Trims greitųjų kreditų bendrovėms – penkios baudos už netinkamą klientų mokumo vertinimą

Už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimą trims greitųjų kreditų bendrovėms Lietuvos banko Priežiūros tarnyba skyrė penkias baudas. Bendra baudų suma – 9 522 Eur.

Pažeidimai paaiškėjo vykdant vartojimo kredito davėjų priežiūrą arba išnagrinėjus gautus klientų skundus.

Patikrinus vienos greitųjų kreditų bendrovės 50 vartojimo kredito sutarčių ir 8 sutartis pagal gautus skundus, nustatyta, kad įmonė netinkamai vertino vartojimo kredito gavėjų mokumą. Ji šiam vertinimui naudojo tik klientų pateiktus duomenis apie jų gaunamas pajamas ir finansinius įsipareigojimus, nors informaciją iš duomenų bazių dažniausiai surinkdavo. Tvarių pajamų neturėjo 32 iš 50 (64 %) vartojimo kredito gavėjų. Bendrovė neteisingai skaičiavo vartojimo kredito gavėjų įsipareigojimų ir tvarių pajamų santykį, todėl jis viršijo teisės aktuose įtvirtintą 40 proc. ribą ir kai kuriais atvejais siekė 108 proc.

Analogiški pažeidimai nustatyti tiriant gautus skundus. Pavyzdžiui, bendrovė asmeniui, nurodžiusiam, kad jis uždirba 2 400 Eur per mėnesį ir neturi finansinių įsipareigojimų, suteikė 500 Eur kreditą, nors pagal duomenų bazes asmuo jau keletą mėnesių neturėjo pajamų, o jo įsipareigojimai per mėnesį siekė 409 Eur. Šiai įmonei skirtos dvi baudos.

Patikrinus kitos greitųjų kreditų bedrovės 50 vartojimo kredito sutarčių ir 2 sutartis pagal gautus skundus, nustatyta, kad įmonė informaciją apie klientų pajamas duomenų bazėse tikrino, tačiau kai kuriais atvejais tai atliko ne prieš sudarydama vartojimo kredito sutartį, o vėliau. Be to, įmonė nerinko informacijos iš išorinių duomenų bazių apie klientų turimus įsipareigojimus kitoms finansų įstaigoms, o mokumui vertinti naudojo tik asmenų pateiktus duomenis. Šiai įmonei taip pat skirtos dvi baudos.

Trečioji greitųjų kreditų bendrovė netinkamai vertino klientų mokumą. Patikrinus 50 vartojimo kredito sutarčių, paaiškėjo, kad 18 proc. atvejų ji nerinko klientų sutuoktinių pajamas patvirtinančių dokumentų arba kitų įrodymų, o naudojo paraiškose nurodytus duomenis. Be to, kas dešimtu atveju, vertindama klientų įsipareigojimus finansų įstaigoms, rėmėsi mažesniu dydžiu, nurodytu duomenų bazėse, nors klientai buvo nurodę didesnius įsipareigojimų dydžius. Taip pat 18 proc. atvejų įmonė nesilaikė vadinamosios 40 proc. taisyklės, pagal kurią vidutinės vartojimo kredito gavėjo įmokos dydis pagal visus turimus asmens įsipareigojimus finansų įstaigoms turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų.

Viena iš trijų bendrovių jau pateikė įrodymus, kad visi trūkumai ištaisyti atsižvelgiant į Lietuvos banko reikalavimus. Kita bendrovė tai pažadėjo padaryti artimiausiu metu.

Išsamesnę informaciją ir įmonių pavadinimus, jeigu sprendimai nebus apskųsti teismui, Lietuvos bankas, vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymu, skelbs praėjus 30 dienų po sprendimo priėmimo.

Lietuvos bankas 2012 m. perėmė vartojimo kredito rinkos priežiūrą ir iki šiol išnagrinėjo 67 Vartojimo kredito įstatymo pažeidimų atvejus pagal gautus pareiškėjų skundus arba savo iniciatyva. Iš jų 60 atvejų (90 %) skirtos poveikio priemonės. Vartojimo kredito davėjams skirtos 34 baudos, jų suma viršija 223 tūkst. Eur.

