21 spalio, 2015

Tik rūšiuodami pajėgsime išsivaduoti iš sąvartynų gniaužtų

Pernai Lietuvos parduotuvių lentynose, drauge su maisto produktais bei kitomis prekėmis, buvo „parduota“ apie 292 tūkst. tonų stiklo, plastiko ir popieriaus pakuotės. Iš jų tinkamai sutvarkyta vos 30 proc.

Pagal Valstybinį atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planą numatyta 2016 m. perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 45 proc. komunalinių atliekų. Kasmet šiems įsipareigojimams augant Lietuvos galimybė visiškai atsikratyti sąvartynų ir įdiegti pažangų atliekų tvarkymo modelį tampa reali, tačiau neramina klausimas: „ar sugebėsime?”

„Ecoservice“ vykdančiosios direktorės Daivos Skrupskelienės teigimu, laikydamiesi atliekų tvarkymo plano neišvengsime investicijų, būtinų gerinant atliekų tvarkymo kokybę.

„Kol netaikome efektyvių ekonominių atliekų tvarkymo instrumentų, tol jų šalinimas sąvartynuose yra pigiausias atliekų tvarkymo būdas. „Ecoservice” deda visas pastangas, kad atliekų rūšiavimas ir perdirbimas taptų prioritetu, padėsiančiu išspręsti didžiąją dalį aplinkosaugos problemų”, – pažymi įmonės  vadovė.

„Ecoservice“ nuolat didina rūšiavimo pajėgumus, investuoja į techninės įrangos atnaujinimą, rūšiavimo linijų ir šiukšliavežių parko modernizavimą, dalyvauja šviečiant visuomenę atliekų tvarkymo klausimais. Taip pat pirmoji iš atliekų tvarkytojų pristatė mobiliąją programėlę „Eco App“, skirtą atsakingiau tvarkytis su atliekomis. Planuojama, kad šiais metais ekologijos verslo bendrovės investicijos sieks iki 2 mln. eurų.

Populiarėja gamyba iš antrinių žaliavų

Pasak D. Skrupskelienės, Lietuvoje kasmet daugėja įmonių savo gamybos procese naudojančių antrines žaliavas, stiprėja bendradarbiavimas tarp atliekų tvarkytojų, perdirbėjų ir gamintojų. „Europos Sąjungos  šalyse yra sukaupta geros praktikos pavydžių, kuriais galima vadovautis formuojant atliekų prevencijos politiką Lietuvoje. Palyginimui, Skandinavijos šalyse surenkama ir perdirbama beveik 90 proc. atliekų, Lietuvoje – tris kartus mažiau“, – palygina D. Skrupskelienė.

Tačiau atliekų utilizavimo ir perdirbimo poreikis kasmet auga kartu su didėjančia produktų pasiūla parduotuvių lentynose. Lietuvoje veikiančių didžiųjų atliekų perdirbimo įmonių pajėgumai yra kur kas didesni nei jas pasiekiantys atliekų kiekiai, todėl labai svarbu maksimaliai išnaudoti turimus resursus ir atliekas grąžinti į pramonę

„Ecoservice“ išrūšiuotas antrines žaliavas reguliariai tiekia trims didžiausioms atliekas perdirbančioms bendrovėms Lietuvoje – „Kauno stiklui“, „Repro-pet“ ir „Klaipėdos kartonui“.

Neribotos perdirbimo galimybės

Stiklas – viena patvariausių pakuočių rūšių, kuri gali būti perdirbama 100 proc. ir neribotą skaičių kartų ir tai nekenkia gaminių kokybei. Lietuvoje per metus stiklo atliekų susidaro apie 80 tūkst. tonų. „Ecoservice“ surinktas stiklo atliekas tiekia stambiausiai spalvotą stiklą gaminančiai įmonei „Kauno stiklas“. Joje perdirbama ir į apyvartą sugrąžinama apie 30 tūkst. tonų spalvoto stiklo atliekų.

„Gamindami naują produktą panaudojame net iki 80 proc. stiklo duženų. Toks gamybos ciklas taupo energiją, gamtinius išteklius ir mažiau teršia gamtą. Gamybos procese gautas rezultatas – toks pat kaip ir gaminant iš pirminių žaliavų“, – aiškina įmonės direktorius Evaldas Sauliūnas.

