Trijų Baltijos šalių Prezidentai: griežtai atmetame pastangas vėl dalinti Europą į įtakos sferas
75-ųjų Antrojo pasaulinio karo baigties metinių proga trijų Baltijos šalių Prezidentai Gitanas Nausėda, Egilas Levitas ir Kersti Kaljulaid pasirašė bendrą pareiškimą. Jame šalių vadovai išreiškė pagarbą Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui ir paragino atmesti bandymus perrašyti istoriją.
Prezidentai deklaravo, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga netapo daugelio Centrinės ir Rytų Europos valstybių laisvės simboliu, nes vieną totalitarinį režimą pakeitė kitas. Baltijos šalims tai reiškė Sovietų Sąjungos okupaciją ir aneksiją. „Du negailestingi diktatoriai – Hitleris ir Stalinas – slaptais Molotovo–Ribentropo pakto protokolais padalijo Europą į įtakos sferas tarp Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos. Centrinė ir rytinė žemyno dalis beveik pusę amžiaus po karo liko valdoma komunistinių režimų. Siekdama pavergti Baltijos šalis Sovietų Sąjunga panaudojo didžiulę karinę jėgą, represijas, masinius trėmimus ir ideologinę kontrolę“, – rašoma kreipimesi ir akcentuojama, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga Baltijos valstybėse galima vadinti Rusijos kariuomenės išvedimą, šioms šalims 1990–1991 m. paskelbus nepriklausomybės atkūrimą.
Prezidentai akcentavo, kad okupacija ir jos pamokos iki šiol yra kraujuojanti Baltijos šalių žaizda, kviečianti kovoti už istorinę tiesą ir teisingumą. Baltijos valstybių vadovai pabrėžė, kad Antrojo pasaulinio karo ir pokario įvykiai kai kurių šalių yra klastojami, dedamos pastangos paskleisti abejones tarptautine teise pagrįstos tvarkos pagrindais.
„Mes griežtai atmetame pastangas vėl dalinti Europą ir pasaulį į įtakos sferas. Globalaus saugumo imperatyvas reikalauja nuolatinio tarptautinės teisės ir sutartų normų laikymosi, taip pat besąlygiškos pagarbos visų suverenių valstybių teritoriniam vientisumui ir jų teisei pačioms pasirinkti saugumo susitarimus ir sudaryti sąjungas bei aljansus. Mes dar kartą kartojame, kad NATO yra mūsų šalių kolektyvinės gynybos pagrindas, o transatlantinis ryšys yra gyvybiškai svarbus Europos saugumui ir stabilumui“, – rašoma Prezidentų kreipimesi.
Prezidentai dėkoja daugiau nei 60 valstybių, kurios nepripažino Baltijos šalių okupacijos ir palaikė nepriklausomybės kovą po Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Oficialus Baltijos šalių vadovų kreipimasis skirtas viso pasaulio šalių lyderiams, siekiant įtvirtinti istorinės atminties principus, susijusius su Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpio atsakomybėmis ir vertinimais. 75-osios Antrojo pasaulinio karo baigties metinės minimos gegužės 8 dieną.
