11 gegužės, 2020
Karolina Bagdonė | Magnificat.lt

Tiberiados broliai karantino metu: „Visuomet yra viltis“

 

Br. Ivanas Demeure – Tiberiados bendruomenės, įsikūrusios Baltriškių kaime, vyresnysis. Jis pasakoja apie vienuolyno gyvenimą karantino metu ir krikščionišką viltį šiuo sudėtingu laikotarpiu.

Kaip atrodo brolių gyvenimas šiomis dienomis? Ar labai pasikeitė dienotvarkė?

Gyvenant bendruomenėje šešiese ir dar kaime, reikia pripažinti, kad mums sekasi ir mūsų karantino sąlygos tikrai geros. Nė vienas iš brolių koronavirusu neserga. Tad mūsų dienotvarkė nelabai pasikeitė, gal tik būdas jos laikytis pakito. Išoriniai pasikeitimai nedideli. Vėl pradėjome po pietų melstis rožinį, o prieš Gailestingumo sekmadienį (balandžio 19 d.)  visą naktį budėjome ir meldėmės už visą pasaulį. Bet pasikeitimas yra pirmiausia vidinis. Stengiamės užjausti kenčiančius įvairiais būdais, pasidomėti ir susisiekti su jais, pvz., ėmėme transliuoti liturgiją internetu, dažniau paskambiname prašančiam mūsų patarimo ar pagalbos. Pasaulio nelaimė neverčia mūsų sielvartauti. Sakyčiau, kad pasauliui reikia ir džiaugsmo, vilties, tad verkiame su verkiančiais, bet ir paguodžiame juos šypsena, stebėdami mažus vilties ženklus. Pagaliau sakyčiau, kai pas mus atvyksta mažiau žmonių ir nebereikia organizuoti jų priėmimo, turiu daugiau laiko dirbti lauke. Šis darbas man suteikia pakilią nuotaiką ir jėgų.

Ką jums reiškia šis karantinas ir koronaviruso pandemija? Kaip šią situaciją gali priimti ir suprasti krikščionys?

Koronavirusas ir visos jo pasekmės, pvz., karantinas, ekonominis smūgis ir t. t., yra tam tikras išbandymas. Itin aiškiai suvokiame savo trapumą ir silpnumą. Ne viskas kontroliuojama, ir recepto, kaip šį laiką išgyventi, nėra. Išmokstame paklusti Vyriausybės ir vyskupų įsakymams tikėdamiesi, kad šis paklusnumas reiškia solidarumą, pagarbą trapiausiems. Tikintiesiems irgi svarbu suvokti, kad tai nėra laikas kaltinti kinus, užsieniečius arba patį Dievą. Kiekvienas dabar gali prisidėti kurdamas geresnę visuomenę. Kančia dažnai reiškia smurtą, egoizmą ir pan. Prieš tokią kančią reikia kovoti. Bet kovodami galbūt neišvengsime ir kitokios kančios – tai meilės, atsidavimo, drąsos kančios, kurią Jėzus parodė ant Kryžiaus. Tokia kančia ir liks didelis slėpinys, apie kurį nenorėčiau tik paprastai pakalbėti.

Ar galima pas jus atvykti apsistoti ir paviešėti?

Šiuo metu, deja, apsistoti pas mus negalima. Įstatymais nustatyta aiški tvarka, kurios ir mes laikomės. Kadangi buvo paskelbtas karantino sąlygų palengvinimas, mes juo pasinaudosime ir priimsime tikinčiuosius šiokiadieniais dalyvauti šv. Mišiose (daugiau informacijos mūsų svetainėje: www.tiberiade.lt). Reikia rūpintis ilgai šv. Mišiose gyvai negalėjusiais dalyvauti krikščionimis. Tad šv. Mišios vyks mūsų Bažnyčioje, visi norintieji turės būti su kaukėmis. Truputį keista, bet priprasime. Nuolat klausomės naujos informacijos, kad esant galimybei ir Vyriausybei leidus galėtume priimti pas mus norinčius atvykti žmones.

Dabar kiekvieną vakarą, išskyrus sekmadienius, galime tiesiogiai stebėti Naktinės maldos transliaciją www.tiberiade.lt ir melstis kartu. Tikrai tikiu, kad galima skaityti Tiberiados neseniai išleistą knygą „Pašaukimo žemė. Žiedeliai“ („Magnificat leidiniai“, 2020)! Kaip dar kuriate bendrystę su tais, kurie negali jūsų aplankyti?

Man asmeniškai patinka skaityti. Esu pastebėjęs, kad net mirę autoriai man yra brangūs it artimieji. Knygos man yra ir priemonė keliauti. Žinoma, galima be galo naršyti internete, bet labai dažnai kyla jausmas, kad niekur nekeliavome, o tik iššvaistėm laiką. O skaitydamas gerą knygą pastebiu, kad autorius patraukia, personažai apsigyvena manyje, plečiasi pasaulio suvokimas… Pastebiu, kad kažką perskaitęs knygoje geriau atsimenu negu naršydamas internete.

Tiberiados broliai nėra dideli rašytojai. Tačiau Lietuvoje išleidome net keturias knygas. Naujausia – „Pašaukimo žemė. Žiedeliai“. Knygą išleidome kartu su „Magnificat leidiniais“ 40 metų bendruomenės įkūrimo proga. Joje galite susipažinti su kiekvienu broliu ir seserimi, atrasti Tiberiados bendruomenės įsikūrimo Lietuvoje, Zarasų rajone, istoriją, išgirsti Tiberiados brolių misijos vaizdus lietuvių širdyse. O dabar dar galite įsigyti knygų ir su išskirtinai jums parašytu brolių palinkėjimu. Atsakydamas į šį klausimą, šypsausi, nes mano atsakymas skamba kaip reklama. Bet suprantu, kad tokią knygą skaityti šiuo metu gali būti labai sveika.