UAB „4finance“ atsiėmė skundus dėl Lietuvos banko skirtų baudų ir jas sumokėjo

UAB „4finance“, anksčiau valdžiusi prekių ženklus „SMSCredit“ ir „Vivus“, atsisakė keturių skundų, kuriais siekė ginčyti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimus. Teismams patenkinus įmonės prašymus nutraukti bylinėjimąsi su Lietuvos banku, įmonė sumokėjo už neatsakingą skolinimą jai skirtas baudas. Bendra jų suma – 81 092,4 Eur.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2014 m. liepos mėn. skyrė UAB „4finance“ 60 000 Lt (17 377 Eur) baudą už neatsakingą skolinimą ir netesybų ribojimo pažeidimus, kurie buvo nustatyti įmonės veiklos inspektavimo metu. Per tris mėnesius įmonė suteikė beveik 4 000 vartojimo kreditų (9 % visų patikrintų sutarčių) asmenims, kurie pagal „Sodros“ duomenų bazę buvo nedirbantys ir negaunantys pajamų, nors paraiškose nurodė, kad darbo užmokestis yra vienintelis jų pajamų šaltinis. Pavyzdžiui, bedarbiui, nurodžiusiam 2 300 Lt (666 Eur) darbo užmokesčio pajamas, mėnesiui buvo suteiktas 2 000 Lt (579 Eur) vartojimo kreditas.

Be to, beveik 1 800 vartojimo kreditų buvo suteikta asmenims, kurių darbo stažas siekė nuo 1 iki 4 mėnesių, todėl jų pajamos negalėjo būti pripažintos tvariomis. Taip pat nustatyta daugiau nei 1 000 atvejų, kai klientai nurodydavo gaunantys pajamas iš individualios veiklos ar verslo, tačiau UAB „4finance“ nesurinko tai pagrindžiančių įrodymų. Netinkamai buvo vertinami ir klientų įsipareigojimai finansų įstaigoms. Įmonė, nors ir rinko duomenis apie tai, tačiau jų neanalizavo ir nenaudojo vertindama 40 proc. įsipareigojimų ir pajamų santykį. Todėl 16 proc. atvejų šis santykis siekė nuo 41 iki 670 proc.

Taip pat nustatyta, kad įmonė nesilaikė pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomų netesybų ribojimo – jos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

UAB „4finance“ apskundė šį Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tuomet įmonė kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), tačiau 2016 m. sausio mėn. pateikė prašymą atsisakyti apeliacinio skundo. LVAT įmonės prašymą tenkino.

UAB „4finance“ prašymu LVAT nutraukė ir kitą bylą, kurioje buvo skundžiamas Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2014 m. lapkričio mėn. sprendimas skirti įmonei 60 000 Lt (17 377 Eur) baudą. Bauda įmonei skirta už netinkamą kliento mokumo vertinimą. Pažeidimai buvo nustatyti atlikus tyrimą pagal pareiškėjo skundą. Asmuo, kreipdamasis dėl vartojimo kredito, nurodė, kad vidutinė jo mėnesio pajamų suma 1 500 Lt (434 Eur), tačiau „Sodros“ duomenys rodė, kad asmuo yra nedirbantis. Įmonė, turėdama prieštaringą informaciją, nesurinko pareiškėjo pajamas pagrindžiančių įrodymų, todėl netinkamai įvertino kliento mokumą ir pažeidė atsakingojo skolinimo principą.

Dar dvi baudas – kiekviena po 23 169 Eur – Lietuvos banko Priežiūros tarnyba skyrė 2015 rugpjūčio ir rugsėjo mėn. po atliktų tyrimų pagal gautus skundus. Vienu atveju įmonė neatsakingai skolino nemokiam ir pajamų neturinčiam devyniolikmečiui. Jam trys vartojimo kreditai buvo suteikti (bendra jų suma 1 500 Lt, arba 434 Eur) paraiškoje nurodžius, kad jis uždirba apie 4 200 Lt (1 216 Eur), o jo įsipareigojimai siekia apie 1 200 Lt (348 Eur). Bendrovei buvo žinomi „Sodros“ duomenys, kad asmuo nedirba ir neturi su darbo santykiais susijusių pajamų, tačiau ji jų nevertino ir nesurinko kitų įrodymų, pagrindžiančių kliento pajamas. Kliento paraiškoje nurodyti įsipareigojimai sutapo su įmonės turima duomenų bazių informacija.

