Telšiuose nutiestas draugystės tiltas iki Telz Stone: pasirašyta bendradarbiavimo sutartis

Balandžio 23 d. Telšių Ješivoje įvyko istorinis įvykis – pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Telšių rajono ir Izraelio valstybės Kiryat Yearim – Telz Stone savivaldybių. Ši ceremonija tapo ne tik oficialiu dokumentų pasirašymu, bet ir nuoširdžiu kultūriniu susitikimu, atgaivinusiu bendrą atmintį ir pažymėjusiu naujos draugystės pradžią.

Iškilmingame renginyje taip pat dalyvavo Seimo nariai, Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai, Telšių Garbės piliečiai, kultūros ir meno atstovai bei kiti svarbūs svečiai.

Renginys prasidėjo muzikiniais kūriniais ir teatro miniatiūra, kuri kvietė prisiminti žydiškus Telšius – miestą, kuriame kadaise darniai gyveno žydų ir lietuvių bendruomenės. Per muziką, vaizdus ir žodžius susirinkusieji pajuto šios vietos dvasią. Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė priminė Ješivos – kadaise vienos žymiausių žydų religinių mokyklų Europoje – svarbą ir jos vietą miesto istorijoje.

Oficialioji dalis prasidėjo Telšių rajono mero Tomo Katkaus ir Kiryat Yearim – Telz Stone mero Yitzhako Ravitzo kalbomis. „Telšiškius ir žydus sieja keli šimtai bendro gyvenimo metų po Žemaitijos dangumi, – kalbėjo Telšių rajono savivaldybės meras T. Katkus. – Džiugu, kad ir šiandien emigravę, gyvenantys Izraelyje, Amerikoje ar kitur žydai ar jų palikuonys  grįžta aplankyti Žemaitijos sostinės, o kiti net kalba lietuviškai. Kaip matote mūsų Žemaitijos  vaikai, jaunimas dainuoja žydiškas dainas, žino ir jautriai išgyvena dėl skaudžių holokausto įvykių. Šitas bendradarbiavimo sutarties pasirašymas skatina, kad šie ryšiai stiprėtų, o tai bendrystės ir draugystės įrodymas.“

Savo ruožtu Kiryat Yearim – Telz Stone meras Y. Ravitzas pabrėžė šio bendradarbiavimo svarbą ir išreiškė viltį, kad sutartis taps pamatu ilgalaikiams projektams kultūros, švietimo, sporto, turizmo, verslo ir socialinių ryšių srityse. 

Sutartis pasirašyta lietuvių, hebrajų ir anglų kalbomis, kaip simbolinis gestas, rodantis pagarbą skirtingoms kultūroms ir bendrą siekį bendradarbiauti.

Pasirašymo momentą lydėjo plojimai, po kurių meras T. Katkus įteikė dovaną – paveikslą su įkvepiančiu tekstu apie senųjų Telšių kasdienybę, prisiminimus ir žmones. Dovana simbolizuoja tiltą tarp praeities ir dabarties, tarp žydų, išsibarsčiusių po pasaulį, ir vietos, iš kurios jų istorija kilo. Telšių rajono meras pabrėžė, jog: „Telšiai visuomet bus ta vieta, kurioje Jūs esate laukiami – žydų bendruomenės nariai, jų šeimos, draugai ir visi, kuriems Telšiai yra svarbūs.“

Žodį tarė ir Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein. „Džiaugiuosi ir jaudinuosi šiandien čia su jumis pasirašant miestų dvynių sutartį tarp Telšių Lietuvoje ir Telz Stone Izraelyje. Tai – daugiau nei formalumas. Tai tiltas tarp mūsų bendros praeities ir ateities, tarp dviejų miestų, kuriuos jungia ne tik vardas, bet ir gilus kultūrinis bei dvasinis palikimas, – iškilmingo renginio metu Ješivoje kalbėjo Izraelio ambasadorė Lietuvoje H. W. Silverstein. – Šiandienos data – ypatinga: Izraelyje prasideda Šoa aukų atminimo diena. Tai diena, kai prisimename milijonus žydų, tarp jų ir Telz žydų bendruomenę – gyvą, kūrusią, tačiau tragiškai sunaikintą Holokausto metu. Telz buvo svarbus žydiško dvasinio gyvenimo centras su garsia ješiva, bet tapo ir baisios tragedijos vieta. Telz Stone – netoli Jeruzalės įkurta bendruomenė, puoselėjanti Lietuvos žydų tradicijas. Jos pavadinimas – duoklė istorijai. Šiandien stipriname šį ryšį – pasirašoma sutartis yra mūsų bendrystės ženklas ir viltis bendriems projektams, edukacijai, draugystei.“

Taip pat sveikinimo žodį tarė LR užsienio reikalų ministerijos atstovė Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė bei ilgametis tolerancijos ir atminimo puoselėtojas, Telšių Garbės pilietis Miša Jakobas. 

Ceremonijos pabaigoje skambėjo jaunuolių choro atliekama giesmė „Dieve, laimink Lietuvą“, kviečianti kurti ateitį, pagrįstą pagarba, supratimu ir bendra istorija.

Po sutarties pasirašymo svečiams buvo surengta ekskursija po Telšių senamiestį – pasivaikščiojimas, leidęs dar artimiau pažinti miesto istoriją ir žydų kultūros palikimą. 

Vėliau Telšių rajono savivaldybės meras T. Katkus, savivaldybės atstovai ir svečiai vyko į Rainius, kur pagerbė žydų bendruomenės aukas: 1941 m. liepos 14–16 d. Rainių dvaro stovyklos kalinių ir 1941 m. gruodžio 23–24 d. Telšių geto kalinių žūtis.

„Šiandien susirinkome puoselėti istorinę atmintį, prisiminti ir pagerbti Holokausto aukas…, – kalbėjo meras T. Katkus. – Mūsų karta dar  turi garbę pažinti išgyvenusius Holokaustą ir tiesiogiai išklausyti jų gyvenimo istorijas. Jų balsas, drąsa, prisiminimai padeda nutiesti tiltą į praeitį, kurios negalime pamiršti. Taip pat prisiminkime drąsuolius, kurie rizikavo savo, savo šeimų gyvybėmis tam, kad paslėptų žydus, suteiktų jiems prieglobstį.“

T. Katkus akcentavo, kad Holokausto istorija nėra tik žydų tautos istorija, tai taip pat ir Lietuvos, Žemaitijos, Telšių  istorija. „Tegul mus vienija bendras viltingas taikos, pagarbos žmogiškumui, tolerancijos siekimas“, – pabrėžė Telšių rajono vadovas.