9 liepos, 2015
Rima Moisejenkienė, Alytaus jaunimo centro dainų ir šokių ansamblio „Tarškutis" mokytoja ekspertė

„Tarškutis“: per 12 dienų aplankyta 12 šalių

Lenkija – Čekija – Austrija – Italija – Monakas – Prancūzija – Ispanija – Andora – Belgija – Olandija – Vokietija – Lietuva. Tokiu maršrutu Alytaus jaunimo centro dainų ir šokių ansamblio dalyviai ir mokytojai ankstyvą birželio 19 d. rytą išvyko atstovauti mūsų miestui ir šaliai į VI tarptautinį Ljorèt de Mãre (Lloret de Mar, Šiaurės Rytų Ispanija) vykstantį folkloro festivalį. Laukė įspūdinga kelionė per matytas ir dar neaplankytas šalis ir miestus. Žinojome, kad Monako kunigaikštystė garsėja „Formulės 1″ trasa, lošimo namais. Atvykę ankstyvą rytą į šią nykštukinę valstybę įsitikinome, kad 2 kv. km plote gali gyventi net 32000 gyventojų. Monako valstybę sudaro Monako miestas, kuris yra skiriamas į keturis kvartalus: Monako Ville, Monte Carlo, La Condamine ir Fontvieille. Monakas ribojasi su Prancūzija, sienos ilgis su šia šalimi sudaro 4,4 km, tuo tarpu Monako pakrantė nutįsusi 4,1 km. Monakas – tankiausia apgyvendinta pasaulio šalis. Miestas džiugina švara, tvarka, puošniais sodais. Kunigaikščio rūmuose įsikūrusi dabartinio šalies valdovo princo Alberto II rezidencija, saugoma garbės sargybos, kurios pasikeitimą turėjome progą stebėti. Bizantiško stiliaus Monako katedroje laidojami šalies valdovai. Ansamblio dalyviai skubėjo aplankyti vieną didingiausių statinių – Monte Karlo kazino, prie kurio puikavosi daugybė prabangiausių automobilių – „Ferrari“, „Maserati“, „Aston Martin“ ir kt. Aplankėme ir okeanografijos muziejų, kurio balti tvirti mūrai remiasi į jūrą, o akvariumas pilnas neregėtų žuvų. Jo įkūrėjas princo Alberto II tėvas Albertas I labai domėjosi povandeniniu gyvenimu, vykdė įvairias mokslines ekspedicijas ir pats jose dalyvavo.

Pietų Prancūzijoje Viduržemio jūros bangos skalauja Nicos miesto pakrantę. Tai Žydrojo kranto sostinė, kuri yra didžiausias Viduržemio jūros pakrantės kurortas. Itin mėgstama poilsiautojų vieta traukia turistus iš įvairiausių šalių. Jūra, gražūs paplūdimiai, puikiai išvystytas turizmas ir įvairūs renginiai tampa puikia pramoga bet kokio amžiaus ir pomėgių lankytojams. Prancūzijos Žydroji pakrantė, dar kitaip žinoma Prancūzijos Rivjeros vardu, nuo seno traukia turtingus, laimingus ar į šiuos akis paganyti norinčius poilsiautojus. Didžiausiame Prancūzijos Rivjeros kurorte Nicoje kiekvienas gali pajusti prancūzišką prabangą, bohemišką jaukumą ir Viduržemio jūros gaivą. Įkurta graikų V amžiuje prieš mūsų erą, Nica buvo svarbus Antikos ir Romos imperijos laikų uostas. Po truputį plėsdamasi Nica iki šių laikų išsaugojo jaukų viduramžių senamiestį, kurio siaurose gatvelėse vėlesniais laikais siautė avangardo menininkų judėjimai. Tad ir dabar Nicoje menas, kultūra ir įvairių tautybių mišinys sudaro puikias sąlygas kultūringoms ir nenuobodžioms atostogoms. Nuo oro uosto – vakaruose, link senosios Nicos – rytuose tęsiasi Promenade des Anglais paplūdimiai. Tai Nicos miesto pajūrio centras. Nuo 1800 m. šis kurortas buvo mėgstama Europos aristokratų vieta. Šiuo metu Promenade des Anglais zonoje yra pėsčiųjų takai, kuriuose gausu kavinių ir barų. Čia galima smagiai pasivažinėti dviračiais, riedučiais ar tiesiog ramiai pasivaikščioti ir grožėtis nuostabia gamta.

Po nakvynės viešbutyje visų laukė viešnagė kitame Viduržemio jūros rojaus kampelyje – Kanuose. Pietų Prancūzijoje esantys Kanai garsėja kasmet vykstančiais Kanų kino festivaliais. Tai metų renginys, sutraukiantis daugybę žiūrovų. Kanų festivalių rūmai yra pati žymiausia miesto vieta. Juose vyksta metų renginys – Kanų festivalis, sutraukiantis minias žiūrovų ir daugybę įžymybių iš viso pasaulio. Šiuolaikiniai Festivalių rūmai pritaikyti vesti įspūdingus renginius. Vienas iš jų – birželio 21 d. vykęs tarptautinis kūrybiškumo festivalis „Kanų liūtai“. Tad ir mes turėjome progą  grožėtis raudonu nutiestu kilimu.

De Bon Voyage katedra yra Croisette krantinėje priešais Festivalių rūmus. Ji buvo pastatyta XVI a. siekiant apsaugoti gyventojus nuo maro ir vadinosi De Sables katedra. Vėliau ją pervadino dar kartą, kol buvo nuspręsta vadinti dabartiniu pavadinimu. De Bon Voyage katedra yra ne tik puikus architektūros paminklas, bet ir labai lankoma vieta. Croisette krantinė, kurios istorija prasidėjo XIX a., vadinama Kanų brodvėjumi. Čia pamatėme prabangias jachtas ir Festivalių rūmus, taip pat Palm Beach kazino. 2001 m. Croisette krantinė buvo įtraukta į Prancūzijos paveldo sąrašą. Garsiam Prancūzijos politikui Žoržui Pompidu, kuris buvo šalies prezidentas, pastatytas paminklas šalia garsiųjų Festivalio rūmų ir nuostabiojo Croisette sodo. Žoržo Pompidu paminklas – vienas lankomiausių miesto paminklų. Populiarumo jam pelnė ir tinkamai parinkta vieta, kurioje noriai lankosi visi Kanų svečiai. Jūrų muziejus yra įkurtas gražioje Šv. Margaritos saloje, kuri yra nutolusi nuo Kanų vos 20 minučių plaukiant kateriu. Turėjome  puikią galimybę pamatyti nuostabius vaizdus iš jūros pusės. Jūrų muziejus įkurtas XVII a. karaliaus forto kalėjimo vietoje. Viena iš įdomiausių vietų jame yra kamera, kurioje kalėjo paslaptingasis kalinys „Geležinė kaukė“. Jūrų muziejaus ekspozicijoje pristatoma povandeninės archeologijos kolekcija, kurios radinių amžius siekia I amžių. Puikiai suderintas kalėjimo ir jūrų temų muziejus sulaukia didelio turistų susidomėjimo.

VI tarptautinis folkloro festivalis vyko daugiau kaip tūkstantį metų gyvuojančiame kurortiniame Ljorèt de Mãro mieste. Dalyvavo 15 kolektyvų iš Baltarusijos, Gruzijos, Ukrainos, Bosnijos ir Hercegovinos, Turkijos, Bulgarijos, Prancūzijos. Buvome vienintelis kolektyvas, grojantis muziką gyvai. Todėl festivalio organizatoriai skubiai pakeitė programą ir paprašė mūsų žengti eitynių kolonos priekyje ir pradžiuginti kurorto gyventojus ir svečius smagia muzika. Jautėme didelį palaikymą ir koncertų metu. Buvo smagu stebėti ir kitų šalių pasirodymus. Netikėtai teko pagelbėti solistei ukrainietei 11-etei smuikininkei, kuriai prieš pasirodymą nutrūko styga. Spėjome laiku rasti naują stygą ir tuomet galėjome lengviau atsikvėpę klausytis lyriškos liaudiškos melodijos.

Festivalio metu aplankėme Katalonijos sostinę ir vieną iš populiariausių turistų lankomų miestų Ispanijoje – charizmatiškąją Barseloną. Sunku vienareikšmiškai pasakyti, kur slypi šio kosmopolitiško miesto patrauklumas, tačiau apsilankius Barselonoje norisi dar kartą į ją grįžti.

Pasibaigus festivalio programai pajudėjome link namų ir staiga susidūrėme su netikėta staigmena – Pirėnų kalnų serpantinais. Pakilę į 2 km aukštį virš jūros lygio ne tik grožėjomės, bet  ir aikčiojome nuo kalnų ir šlaitų grožio. Netrukus pasiekėme mažą valstybę, nemačiusią karo 1200 metų – Andorą, įkurtą IX amžiuje. 1278 m. Andora buvo paskelbta kunigaikštystės centru, priėmus šalies konstituciją (1993 m.) čia buvo įkurta dauguma valstybės įstaigų. Mieste plėtojamas turizmas, prekyba ir bankininkystė. Gaminami baldai, tabako gaminiai, alkoholiniai gėrimai. Žiemą Andoroje gausu kalnų slidinėtojų. Čia kažkada vietos piemenys ganė savo gausias bandas, o šiandien tai kurortinė vietovė su daugybe parduotuvėlių, apšviestų neoninėmis šviesomis. Miestas garsus savo gražiuoju senamiesčiu Bari Antik. Vietos įžymybė – Kasa de la Val, vienas iš seniausių Europos parlamentų, statytas 1580 m. Pastatas kaip iš pasakos – su bokšteliais ir dantytomis sienomis. Į pietus nuo jo stūkso viduramžių miesto Šv. Estevezo katedra, pastatyta XI amžiuje.

Grįždami namo aplankėme Paryžiaus garsiąsias vietas: Eifelio bokštą, Luvrą, katedrą, plaukėme Senos upe… Kelionė mums suteikė tiek daug teigiamų emocijų, tad trumpas apibūdinimas būtų toks – tai buvo nuostabu ir nepakartojama! Dėkojame mūsų kolektyvo tėveliams ir rėmėjams už finansinę pagalbą. Gyvenimas tęsiasi ir ateityje tikimės turiningų, akiratį plečiančių, džiaugsmą sukeliančių festivalių ir kelionių.


Rolando Parafinavičiaus nuotr.
20 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 19 d. prie Šiaulių miesto centrinio parko estrados vyko šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ […]

19 balandžio, 2024

Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas paminėtas 1261 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido Utten žemes. […]

19 balandžio, 2024

Šią savaitę 230-ąjį jubiliejų švenčiančiuose Druskininkuose atidengti skulptoriaus R. Inčirausko sukurti atminimo suoleliai Druskininkams nusipelniusiems žmonėms: M. K. Čiurlioniui, K. […]

18 balandžio, 2024

Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. Jaunimo darbuotojo diena […]

17 balandžio, 2024

Šiandien prie Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pastato vyko šimtmetį šiemet mininčios Lietuvos dainų šventės įamžinimui skirto ąžuoliuko sodinimo akcija. Medelį […]

17 balandžio, 2024

Jubiliejinis festivalis Rokiškyje dovanojo emocijas ir puikų laiką ne tik žiūrovams, bet ir suteikė kūrybos džiaugsmo bei patirčių festivalio dalyviams. […]

17 balandžio, 2024

Balandžio 15 dieną Telšių kultūros centras tradiciškai atvėrė savo duris ne tik kultūros mylėtojams, bet ir visiems, norintiems šią dieną […]

17 balandžio, 2024

„NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ yra tarptautinis mokslo projektas, 2021–2024 m. vykdytas trijose šalyse – […]

17 balandžio, 2024

Balandžio 15-oji – Pasaulinė kultūros diena. Tai šventė, sujungianti muzikos, teatro, šokio, dailės, fotografijos, muziejų, bibliotekų, kultūros vertybių apsaugos ir […]

16 balandžio, 2024

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Bibliotekų įstatymo pataisoms, leisiančioms bibliotekoms išdalyti nurašytas knygas. Už įstatymo projektą vieningai balsavo 116 Seimo […]

15 balandžio, 2024

Kultūros dienos išvakarėse Priekulėje pristatytas naujas festivalis „Ženklai“, kviečiantis pažinti nepažintą Priekulę ir jos kūrėjus. Festivalio atidarymo renginio metu įteikti […]

G. Kartano nuotr.
15 balandžio, 2024

Minint tarptautinę kultūros dieną Panevėžio teatre „Menas“ įteiktos 2024 m. Panevėžio miesto savivaldybės įsteigtos kultūros ir meno premijos. Jos skiriamos […]

15 balandžio, 2024

Birželį prasidėsiančios šimtmečio Dainų šventės metu Vilnius ruošiasi tiek dalyvių, tiek miesto svečių antplūdžiui. Be to, svarstoma apie galimybę šventę […]

11 balandžio, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtą Vaikų literatūros premiją viceministrė Agnė Kudarauskienė šiandien įteikė rašytojui Justinui Žilinskui ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos […]

11 balandžio, 2024

Kūryba. Ramybė. Įkvėpimas. Tai tik keli žodžiai, kurie puikiai apibūdina rašytojų rezidencijų programą „Parašyta Molėtų krašte“ (Writing@Moletai), kuri šiais metais […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 5 d. vyko LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ organizuota talka Dzūkijos nacionaliniame parke. Ja buvo […]

Telšių gimnazijos III laida. 1924 m.
10 balandžio, 2024

Prieš keletą metų, tvarkant kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Mickevičiaus archyvą, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“, muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė rado gimnazisto, […]

9 balandžio, 2024

Narcizų žydėjimo šventė – pati gražiausia pavasario šventė Druskininkuose. Triskart keitę šventės datą, pagaliau garsiai skelbiame – Druskininkai žydi! Šįmet […]

9 balandžio, 2024

Kultūros ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija pradeda įgyvendinti Socialinio recepto projektą, kuris vyks 13-oje Lietuvos savivaldybių. Šįmet projektas bus […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]