Analogiškas buvo ir kitas atvejis: UAB „4finance“ vartojimo kreditą suteikė vertindama tik pareiškėjo pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas ir įsipareigojimus. Todėl asmens pajamų ir įsipareigojimų santykis siekė ne 37 proc., kaip skaičiavo bendrovė, o 75 proc., ir beveik dvigubai viršijo teisės aktuose nustatytą 40 proc. ribą (apie šį atvejį jau buvo skelbta, neatskleidus įmonės pavadinimo, kaip to reikalaujama Vartojimo kredito įstatyme).

Abiem atvejais parenkant baudų dydį atsižvelgta į sunkinančias aplinkybes: įmonė pažeidimus padarė pakartotinai, nepateikė būtinų duomenų ir taip kliudė Priežiūros tarnybai atlikti tyrimą. UAB „4finance“ Priežiūros tarnybos sprendimus apskundė teismui, tačiau 2016 m. sausio mėn. savo skundų atsisakė. Vilniaus apygardos administracinis teismas įmonės prašymus patenkino, bylos nutrauktos.

Dėl daugybinių teisės aktų pažeidimų, susijusių su netinkamu klientų mokumo vertinimu, 2015 m. gruodžio 18 d. UAB „4finance“ išbraukta iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo.

UAB „IPF Digital Lietuva“ sumokėjo Lietuvos banko skirtą baudą

UAB „IPF Digital Lietuva“, valdanti „Credit24“ ir „Sving“ prekės ženklus, sumokėjo 30 000 Eur baudą, kurią Lietuvos bankas skyrė  2016 m. sausio mėn. už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimą bei už pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais reikalautas netesybas. Jos viršijo Vartojimo kredito įstatyme nustatytą ribą – 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Šie pažeidimai paaiškėjo įmonės veiklos inspektavimo metu Priežiūros tarnybai patikrinus daugiau nei 3 000 vartojimo kredito sutarčių duomenis.

Patikrinimo metu nustatyta, kad pagal kas ketvirtą sutartį greitųjų kreditų bendrovė vartojimo kreditus suteikė nedirbantiems ir pajamų negaunantiems asmenims. Nustatyti pažeidimai plačiau aprašyti čia.

UAB „IPF Digital Lietuva“ informavo Lietuvos banko Priežiūros tarnybą apie atliktus vartojimo kreditų gavėjų mokumo vertinimo ir netesybų skaičiavimo praktikos pakeitimus.

Lietuvos banko pozicija: mokėjimo įstaigų sąskaitose lėšos negali būti laikomos ilgiau nei tai būtina mokėjimo paslaugoms teikti

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, siekdama formuoti vienodą mokėjimo paslaugų teikimo praktiką, patvirtino poziciją dėl mokėjimo sąskaitose laikomų lėšų.

Pozicijoje teigiama, kad skirtingų mokėjimo paslaugų teikėjų atidarytų mokėjimo sąskaitų funkcionalumas nėra vienodas, nes jį nustato šių subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Kredito įstaigų atidarytoms mokėjimo sąskaitoms būdingas didžiausias funkcionalumas, kurį gali riboti pačių kredito įstaigų verslo modelis arba įstatymai. Elektroninių pinigų įstaigos atidarytoje mokėjimo sąskaitoje elektroniniai pinigai gali būti laikomi iki jų išpirkimo, tačiau jais gali būti atliekami ir mokėjimai. Mokėjimo įstaigos turi teisę teikti tik mokėjimo paslaugas, todėl jų atidarytų mokėjimo sąskaitų funkcionalumas yra mažiausias. Į mokėjimo įstaigos atidarytą mokėjimo sąskaitą lėšos gali būti įmokamos tik konkretiems mokėjimams atlikti ir jos neturėtų būti sąskaitoje ilgiau nei tai būtina dėl operacinių ir techninių aplinkybių, susijusių su konkrečiomis mokėjimo paslaugomis.