10 gruodžio, 2021
Žemaičių muziejus „Alka“

Telšiuose – baigiamasis „Atminties kelio“ renginys

Lygiai taip, kaip prieš aštuonias dešimtis metų… Žvarboje, spaudžiant kaulus geliančiam šalčiui, bet išdidžiai. Gruodžio 9-ąją Telšiuose suorganizuotas Holokausto 80-osioms metinėms paminėti skirtas baigiamasi projekto „Atminties kelias“ renginys, prasidėjęs eisena Rainiuose.

Iškilminga eisena

Šis minėjimas yra vienas iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti „Atminties kelio“ renginių. Tokios eitynės visoje Lietuvoje rengtos nuo birželio iki gruodžio mėnesio. Baigiamąjį renginių ciklą Telšiuose kartu su komisija organizavo Žemaičių muziejus „Alka“ ir Telšių rajono savivaldybė, partneriai – Viešvėnų seniūnija, Telšių ir Viešvėnų kultūros centrai, Telšių Žemaitės dramos teatras.

Eisenoje rikiavosi dešimtys žmonių, tarp jų garbūs svečiai iš Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Vokietijos ambasadų, žydų tautos atstovai, vietos valdžia ir bendruomenės nariai, Telšių miesto ir rajono mokyklų („Atžalyno“, „Germanto“, „Kranto“, „Ateities“ progimnazijos, Žemaitės gimnazija ir Viešvėnų pagr. mokyklos) mokiniai.

Iškilminga eisena prasidėjo prie Rainių dvarelio – būtent toje vietoje, kur varu suvaryti šimtai

žydų virtinėmis buvo stumiami į savo pražūties vietą – į miškelį vos už pusės kilometro. Pasigirdus hebrajiško rago – šofaro – gausmui, link paminklo pajudėjo „Atminties kelio“ eisena.

Atminties kalbos

„Atminties kelio“ minėjimą pradėti pakviestas Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas. Pasisakyti pakviestas JE Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossef Levy sakė: „Mes dar šiandien matome tų žmonių skaudžius išgyvenimus. Esame skolingi šioms aukoms. Mes privalome nepamiršti ir minėti to paties mokant jaunąją kartą“.

Už nelengvą darbą įgyvendinant ypatingos svarbos programą organizatoriams dėkojo JE Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje Robert Stuart Gilchrist. „Per pastaruosius metus „Atminties kelio“ dėka sužinojome daugiau apie šį skausmingą istorinės praeities tarpsnį. Negalime grįžti laiku atgal, tačiau galime užkirsti kelią šios tragedijos atsikartojimui ir prisiminti pagrindinę pamoką, jog tylėjimas matant netolerantiškus veiksmus kelia pavojų mums visiems. Mūsų atsakas bet kokioms fanatizmo apraiškoms turi būti garsus ir aiškus: neapykantai čia vietos nėra“, – akcentavo R.S. Gilchrist.

JE Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius Matthias Sonn savo kalboje pabrėžė: „Atsakomybės prisiėmimas yra viena svarbiausių mano, kaip Vokietijos ambasadoriaus, pareigų. Tai sunki našta, tačiau ją prisiimu noriai, nes žinau, kad taip svarbu. Prireikė maždaug keturiasdešimties metų uždavinėjant klausimus tėvams ir seneliams, kol mūsų istorinė atsakomybė pagaliau buvo suprasta. Istorinė atsakomybė – kitaip nei kaltė: ji kolektyvinė, ne individuali ir yra amžina. Vokietija atsakomybę už Holokaustą prisiima amžiams“.

Prie paminklo kalbą sakęs Kanados ambasados Laikinasis reikalų patikėtinis Richard Martin Nielsen apgailestavo, kad Holokausto atmintis šiandien yra kritiniame taške, nes daugelis anuomet gyvų atminties liudininkų išeina Amžinybėn, nusinešdami su savimi liudijimus. R. M. Nielsen teigimu, „Atminties kelias“ mums primena, kaip svarbu įsiklausyti į šią istoriją ir jos įrodymo faktus.

„Niekas iš niekur neatsiranda ir niekas niekur nedingsta. Taip ir su žydais, kurie buvo čia išžudyti. Žydai šiuose kraštuose pragyveno apie 600 metų ir niekur jie nedingo. Atmintis apie juos visuomet liks kartu su mumis“, – minėjime kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

„Ant paminklo parašyta 7000. 7000 gyvybių buvo atimta. Kiekvienas iš jų turėjo savo gyvenimą, turėjo savo svajones, turėjo savo vardą. Neatsiejama „Atminties kelio“ tradicija – akmenėliai, ant kurių užrašytas vardas žmogaus, vardas aukos. Mano rankose – akmenėlis su Elijo vardu. Kiek tokių Elijų, Dovydų, Sarų nužudyta čia ir visoje Lietuvoje. Baigėme „Atminties kelio“ minėjimus, kurie vyko pusę metų. Aplankėme daugiau kaip 40 vietų, tad tikiuosi, kad mums pavyko prisibelsti į švietimo ir vietos bendruomenes, kurios atsiliepė į mūsų kvietimą. Grįždami iš šių vietų parsineškime prisiminimus apie šiuos žmones, jų tradicijas, kalbą. Praeities mes negalime pakeisti, bet privalome, kad praeitis keistų mus“, – cituodamas Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę kalbą baigė Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas.

