„Telia“ sužlugdė milijonus sukčiavimo atakų: kas dešimtas skambutis Lietuvoje – iš padirbto numerio

„Telia“ per pirmuosius tris šių metų mėnesius užkirto kelią 2,6 mln. atakų, nutaikytų į Lietuvos mobiliojo ryšio abonentus. Apsaugoti vartotojus bendrovei padėjo dar pernai aktyvuota automatinė padirbtų mobiliųjų numerių (angl. „spoofing“) filtravimo sistema, blokuojanti bankais, žinomomis įmonėmis ir net valstybinių įstaigų atstovais apsimetančių sukčių skambučius.

„Praėjusių metų gruodį pirmieji Lietuvoje savo tinkle įjungėme automatizuotą suklastotų telefono numerių atpažinimo sprendimą, kuris jau pačią pirmą parą sustabdė 10 tūkst. užsienio aferistų skambučių. Nuo to laiko kasdien blokuojamų suklastotų telefono numerių apimtys tik augo, kas rodo sistemos efektyvumą ir mažėjančią atakų sėkmę. Deja, šimtaprocentinės apsaugos nuo užsienio telefoninių sukčių kol kas nėra, nes operatoriai veiksmingiausiai tokį blokavimą gali atlikti tik savo tinkų numeriams, o ir patys nusikaltėliai taip pat nuolat ieško alternatyvių atakos kelių“, – teigia „Telia“ rizikų valdymo ir tvarumo vadovas Vytautas Bučinskas. 

Jis pridūrė, kad įmonė labai rimtai žiūri į šią problemą ir ateityje žada imtis papildomų veiksmų, kurie apsaugotų klientus. „Tai yra ne tik mūsų rizikos, bet ir socialinės atsakomybės bei tvarumo klausimas“, –  pažymi V. Bučinskas.  

Užliūliuoja net ir įtariausias aukas

Iki prevencinių priemonių įdiegimo užsienio aferistų skambučiai jau buvo tapę savotiška Lietuvos kasdienybe. Didelė dalis gyventojų bent kartą savo telefono ekrane yra išvydę pažįstamą lietuvišką numerį, kuriuo skambinantis pašnekovas prisistato žinomos įstaigos vardu ir prašo atlikti įvairius įtartinus veiksmus. 

Tai atlikti sukčius įgalina skambinimas ne tiesiogiai iš savo telefono numerio, o per tarpinę stotį, kuri leidžia prisidengti norimos šalies numeriu ir kontakto pavadinimu. Šis techninis sprendimas suteikia galimybę atakas vykdyti iš bet kurios pasaulio vietos bei veiksmingai užmigdyti aukos budrumą. Dažnai net ir internete patikrinus telefono ekrane rodomą numerį, paaiškėja, kad jis iš tiesų priklauso sukčiaus minėtai įmonei ar įstaigai.

„Apgavikai gali apsimesti jūsų banko atstovais, melagingai informuoti apie neva užgrobtą banko sąskaitą ir, motyvuodami tuo, prašyti patvirtinti savo tapatybę bei atskleisti prisijungimo duomenis. Jie gali imituoti Valstybinę mokesčių inspekciją ir pageidauti telefonu „atnaujinti“ kontaktinę informaciją, reikalaudami jūsų adreso ir asmens kodo. Taip pat – vaidinti policijos atstovus ir reikalauti apmokėti baudą. Kitaip tariant, aferistų kūrybingumui nėra ribų, bet jų tikslas beveik visais atvejais būna tas pats – privačių duomenų pasisavinimas ir privertimas apgaule atlikti tam tikrus mokėjimus“, – schemos esmę detalizuoja V. Bučinskas. 

Kas dešimtas skambutis – užsienio sukčių

Įspūdingas sukčiavimo, pasitelkiant suklastotus telefono numerius, mastą patvirtina ir statistika. Per pirmąjį 2024 m. ketvirtį sėkmingai sustabdyti pustrečio milijono atakų bandymų sudarė dešimtadalį visų „Telia“ tinkle vykdytų skambučių. Tokio milžiniško kiekio padirbtų numerių užblokuoti rankiniu būdu tiesiog neįmanoma, todėl automatizuoti sprendimai yra nepakeičiami, siekiant apsaugoti Lietuvos gyventojų privačius duomenis ir santaupas.

„Mūsų tinkle įjungti filtrai jau davė rezultatą ir tikime, kad suklastotų numerių filtravimas taps rinkos standartu visoje Europoje, nes sukčiai atakų tekstų kūrimui ir balso įrašymui vis dažniau pasitelkia dirbtinio intelekto (DI) suteikiamas galimybes, kurios jų melus paverčia dar įtikinamesniais“, – aiškina „Telia“ atstovas.

Padirbtų numerių blokavimo efektyvumą išduoda ir besikeičianti nusikaltėlių taktika. „Telia“ jau užfiksavo ne vieną atvejį, kai imituojamas nebe lietuviškas, o jį primenantis švediškas telefono numeris, toks kaip +46 8600 00 000 arba +46 0600 00 000.

Veiksmingiausia apsauga – budrumas

Kadangi nebepatirdami sėkmės su padirbtais numeriais piktavaliai dairosi į alternatyvius komunikacijos kanalus, RRT šių metų pradžioje patobulino teisinę bazę ir suteikė teisę operatoriams saugoti vartotojus filtruojant tas SMS, kurios turi sukčiavimo požymių. „Telia“ jau yra šio sprendimo diegimo stadijoje ir tikisi dar šiemet reikšmingai sumažinti ir sukčiavimui naudojamų SMS srautą.

„Telia“ rizikų valdymo ir tvarumo vadovas vartotojams pateikia keletą paprastų patarimų, kurie gali padėti apsisaugoti nuo daugiau, nei 99% bandymų apgauti:

• Neperskambinti, jei numeris yra nepažįstamas ir nelaukiate skambučio;
• Niekada nespausti jokių prisegtų nuorodų, jei nepažįstate siuntėjo;
• Jei jau paspaudžiate nuorodą, reikia stebėti naršyklės pranešimus ir jokiu būdu nevesti jokių banko prisijungimų ar bankinės kortelės numerių;
• Jei atsiliepę sukčiui siūlo atgauti pinigus, siuntą ar tiesiog uždirbti – niekada nemokėkite už jokias paslaugas ir kartokite, kad uždarbiai jūsų nedomina.
• Niekada nesidalinkite ir nepažįstamose svetainėse neveskite mokėjimo kortelės duomenų – taip kaip svetimiems žmonėms nepatikėtumėte savo namų raktų.