12 spalio, 2015

Taromatais „Maxima“ planuoja surinkti apie 80 proc. visų vienkartinių pakuočių

Prekybos tinklas „Maxima“ šiandien pristatė pirmąjį šalyje jau veikiantį taromatą, priimantį stiklinę, metalinę bei plastikinę tarą ir pirkėjams grąžinantį po 10 euro centų užstatą už kiekvieną pakuotę. Pirkėjų tarą prekybininkai pradės priimti nuo ateinančių metų vasario 1 dienos, kai Lietuvoje pradės veikti nauja vienkartinių pakuočių užstato sistema.

Nuo ateinančių metų vasario pirkėjai, pirkdami gėrimus stilinėje, plastikinėje ar metalinėje taroje, kurių talpa didesnė nei viena dešimtoji litro (100 ml) ir mažesnė nei trys litrai (3 000 ml), parduotuvėje paliks 10 euro centų užstatą. Įmetę tuščią tarą į prie parduotuvių ar jose įrengtus taromatus gaus čekį, kurį padavę parduotuvės kasininkui galės susigrąžinti po 10 euro centų už kiekvieną priduotą tuščios taros vienetą.

„Naujosios užstato sistemos diegimas įgauna vis didesnį pagreitį ir jau kitų metų vasarį pasieks Lietuvos gyventojus. Norint užtikrinti, kad sistema veiktų sėkmingai ir pakuočių atliekos būtų surenkamos efektyviai, svarbu jau dabar pradėti teikti informaciją vartotojams. Būtent parduotuvėse pirkėjai pirmą kartą susidurs su užstato sistema, todėl prekybos tinklų indėlis šviečiant visuomenę yra labai svarus ir sveikintinas“, – sakė VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ generalinis direktorius Gintaras Varnas.

Šiandien pristatytas taromatas, kaip ir visi kiti 203 prekybos tinklo „Maxima“ taromatai, nuo ateinančių metų vasario mėnesio priims tik specialiai pažymėtą tarą. Taigi anksčiau pagamintų gėrimų tarą, kaip įprasta, pirkėjams reikės mesti į tam skirtus rūšiavimo konteinerius. Pakuočių užstato sistemoje dalyvaus tos pakuotės, kurios prie brūkšninio kodo turės specialų juodai baltą taromatų atpažįstamą ženklą. LR Aplinkos ministerija yra numačiusi, jog visa pirminė vienkartinė stiklinė, plastikinė ar metalinė tara Lietuvoje, atitinkanti minėtus talpos reikalavimus, gamintojų ir importuotojų privalės būti specialiai pažymėta iki 2016 metų gegužės 1 dienos.

„Planuojame, kad įrengę taromatus bent pirmaisiais metais surinksime apie 80 proc. mūsų pirkėjų nuperkamų vienkartinių pakuočių. Tai maždaug 11 mln. pakuočių per mėnesį. Tikimės, kad pirkėjai įpras naudotis patogiais taromatais, kuriuos nuolat prižiūrės mūsų darbuotojai, ir ateityje perdirbamos taros  procentas augs“, – sako bendrovės „Maxima LT“ vadovas Žydrūnas Valkeris. „Maxima“ duomenimis, Estijoje į taromatus sugrįžta jau apie 85–95% taros.

Iš viso „Maxima“ įrengs 203 taromatus – juos turės 89 proc. tinklo parduotuvių. Didžioji dalis – 184 taromatai – bus didesni ir stovės prie prekybos centrų lauke, o 19 mažesnių taromatų bus įrengti parduotuvių viduje. Likusiose 28 „Maxima“ parduotuvėse taromatai statomi nebus, nes jų prekybos plotas per mažas. Pagal šalyje galiojančius įstatymus, vienkartinę tarą supirkinėti privalo tik didesnės parduotuvės, kurių prekybinis plotas siekia 300 kv. metrų.

Bendrovė „Maxima LT“ yra paskaičiavusi, kad taromatų projektas pareikalaus apie 1 mln. eurų investicijų. Į šią sumą įeina taromatų įrengimas prie 203 parduotuvių, taromatų ir kasų IT sistemų suderinimas, daugkartinės ir vienkartinės taros srautų, logistikos, suderinimas, taromatų priežiūra ir švaros užtikrinimas, taip pat pačios „Maxima“ privačių prekės ženklų pakuočių žymėjimas ir kita.