„Kauno stiklas“ iš antrinių žaliavų gamina žalią arba rudą tarą, kurią realizuoja Lietuvos ir užsienio šalių rinkose. Daugumos didžiųjų gėrimų gamintojų Lietuvoje produkcija yra parduodama būtent iš perdirbto stiklo pagamintoje taroje.

Skirtumai tarp pirminių ir antrinių žaliavų – jų nėra

Statistikai skaičiuoja, kad vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka apie 30 kg plastiko atliekų. Didžioji dalis šių atliekų – pakuotės, kurias gamintojai renkasi dėl patvarumo, lankstumo ir universalumo. Visi šie plastiko privalumai kainuoja gamtai, vien plastiko gamybai  iš pirminių žaliavų suvartojama apie 8 proc. neatsinaujinančių naftos išteklių.

Plastiko atliekas perdirbančios įmonės „Repro – pet“ direktorius Georgij Prichodko yra įsitikinęs, kad antrinių žaliavų gamyba vyktų kur kas efektyviau, jei gyventojai įvertintų rūšiavimo teikiamą naudą.

Jam antrina ir „Ecoservice“ atstovė: „Per metus įmonei patiekiame apie 300 – 400 tonų išrūšiuotų PET butelių. Tai labiausiai perdirbamo plastiko rūšis, vertinama dėl stiprumo, lengvumo ir atsparumo. Visgi surenkami PET pakuočių kiekiai yra gerokai mažesni nei norėtųsi.“

Apskaičiuota, kad perdirbus 1 kg plastmasės, galima gauti tokį pat kiekį plastmasės žaliavos, kuri gali būti naudojama gaminant aukštos kokybės plastiko gaminius. Iki granulių susmulkintos plastiko atliekos yra naudojamos gaminant PET butelius, pakavimo juostas, tekstilinį pluoštą ir audinius, plėvelę, blisterinę pakuotę ir kitus gaminius.  

Perdirbta pakuotė „ant bangos“

Iš visų pakuotės rūšių daugiausia perdirbama popieriaus (kartono) pakuočių. Šioje srityje labiau pažengusiose valstybėse, pavyzdžiui Vokietijoje beveik 60 proc. naujo popieriaus yra pagaminama būtent iš makulatūros.  „Klaipėdos kartonas“ per metus iš maždaug 115 tūkst. tonų popieriaus ir kartono atliekų pagamina 105 tūkst. tonų naujo popieriaus. Apie 7 tūkst. tonų per metus kartono ir mišrios makulatūros atliekų Klaipėdos įmonei perdirbti pristato „Ecoservice“.

„Popieriaus gamyba iš pirminės žaliavos, šiuo atveju – celiuliozės, ir iš antrinių žaliavų (makulatūros) technologiškai yra panaši, labiausiai skiriasi technologinės masės paruošimas, nes antrinių žaliavų užterštumas priemaišomis yra ženkliai didesnis, – pasakoja „Klaipėdos kartonas“ pirkimo vadovas Martynas Jablonskis.

Jo teigimu, galutiniam vartotojui, prekių pirkėjui, svarbiausia yra gauti prekę neapgadintą, o prekių gamintojui svarbu, kad prekės pirkėją pasiektų saugiai bei kuo mažesnėmis sąnaudomis. Todėl antrinių žaliavų panaudojimas yra visapusiškai naudinga alternatyva.

„Plastikas yra skirtas tiems, kas nori sutaupyti, o popierinė pakuotė – ekologiškesnė, todėl brangesnė. Popierinės pakuotės užsienyje jau seniai pakeitė plastikines, todėl vis daugiau Lietuvos gamintojų, norinčių parodyti savo išskirtinumą ir sukurti pridėtinę vertę gaminiui, renkasi būtent iš antrinių žaliavų pagamintą įpakavimą, –  pastebi D. Skrupskelienė.

„Klaipėdos kartonas“ negamina galutinio produkto – pakuotės, o tik žaliavą, kurią įsigiję pakuočių gamintojai naudoja naujų pakuočių gamybai.

Anot D. Skrupskelienės, atliekų perdirbimas – svarbi ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonomikos sudedamoji dalis, todėl dėl besiplečiančių antrinių žaliavų panaudojimo rinkų turime visas sąlygas didinti pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo mastus – belieka tinkamai jas išnaudoti.


