyviau žymėti priedangai oro pavojaus atveju tinkamus statinius. Jų Lietuvoje suskaičiuota […]

3 lapkričio, 2022

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento Plungės skyriaus specialistai primena, kad patalpose mikroklimatą lemia trys pagrindiniai […]

27 spalio, 2022

Tęsiantis Belgijos Karalių vizitui Lietuvoje, trečiadienį pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir Karalienė Matilda aplankė Vilniuje įsikūrusį Ukrainos centrą, susitiko su […]