„Esu čia tam, kad padėkočiau neseniai išėjusiam į Amžinybę paskutiniam Telšių žydui – savo tėvui Chaimui, kuris mane kasmet rugsėjo pirmąjį sekmadienį vežėsi į tas vietas, kur guli Telšių ir aplinkinių vietų žydai. Esu tam, kad priminčiau ir prisiminčiau šias aimanas ir ašaras tų sūnų ir dukrų, kurie gulėsi ant ilgo savo tėvų kapo Geruliuose. Čia sunku stovėti, nes žemė sugerta skausmo ir ašarų. Esu čia tam, kad atsakyčiau į klausimą – kaip su tuo gyventi, ogi tai paprastas ir neįkainojamas atsakymas: išmokti mylėti žmogų, būti humanišku, būti ir išlikti visada žmogumi. Svetimo skausmo nebuvo, nėra ir, tikiuosi, niekada nebus“, – kalbą prie paminklo sakė pedagogas, garbingas telšiškis Miša Jakobas, kuris, sugaudus šofaro ragui (pūtė Tadas Daujotas ), baigė minėjimą Kadiš malda (mirusiųjų atminimo malda).

Renginį vedė Telšių kultūros centro direktorius Linas Ulkštinas, muzikinį kūrinį kanklėmis atliko Valda Valužienė.

Prisilietęs prie Telšių ješivos durų rankenos – tampi telšiškiu

Antroji renginio dalis surengta Telšių ješivoje. Programą pradėjo Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos SAVI aktoriai (rež. Laimutė Pocevičienė). Susirinkusiems dėkojo Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė: „Žemaičių muziejus „Alka“ įgyvendino projektą, skirtą Telšių žydų bendruomenei ir į lietuvių kalbą neseniai išvertė atminties knygą „Telšiai“. Baugu įsivaizduoti, kas anuomet vyko, jei jau sunku skaityti šią knygą. Tačiau turime atsiminti ne vien skaudžius įvykius, bet ir pristatyti žydų kultūrą, jų gyvenimą čia, Telšiuose. Mes esame atminties institucija ir įsipareigojame tęsti „Atminties kelią“.

Renginyje taip pat kalbėjo JE Izraelio ambasadorius Y. Levy, JE Telšių vyskupas dr. Algirdas Jurevičius, Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės direktorė Vida Montvydaitė, savo dalyvavimu susirinkusius pagerbė LR kultūros ministro patarėjas Sigitas Šliažas.

Kitąmet planuojama, kad ant Telšių ješivos fasado atsiras Pasaulio teisuolių atminimo ženklas, kurį sukūrė ir pirmą vietą konkurse laimėjo skulptorius, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto docentas Mindaugas Šimkevičius. Paskatinamąją piniginę premiją jam įteikė M. Jakobas, kuris taip pat pasidalino prisiminimais apie Telšių žydų gyvenimą ir atskleidė tarp žydų sklandžiusį posakį, kad kartą prisilietęs prie Telšių ješivos durų rankenos – visam laikui telšiškiu tampi.

Renginio metu buvo pristatyta bemaž 20 metų rengta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus Arūno Bubnio rengta knyga „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“ (moderatorius R. Račinskas).

Išskirtinio dėmesio sulaukė pirmą kartą Telšių ješivoje eksponuojama paroda „Mozės klajonės. Pradžia“. Ją pristatė parodos mecenatas ir iniciatorius Daumantas Levas Todesas. Parodoje matomi Mozės skulptūros portretai pagal Jakovo Bunkos kurtą skulptūrą ant Jazminų kalno (Platelių sen.). Bunkos įkvėpti menininkai vienijosi bendram tikslui ir, panaudodami skirtingas technikas, leidosi į kūrybinius ieškojimus įgyvendinant Bunkos Mozės portreto interpretacijas. Parodoje „Mozės klajonės. Pradžia“ pristatomi menininkų Adomo Jacovskio, Ewa Polkhe, Solomono Teitelbaumo, Iljos Bereznicko, Raimondo Savicko, Leo Ray, Dimitrij Gutov, Matvei Vaizberg, Algirdo Mikučio, Mindaugo Šnipo, Aleksandros Jacovskytės, Tatjanos Kazimierėnienės, Daivos Kairevičiūtės darbai, taip pat čia eksponuojami E. Polkhe ir S. Teitelbaumo piešiniai.

Renginys baigėsi ansamblio „Klezmer Klangen Vilne“ koncertu.