Ko jums labiausiai trūksta šiuo karantino laikotarpiu? Gal reikia kokios nors pagalbos ar finansinės paramos?

Tiberiada visuomet gyveno iš paramos. Jeigu žmonės nustotų aukoti, mūsų gyvenimas taptų labai sunkus. Labiausiai reikia paramos mūsų veikloms ir, žinoma, statyboms. Kitaip broliai kukliai gyventų tik iš rankų darbo. Šiuo metu nepriimame žmonių, nerengiame stovyklų, tad išlaidų laikinai sumažėjo. Prieš dvejus metus mums labai reikėjo pagalbos. Parašiau skirtingiems žmonėms ir mus labai paguodė tai, kad daugelis jų atsiliepė ir skyrė pinigų. Jeigu ir vėl mums ko nors trūktų, nuolankiai prašyčiau pagalbos. Bet gal šiuo metu organizacijoms, kurios padeda sergantiems, vargšams, alkaniesiems, reikia būtent mūsų aukų.

Kokią svarbiausią pamoką turėtume išmokti iš šių suvaržymų? Ar mes kaip visuomenė mokame gyventi izoliacijoje? Ar po jos galime tapti geresniais žmonėmis ir krikščionimis?

Jau minėjau, kad man nelabai patinka pamokslauti. Tačiau man patinka antra klausimo dalis. Turiu omeny, kad nelabai mokame gyventi izoliacijoje. Aišku pirmiausia kalbu apie save. Gal buvau suplanavęs skaityti daug knygų, tvarkyti daug reikalų, tikrai skirti daugiau laiko artimiesiems ir Dievui. Bet kai žvelgiu atgal, neatrodo, kad pasiekiau didžiulių rezultatų. Gal esu buvęs išsiblaškęs, tinginys ir pan. Gal net kilo ir kitų pagundų, sugrįžo senos priklausomybės. Gal namie yra skaudžių įtampų. Visa tai rodo, kad karantinas nėra visuomenės idealas, kad žmogus nesukurtas vienatvei, užsidarymui. Bet gal šis laikotarpis ir mane moko būti kantriu ir gailestingu sau. Jeigu šiandien žengiau bent mažą žingsnį į priekį, gal neverta save kaltinti dėl visokių trūkumų, bet nuolankiai džiaugtis tuo žingsniu, pastiprinimu, kad kitą dieną žengčiau toliau. Aš tikiu, kad turime daug galimybių žengti pirmyn. Jeigu žmogus tik norėtų atsikelti, tobulėti, tikrai būtų vilties, nes pradžia jau yra. Bet kantriai, žingsnis po žingsnio, kaip man mokantis lietuvių kalbos. Visos pastangos nebus veltui. Jos paslapčia suteikia vidinės jėgos, idant po karantino gyventume kitaip, dėmesingiau, atidžiau.


27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

27 kovo, 2024

Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre […]

27 kovo, 2024

2024 m. kovo 26 d. Šiaulių kultūros centro Oranžinėje salėje vyko Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ Šiaulių miesto ir […]

27 kovo, 2024

Žodis „negalia“ gali kelti labai įvairias asociacijas. Dažnai jos – nemalonios, tad nieko nuostabaus, kad šį nepatinkantį jausmą galbūt norisi […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

25 kovo, 2024

Savaitgalį Kupiškio kultūros centre vykusioje didžiausioje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ pagerbti geriausi teatrų režisieriai, dramaturgai, scenografai ir aktoriai, […]

25 kovo, 2024

Prieš kelis mėnesius Trakai praturtėjo nauja kultūros erdve – buvusioje senojoje klebonijoje duris atvėrė meno galerija „Fojė“. Pasak tvarkybos darbus […]

23 kovo, 2024

2024 m. kovo 23-osios popietę Šiaulių kultūros centro Kamerinė salė alsavo pavasariu – čia nuvilnijo penkioliktąjį kartą organizuojama vokalinių ansamblių […]

22 kovo, 2024

Kovo 22-ąją amžinojo poilsio Kalvarijos Senosiose kapinėse atgulė kalvarijietis Gintaras Zdebskis. G. Zdebskis – ilgametis radijo stoties „Lietus” vadovas, mokytojas, […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]

19 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos […]

19 kovo, 2024

2024-ųjų metų pradžioje išleistas ypatingas leidinys – skaitomiausia pasaulio literatūros klasikos knyga, užkariavusi milijonus širdžių visame pasaulyje, pagal pardavimus populiarumu […]

19 kovo, 2024

Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, Biržų pilyje įvyko konferencija, skirta žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-osioms gimimo (g. 1874 […]

18 kovo, 2024

Šiandien Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatų apdovanojimo ceremonija. Renginio metu pagerbta 16-a šalies […]

14 kovo, 2024

Po šešiolika metų trukusios rekonstrukcijos šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Jose muziejinės […]

13 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia darbo vizitą Paryžiuje. Antradienio vakarą šalies vadovas kartu su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu bei […]

13 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia vizitą Paryžiuje. Trečiadienį Lietuvos vadovas dalyvavo vieno žymiausių kubizmo atstovų skulptūroje, litvako Žako Lipšico […]

Luko Balandžio nuotr.
12 kovo, 2024

Šiemet jau 34 kartą džiaugiamės laisve ir atkurta savo šalies nepriklausomybe. Džiaugiamės ir nauja, labai viltinga karta, gimusia, užaugusia, subrendusia […]

12 kovo, 2024

Kauno miesto savivaldybės įsteigtos Kultūros premijos šiemet atiteks penkiems kūrėjams – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistui Martynui Beinariui, poetui Edmundui […]