Kasmet Lietuvoje parduodama vidutiniškai apie 600 mln. vienkartinių pakuočių, kurių didelė dalis yra neperdirbama. Vien „Maxima“ tinklo parduotuvėse Lietuvoje per mėnesį parduodama apie 14 mln. vienetų įvairiausios skysčiui skirtos taros. Iki šiol užstato principu buvo renkama tik stiklinė tara. „Maxima“ tinklo parduotuvėse per mėnesį jos surenkama beveik 15 mln. vienetų.

Šiuo metu „Maxima“ prekybos tinklui priklauso 231 „Maxima“ parduotuvės Lietuvoje, kasdien jose apsiperka daugiau nei 0,5 mln. pirkėjų.


Marius Čepulis / Asmeninio archyvo nuotr.
22 balandžio, 2024

„Natūraliai pati gamta turėtų tvarkytis ir mums nereikėtų niekada kištis. Bet mes esame sugadinę gamtos pusiausvyrą: esame nusausinę 90 proc. […]

22 balandžio, 2024

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. Nurodoma, kad balandžio 9 dieną […]

22 balandžio, 2024

Prezidentinė Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija šiemet skirta buvusiam Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui Algirdui […]

22 balandžio, 2024

Pirmadienį Pasaulinės Žemės dienos proga 35 organizacijos kreipėsi į politikus, kviesdamos mintimis ir darbais grįžti prie miškų ekosistemų apsaugos. Nevyriausybininkai […]

21 balandžio, 2024

Keli šimtai moterų sekmadienį apjuosė Švedijos parlamentą milžinišku megztu raudonu šaliu, protestuodamos prieš politinį neveiklumą dėl pasaulinio atšilimo, pranešė vienas […]

20 balandžio, 2024

Šeštadienį Lietuvoje vyko Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kurio metu visoje šalyje pasodinta daugiau kaip 100 girių. „Lietingas lietuviškas oras […]

Mindaugas Survila
17 balandžio, 2024

Šalies gyventojų rūpestį senosiomis giriomis papildo augantis verslo dėmesys. Lietuviškas specializuotas bankas AB „Mano bankas“, pernai tapęs senuosius miškus globojančio […]

16 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks […]

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
14 balandžio, 2024

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais […]

11 balandžio, 2024

Jonavos rajone per gaisrą išdegė apie 10 ha pievų, krūmynų bei maždaug 5 ha miško paklotės, ugnį malšino ugniagesiai ir […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 5 d. vyko LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ organizuota talka Dzūkijos nacionaliniame parke. Ja buvo […]

9 balandžio, 2024

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo […]

9 balandžio, 2024

Lietuvoje pradedama įgyvendinti darbotvarkė „Tvari mokykla 2023“. Planuojama, kad iki 2030 m. visos mūsų šalies mokyklos taps tvarios arba žengs […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]

5 balandžio, 2024

Gyvavimo ciklo mąstysena (angl. life cycle thinking) – vis dažniau aplinkosauga ir tvarumu besidominčių žmonių vartojama sąvoka visame pasaulyje. Nors terminas […]

4 balandžio, 2024

Valstybinės miškų tarnybos specialistai, siekdami nustatyti žievėgraužio tipografo skraidymo pradžią, jau kovo 28 dieną išdėstė gaudykles Kauno rajono ir Kazlų […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
3 balandžio, 2024

Vilniaus miesto savivaldybė bendruomenėms šiais metais išdalins apie 2,8 tūkst. įvairių rūšių krūmų sodinukų, skirtų daugiabučių kiemų želdinimui. „Susidomėjimas šia […]

3 balandžio, 2024

Apie kompleksinį požiūrį į potvynių rizikos valdymą kalbančios Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybės sulaukė Aplinkos ministerijos […]

3 balandžio, 2024

Lietuvos žaliųjų partija į Europos Parlamento (EP) rinkimus kelia tik moterų kandidatūras. Pasak partijos pirmininkės ir sąrašo lyderės Ievos Budraitės, […]

28 kovo, 2024

Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko […]