19 gruodžio, 2017
Virginija Vingrienė

Taršos mokestis turi padengti atliekų tvarkymo išlaidas

Parengiau ir Seimui pateikiau Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisų projektą. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme ir kituose įtvirtintas gamintojo atsakomybės principas, kas reiškia, kad apmokestinamųjų gaminių (padangų, baterijų ir akumuliatorių, vidaus degimo variklių oro, degalų ir tepalo filtrų, hidraulinių (tepalinių) amortizatorių) atliekų sutvarkymu turi rūpintis gamintojai ir importuotojai. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatos dėl šių atliekų tvarkymo nepakankamos, siekiant užtikrinti aukštą atliekų rūšiavimo, surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo (perdirbimo) lygį.

Nuo 2013 metų sausio 1 d. įsigaliojusioje atliekų tvarkymo įstatymo redakcijoje buvo nustatyti labai griežti ir aiškūs aplinkosauginiai reikalavimai pakuočių ir elektros bei elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams. Tai paskatino pakuočių ir elektroninės įrangos gamintojus ir importuotojus burtis į licencijuotas organizacijas ir realiai kurti šių atliekų tvarkymo sistemą, vykdyti kitas Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas pareigas. Tačiau apmokestinamųjų gaminių gamintojams ir importuotojams nebuvo nustatyta vienodų, griežtų ir aiškių reikalavimų.

Ypatingai bloga situacija yra su padangų atliekų tvarkymu. Dabartinė situacija parodo, kad dalis vidaus rinkai naujas ir naudotas padangas tiekiančiųjų realiai nedalyvauja organizuojant padangų atliekų tvarkymą, dėl ko nesukuriama efektyvi padangų tvarkymo sistema. Taip padangomis teršiami miškai ir kitos erdvės. Jų surinkimas savivaldybių įsteigtuose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir sutvarkymas finansuojamas iš buitinių atliekų tvarkymo lėšų. Tokia situacija yra ydinga ir keistina, kaip ir baterijų bei akumuliatorių diferencijavimas.

Pateikta įstatymo projekto pataisa siekiu tobulinti minėtų gaminių atliekų tvarkymo reglamentavimą, užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą, visuomenės informavimą ir švietimą atliekų tvarkymo klausimais, gerą konkurencinę aplinką, mažinti neskaidrią veiklą ir šešėlinę ekonomiką.

Dabar galiojančioje Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo redakcijoje, skirtingai nei baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų direktyvoje, atliekų tvarkymo įstatyme baterijos ir akumuliatoriai suskirstyti  į baterijas (galvaninius) ir akumuliatorius. Siūlau dar papildomą skirstymą ir į nešiojamąsias, automobiliams skirtas ir pramonines baterijas, ir pagal šias grupes nustatyti pareigos vykdymą. Pagal dabar galiojantį įstatymą padangos suskirstytos į naujas, restauruotas ir naudotas, nors tikslingiau jas suskirstyti pagal padangos skersmenį.  Tad siūlau padangas suskirstyti į grupes – viena grupė – padangų skersmuo mažesnis arba lygus 118 cm, kita grupė – padangų skersmuo didesnis nei 118 cm. Tokį skirstymą siūlau, atsižvelgdama į tai, kad skirtingo skersmens padangų atliekų sutvarkymo kaštai skiriasi. Pirmuoju atveju projekte siūlau įvesti 200 eurų taršos mokestį už toną, antruoju – 400. Už toną nešiojamų baterijų (galvaninius elementus) – 2 896 eurų, nešiojamų akumuliatorių – 1448 eurų, automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių – 144 eurų, pramoninių baterijų ir akumuliatorių – 144 eurų, vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrų – 463 eurų, vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrų – 463 eurų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių – 347 eurų taršos mokestį.

Ši įstatymo pataisa turės reikšmingą teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai, ypač padangų atliekų tvarkymo srityje.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. balandžio mėnesio duomenimis, Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade buvo registruoti 1589 baterijų ir akumuliatorių, 960 apmokestinamųjų gaminių (išskyrus baterijas ir akumuliatorius gamintojai ir importuotojai.

Užs. Nr. VV-22


1 spalio, 2022

Prieš pat rudens ir žiemos audras į kone paskutinę talką pajūryje šiais metais susirinko daugiau kaip 250 savanorių, kurie šakomis […]

Seimo kanceliarijos nuotr.
1 spalio, 2022

Rugsėjo 27–29 d. po ilgų pandeminių metų į Seimą susirinkusi posėdžiauti Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija šiandien baigiamojoje spaudos konferencijoje pristatė 5 […]

1 spalio, 2022

Vieta ir laikas susitikti, susipažinti, bendradarbiauti. Taip Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) maisto gamintojus, ūkininkus, ugdymo, gydymo įstaigų atstovus ir kokybe […]

S. Kairys
30 rugsėjo, 2022

Kultūros ministras Simonas Kairys, dalyvaujantis šiuo metu Meksikoje vykstančioje UNESCO pasaulinėje konferencijoje MONDIACULT 2022, paragino tarptautinę bendruomenę solidarizuotis su savo […]

30 rugsėjo, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Europos Vadovų Taryboje dalyvaujančiais ES šalių narių vadovais paskelbė bendrą pareiškimą dėl Rusijos […]

30 rugsėjo, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį, Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos išvakarėse, susitiko su senjorus vienijančių asociacijų nariais. Diskusijoje „Kas vyresnio […]

Alytaus rajono savivaldybės tarybos narė Antanina Snarskienė
30 rugsėjo, 2022

Jai gyvenime netrūko sunkumų, ir viską reikėjo pasiekti savo jėgomis, o jautri,  švelni siela slėpėsi po griežta išvaizda. Reiklumas sau […]

29 rugsėjo, 2022

Per metus Lietuvoje prarandama 393,8 tūkst. t maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. […]

28 rugsėjo, 2022

Ekonomikos ir inovacijų ministerija 13-os šalies savivaldybių infrastruktūros projektams paskirstė daugiau nei 10 mln. eurų. Už šias lėšas savivaldybės galės […]

26 rugsėjo, 2022

Šis Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys dažniausiai sutinkamas renginiuose – visada su fotoaparatu ar filmavimo kamera, nes jo aistra – […]

20 rugsėjo, 2022

Utenoje prasideda Vidaus reikalų ministerijos organizuojamas renginių ciklas, skirtas pasidalinti gerosiomis patirtimis įgyvendinant bendruomenės inicijuotas vietos plėtros (BIVP) strategijas ir […]

20 rugsėjo, 2022

Nuo iš Baltarusijos besibraunančių neteisėtų migrantų apgręžimo politikos taikymo pradžios Lietuvos pasieniečiai jų į šalį neįleido jau 15 tūkst. Šeštadienį […]

19 rugsėjo, 2022

Nuo pirmadienio, rugsėjo 19 d., į Lietuvą per Europos Sąjungos išorės sieną atvykstantiems Rusijos piliečiams bus taikoma sugriežtinta kontrolė. Atsižvelgus […]

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė
17 rugsėjo, 2022

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Europos Parlamentui skaitė metinį pranešimą apie situaciją Europos Sąjungoje. Ir nors didžioji dalis […]

14 rugsėjo, 2022

Asbestas yra gamtinis pluoštinis mineralas, netirpus vandenyje, rūgštyse, šarmuose, atsparus temperatūros poveikiui, negaruojantis, neskylantis šviesoje, geras šilumos, garso, elektros izoliatorius. […]

13 rugsėjo, 2022

Vilniaus maratono dalyviai ir svečiai šiemet stebėjosi neįprasta bėgikių komanda – 7-ios kaunietės lyjant įveikė maratoną nešinos 10 kg sveriančia […]

Karolina Mickutė
13 rugsėjo, 2022

Antradienį Trišalės tarybos posėdyje tęsiamos diskusijos dėl minimalios mėnesio algos (MMA), kuri būtų taikoma nuo 2023 m., dydžio ir skaičiavimo […]

12 rugsėjo, 2022

„SBA Urban“ verslo centrai Vilniuje „Green Hall“ 1 ir 2 įvertinti vienu aukščiausių tvarumo sertifikato lygiu „BREEAM In-Use Excellent”. Šis […]

12 rugsėjo, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia tradiciją rengti išvažiuojamąsias darbo dienas regionuose ir pirmadienį su komanda dirba Klaipėdos regione. Susitikime […]

11 rugsėjo, 2022

Įsibėgėjant rudeniui,  didėja gyvūnų migracija, prasidėjus rujai, gyvūnų elgesys pasikeičia – jie tampa ne tokie baikštūs, praranda atsargumą. Šiuo metu […]