31 sausio, 2023

Antradienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas lankėsi Kaune statomame specializuotame Laukinių gyvūnų globos centre (LGGC). Planuojama, kad centras, steigiamas prie Lietuvos […]

31 sausio, 2023

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ šiais metais prie bazinių stočių įrengs iki 50 saulės kolektorių. Tokia įranga vidutiniškai 15% sumažina vienos bazinės […]

31 sausio, 2023

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis nuo 2014 metų, kai Lietuvoje pirmą kartą diagnozuotas afrikinis kiaulių maras (AKM), šalies […]

26 sausio, 2023

Šiandien vykusiame Panevėžio rajono savivaldybės tarybos posėdyje meras Povilas Žagunis informavo tarybos narius, kad gauti gyventojų raštai, kuriuose Liūdynės, Velžio, […]

25 sausio, 2023

Trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) būtų pavesta teikti laukinių gyvūnų gydymo, globos, paleidimo į gamtinę aplinką […]

24 sausio, 2023

Dėl žadą atimančio kadro jis gali ketvirtį kilometro šliaužti sniegu, valandų valandas kantriai laukti stingdančiame šaltyje, paras praleisti palapinėje miške […]

20 sausio, 2023

Berlyne duris atvėrė  87–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2023“. Vieni pirmųjų Lietuvos stendą aplankė […]

Kuršių Nerija
17 sausio, 2023

Nuo sausio 17 d. įsigalioja aplinkos ministro įsakymas, kuris numato, kad Kuršių mariose nebebus galima naudoti kai kurių verslinės žvejybos […]

Pakluonių biokuro katilinė
16 sausio, 2023

UAB Gren Joniškis užbaigė remonto projektą ir įrengė dūmų kondensacinį ekonomaizerį Pakluonių biokuro katilinėje. Projektui paramą skyrė Lietuvos Respublikos aplinkos […]

16 sausio, 2023

Vartotojai naują telefoną vis dar labiausiai renkasi pagal prekės ženklą ir kainą, tačiau jų prioritetų sąraše sparčiai kyla įrenginio tvarumas. […]

12 sausio, 2023

Ketvirtadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas Kudirkos Naumiestyje ir Vištytyje susitiko su šių miestelių, Šakių, Vilkaviškio ir Kalvarijos ūkininkais, kurių sklypus […]

11 sausio, 2023

Trečiadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas susitiko su Telšių rajono savivaldybės meru Kęstučiu Gusarovu ir tarėsi dėl Germanto regioninio parko steigimo.  Įsteigtas naujas regioninis […]

3 sausio, 2023

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento specialistai primena, kad asbestas yra grupė iš šešių natūraliai gamtoje aptinkamų mineralų, kurio pluoštai […]

3 sausio, 2023

Pasitinkant naujuosius 2023 metus, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras primena, kad jau nuo 2024 m. sausio 1 dienos įsigalios ES […]

30 gruodžio, 2022

Dar pavasarį UAB „Kautra” Druskininkuose pristačiusi pirmuosius du elektrinius autobusus, kuriuos pasiūlė lietuviško kapitalo įmonės „Altas Auto“ ir „Elinta Motors“, […]

28 gruodžio, 2022

Gausiai pasnigus, aptraukus storam ledui ar stipriau atšalus miestiečių žvilgsniai krypsta į miestuose žiemojančius paukščius. Kuo paukščiams patrauklios urbanizuotos teritorijos, […]

Žymnatas Morkvėnas, V. Ščiavinsko nuotr.
23 gruodžio, 2022

Šią savaitę vykusiame tarptautiniame gamtininkų pasitarime dėl meldinės nendrinukės išsaugojimo aptarta rūšies būklė, planuojami apsaugos veiksmai tiek Europoje, tiek Afrikoje. […]

25 lapkričio, 2022

Sostinės gyventojai stebisi, kad krūmai ir medžiai vis dar sodinami ir iškritus. Tačiau arboristai teigia – medžius ir krūmus sodinti […]

25 lapkričio, 2022

Vilnius kviečia miestiečius per šventes nepamiršti tvarumo, tęstinumo ir rinktis gyvą vazone augančią eglutę arba namus papuošti miškų urėdijų nemokamai […]

Kęstutis Pocius
10 lapkričio, 2022

Besikeičiantis vartotojų požiūris, griežtėjantis politinis reguliavimas atliekų tvarkymo srityje,  Europos Sąjungos keliami tikslai pereiti prie žiedinės ekonomikos, milžiniška konkurencija bei […]