Tarptautinis ekspertas: Aplinkos ministras siekia sustabdyti sėkmingą gamtosaugos projektą

Tarptautinės BirdLife Meldinės nendrinukės apsaugos grupės pirmininkas dr. Martinas Fladė, šį mėnesį lankęsis Lietuvoje, išreiškė savo paramą ir palaikymą šiuo metu įgyvendinamam meldinės nendrinukės apsaugos projektui. Jo manymu, tai – itin sėkmingas projektas. Mokslininko susirūpinimą sukėlė Lietuvos aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pozicija, kai viešai buvo paskelbti jo ketinimai sustabdyti nacionalinį finansavimą šiam projektui. Dr. Martinas Fladė teigia, kad projektas rodo puikius ir tarptautiniu mastu labai svarbius rezultatus. Ypač didelio tarptautinės bendruomenės dėmesio susilaukė viena iš projekto veiklų – sėkmingas šių paukščių perkėlimo įgyvendinimas. Jis taps pavyzdžiu panašioms perkėlimo iniciatyvoms kitose Europos šalyse (Vokietijoje, Šiaurės vakarų Lenkijoje ir galbūt – Vengrijoje). Lietuvos Aplinkos ministerijos noras nutraukti projektą yra nesuprantamas tarptautinei gamtininkų bendruomenei, todėl mokslininkas atsiuntė savo komentarą.

„Lietuvoje ir Baltarusijoje šiuo metu įgyvendinamas meldinės nendrinukės apsaugos projektas taiko tinkamai parinktus būdus atkurti žemapelkes ir jose tarpstančią turtingą biologinę įvairovę teritorijose, kurios dėl sunaikintų buveinių praeityje buvo daugelio rūšių apleistos. Atkurtuose plotuose vietą randa ir meldinės nendrinukės, kurios yra geriausias puikios žemapelkių būklės rodiklis. Po pokalbio su Aplinkos ministerijos kancleriu birželio 3-iąją dieną aš esu nusiteikęs pozityviai. Tikiu, kad ministerija apsvarstys savo svarbų vaidmenį šiame projekte. Tai būtų puiki žinia kitoms šalims ir organizacijoms, sunkiai dirbančioms dėl šios globaliai nykstančios rūšies ir jos buveinių išsaugojimo. Tarptautinė bendruomenė yra pasirengusi mokytis iš Lietuvos šio projekto metu sukauptos patirties.

Meldinių nendrinukių perkėlimas iš Zvaniec pelkės pietvakarių Baltarusijoje į Žuvinto biosferos rezervatą yra tarptautinės šios rūšies išsaugojimo strategijos dalis, dėl kurios susitarė šalys, pasirašiusios meldinės nendrinukės išsaugojimo susitarimą (Susitarimo memorandumas dėl meldinės nendrinukės išsaugojimo veiksmų) Bonos konvencijoje, ir ji atitinka tarptautinį rūšių išsaugojimo veiksmų planą. Šį susitarimą pasirašė ir Lietuva.

Vertinant iš mokslinės perspektyvos, meldinių nendrinukių perkėlimas yra nuosekliai ir labai kruopščiai apgalvotas. Aš esu sužavėtas pirmaisiais rezultatais, pasirodžiusiais pernai, kai kolegoms iš Baltarusijos ir Lietuvos pavyko užauginti ir į laisvę paleisti net 98 % jauniklių, turint omenyje, kad jauniklių mirtingumas natūraliomis sąlygomis yra apie 50 %! Naujienos šiais metais dar labiau įkvepia, nes paskutinių stebėjimų Žuvinte metu užfiksuoti net 9 po žiemojimo Afrikoje sugrįžę pernai į Lietuvą perkelti patinėliai. Tai – neįtikėtinas rezultatas, nes galime daryti prielaidą, kad sugrįžo ir panašus skaičius patelių. Praėjusiais metais Žuvinte susirinkusi tarptautinė Patariamoji mokslo taryba sutarė, kad jei sugrįžtų 20 % perkeltų jauniklių (o tai yra – 10 paukščių), tai būtų nepaprasta perkėlimo programos sėkmė. Galutinį sugrįžusių paukščių skaičių ornitologai paskelbs šio mėnesio pabaigoje, kai bus suskaičiuotos patelės. Perkėlimo rezultatų sėkmė jūsų šalyje nulems tarptautinę rūšies išsaugojimo strategijos kryptį – taikant šį metodą galbūt galėsime atkurti šios rūšies populiacijas Europoje. Mes Vokietijoje esame rimtai pasiryžę mokytis iš Lietuvos ir Baltarusijos kolegų ir pakartoti jų ištobulintą perkėlimo metodą atkurtose buveinėse mūsų šalyje. To pat tikisi ir Lenkija bei Vengrija.

Kalbant apie kitas projekto veiklas, lietuviai gamtininkai remiasi sėkmingų Europoje įvykdytų šlapynių atkūrimo projektų patirtimi ir pasitelkia efektyviausius buveinių valdymo metodus, kurių veiksmingumas yra įrodytas, pvz., statomas biomasės perdirbimo cechas tam, kad ūkininkai turėtų galimybę utilizuoti dėl rūšių išsaugojimo vėlai nupjautą biomasę ir taikomi išbandyti buveinių atkūrimo metodai. Projektas Lietuvoje parodė ypatingai puikius rezultatus užtikrinant bendradarbiavimą tarp gamtosaugininkų ir ūkininkų. Lietuviai mūsų kolegos įrodė, jog ūkininkai gali gyventi darnoje su gamta ir jie to patys nori, o gamtos išsaugojimo ir ūkininkų interesai gali būti suderinami. Intensyvus darbas su ūkininkais ir jų įtraukimas į gamtosaugą Lietuvoje yra kitas gerosios praktikos pavyzdys, kuriuo seks ir kitos šalys. Šie dalykai jau yra aprašyti 2018 metais išleistame didelės apimties praktiniame vadove „Aquatic Warbler Conservation Handbook”.

Svarbu paminėti, kad Europos Sąjungos LIFE programa daugiausiai prisideda telkiant bendras jėgas ir išteklius meldinės nendrinukės išsaugojimui įvairiose šalyse. Praktiškai šiai programai turime dėkoti už tai, jog pavyko sustabdyti pasauliniu mastu nykstančios rūšies nykimą rytinėje Lenkijoje ir Lietuvoje. Septynių, specialiai šiai rūšiai skirtų, projektų metu Europoje buvo atkurti tūkstančiai hektarų žemapelkių, kuriose namus randa ne tik nendrinukės, bet ir daug kitų retų rūšių, taip pat naudos gavo ir šimtai ūkininkų dėl Lenkijoje ir Lietuvoje sukurtų specialių agrarinės aplinkosaugos priemonių. Manau, kad be „LIFE” programos paramos saugoti rūšį būtų buvę labai sunku.“ – teigia mokslininkas.

Dr. Martinas Fladė yra Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės, kurią administruoja „BirdLife International“, ir kuri įgyvendina Bonos konvencijos susitarimo memorandumą dėl meldinės nendrinukės išsaugojimo veiksmų (kurį pasirašė ir Lietuva) pirmininkas. Mokslininkas aktyviai dalyvauja meldinių nendrinukių tyrimuose ir praktinėse rūšies išsaugojimo veikloje jau daugiau kaip 20 metų. Jis dalyvavo daugumoje ekspedicijų, kurių metu buvo atrastos visos meldinių nendrinukių populiacijos. Dr. Martinas Fladė taip pat yra Šorfheidės-Chorino biosferos rezervato direktorius.