Tarpbiudžetinis gyventojų pajamų mokesčio perskirstymas
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išanalizavo, koks yra tarpbiudžetinis gyventojų pajamų mokesčio perskirstymo lygis atskirose Lietuvos savivaldybėse bei kokias problemas tai sukuria.
Tarpbiudžetinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) perskirstymas vykdomas atskaitant ekonomiškai pajėgesnių savivaldybių (donorių) gyventojų pajamų mokesčio dalį į Valstybės iždo sąskaitą ir tokiu būdu sukauptas lėšas perskirstant nepakankamai pajamų surenkančioms savivaldybėms (gavėjoms) remti.
Daugumoje savivaldybių lėšos, gautos perskirstant GPM mokesčio pajamas, sudaro beveik penktadalį viso savivaldybės biudžeto, o kai kuriose savivaldybėse (Alytaus raj., Neringos ir Kalvarijos) – net ketvirtadalį. Tai rodo, kad šios savivaldybės yra labai priklausomos nuo perskirstymo būdu gaunamų papildomų GPM pajamų.
Lietuvoje yra tik trys savivaldybės donorės – Vilniaus miesto, Kauno miesto ir Klaipėdos miesto. Dėl GPM mokesčio pajamų perskirstymo 2015 metais Vilniaus miesto savivaldybė neteks apie 191 mln. eurų GPM pajamų, Klaipėdos miesto savivaldybė – apie 10 mln. eurų, Kauno miesto savivaldybė – apie 8 mln. eurų.
Tarpbiudžetinis GPM mokesčio perskirstymas sukuria šias problemas:
- Savivaldybės donorės po perskirstymo atsiduria blogesnėje finansinėje situacijoje nei remiamos savivaldybės gavėjos. Savivaldybėse donorėse vienam gyventojui tenkančios biudžeto pajamos ir išlaidos yra gerokai mažesnės nei savivaldybėse gavėjose.
- Mažėja paskatų ekonomiškai silpnesnėms savivaldybėms ieškoti savarankiškų savo ekonominės, finansinės ir socialinės padėties gerinimo būdų, nes, pagerėjus situacijai, remiamos savivaldybės gali netekti perskirstymo būdu gaunamų papildomų GPM pajamų.
- Nesant aiškių kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatyta savivaldybėms tenkanti skirtinga GPM dalis, tarpbiudžetinių GPM lėšų perskirstymas gali būti vykdomas neproporcingai.
Išsamius analizės rezultatus rasite paspaudę nuorodą: www.llri.lt/gpm-perskirstymas.