18 gegužės, 2022

Gegužės 11-16 dienomis Plungės kultūros centre vyko tarptautinis jaunimo teatrų festivalis – kūrybinė laboratorija ,,Mažoji Melpomenė“. Šį, didelio mąsto, dalyvių […]

30 balandžio, 2022

Smulkiojoje lietuvių tautosakoje užkoduotas mūsų senolių ryšys su gamta. Paukščiai žmones lydi visą gyvenimą, o jų čiulbėjimas džiugina nuo aušros […]

14 balandžio, 2022

Balandžio 13 d. 18 val. Plungės kultūros centre įvyko vienas iš penkių Lietuvoje surengtų Ukrainos Nacionalinio kamerinio orkestro ,,Kyiv Soloists“ […]

2 balandžio, 2022

Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas (VDA Telšių fakulteto), kaip ir visa bendruomenė, jautriai priėmė žinią apie vykstantį karą Ukrainoje ir […]

29 kovo, 2022

Plungės kultūros centras kovo 24-25 dienomis organizavo respublikinį vaikų teatrų festivalį ,,Vaikiško teatro pavasaris“. Festivalio metu žaismingus spektaklius pristatė Plungės […]

28 kovo, 2022

Paskutinį mėnesio sekmadienį, jaukiame gamtos prieglobstyje, Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinyje, Žemaičių kaimo muziejuje, šurmuliavo lankytojai. Panirę paukščių čirškesio koncerte svečiai, […]

26 sausio, 2022

„Sidabriniai balsai“ –  kamerinio vokalinio žanro olimpiada, kurios siekis puoselėti kamerinės vokalinės muzikos žanrą ir skatinti jo atlikėjus. Tai didžiausias […]

Vitas Valatka prie darbo stalo muziejaus dailės salėje. 1976 m. Fotografas A. Aleknavičius.
26 sausio, 2022

„Muziejus – tai lyg dalis manęs paties. Ir tikrai, kai manęs nebebus, po daugelio metų tos vertybės, kurias aš sukaupiau, […]

26 sausio, 2022

Vasario 4 d. 17 val. VDA Telšių galerijoje (Kęstučio g. 3) atidaroma personalinė Ingridos Mockutės-Pocienės paroda „Ne pirmą naktį nelauki […]

Sutartis „KU BRIAI“. Janina Bucevičė, Eva Stonkevičienė, dr. Vasilijus Safronovas, doc. dr. Vacys Vaivada
24 sausio, 2022

Žemaičių muziejaus „Alka“ ir Klaipėdos universitetas Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Simboliška, kad ji pasirašyta abiem […]

Telšių Džiugo gimnazijos mokiniai
21 sausio, 2022

Šiemet antrąjį kartą startavo Vilniaus dailės akademijos (VDA) iniciatyva „priARTėk“, kuri vyks iki pat kovo pabaigos. Projekto metu Lietuvos meno […]

14 sausio, 2022

Pasitikę 31-ąją Laisvės gynėjų dieną vaiko, jaunuolio ar suaugusiojo akimis prisimename Sausio 13-ąją, o tos nakties tragiškiems įvykiams neleidžiame nugrimzti […]

10 sausio, 2022

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 79 gaisrų ir atliko 75 gelbėjimo darbus. Gaisrų metu vienas žmogus […]

Ilgametė dėstytoja Adelė Zinkevičiūtė / 1975 m. Aniceto Žvirgždino nuotr.
6 sausio, 2022

Sausio 6-ąją menotyrininkei, metalo dailininkei, žemaičių krašto kryždirbystės ir kalvystės puoselėtojai, ilgametei Telšių taikomosios dailės technikumo, vėliau – Vilniaus dailės […]

30 gruodžio, 2021

Gruodžio 25 dieną Plungės kultūros centras tradiciškai plungiškiams ir miesto svečiams dovanojo kupiną stebuklingų akimirkų teatralizuotą koncertą ,,Kalėdų rytą“. Šventę […]

30 gruodžio, 2021

Daugiau nei 35-erius metus Plungės kultūros centras plungiškius ir miesto svečius pakviečia į kasmet stebinančios, profesionalios, išskirtinės šventinės programos pristatymą […]

Romualdas Inčirauskas
23 gruodžio, 2021

Baigiantis gruodžiui, apdovanotas VDA Telšių fakulteto profesoriaus Romualdo Inčirausko medalis „Čijune Sugichara“ FIDEM parodoje Japonijoje. Prieš keltą dienų pasibaigė XXXVI  […]

20 gruodžio, 2021

Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje surengtas Žemaičių muziejaus „Alka“ partnerių Biržų krašto muziejaus „Sėla“ naujausio leidinio – albumo […]

17 gruodžio, 2021

Smulkiojoje lietuvių tautosakoje užkoduotas mūsų senolių ryšys su gamta. Paukščių čiulbėjimas žmones lydėjo nuo aušros iki sutemų, pagal paukščių elgesį […]

LP nuotr.
16 gruodžio, 2021

Šiandien, gruodžio 15 dieną, duris atveria dar du pagal naują koncepciją įrengti Lietuvos pašto skyriai – Mažeikių centro paštas (Žemaitijos […]