Trims Kazlų Rūdos kraštui nusipelniusiems žmonėms suteikti Garbės piliečių vardai

Rugsėjo 12 dieną vykusi Kazlų Rūdos miesto šventė buvo išskirtinė ne tik dėl to, kad buvo iškilmingai paminėtas savivaldybės 20-metis, bet ir dėl to, kad savivaldybės Garbės piliečių gretas papildė net trys savivaldybei nusipelnę kraštiečiai. Garbės piliečių regalijos įteiktos dr. Juozui Banionui, Mečislovui Daugialai ir Vytautui Kanevičiui. Garbingi vardai buvo suteikti Kazlų Rūdos savivaldybės mero Manto Varaškos teikimu, patvirtinus specialiai tam sudarytai komisijai, kuriai pirmininkavo pats meras ir pritarus savivaldybės tarybai.

Dr. Juozas Banionis – krašto šviesuolis, mokslininkas, visuomenės veikėjas

Dr. Juozas Banionis Kazlų Rūdos žmonėms žinomas kaip krašto šviesuolis, profesorius, mokslininkas – matematikas ir istorikas bei nenuilstantis visuomenininkas. Ilgus metus (1979–1978, 1995–2015 m.) dirbo Lietuvos edukologijos (Vilniaus pedagoginiame) universitete , nuo 2016 m.  pedagogo  ir mokslininko veiklą tęsia Vytauto Didžiojo universitete ir jo padalinyje – Švietimo akademijoje.  Be to, nuo 1994 m. mokslinius tyrimus, skirtus lietuvių išeivijos politinei darbuotei atlieka Lietuvos gyventojų ir genocido centre.  Jis  dalyvauja Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos  veikloje, buvo jos  mokslinis sekretorius ir žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ redakcinės kolegijos narys, dabar yra Lietuvos matematikos rinkinio LMD darbai redkolegijos narys. Parašęs  penkias monografijas, tris knygas, yra trijų kolektyvinių monografijų, kelių straipsnių rinkinių, skirtų asmenybėms,  vadovėlių aukštosioms ir vidurinėms mokykloms bendraautoris. Jis paskelbė per 200 straipsnių iš XX a. lietuvių išeivijos, Lietuvos mokslo ir kultūros istorijos bei lokalinės (Suvalkijos)  istorijos. Tarp jų – per 50 straipsnių, skirtų enciklopedijoms. Mokslininkas dalyvavo ir pranešimus skaitė daugiau nei 60 tarptautinių ir respublikinių konferencijų, Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumuose, Mokslo istorikų ir Europos mokslo istorijos asociacijos konferencijose.

 „Mes, kaip medžiai,  esame stiprūs savo šaknimis. Kitaip sakant, labai svarbu pažinti ir žinoti savo gimtojo krašto istoriją. Tai turėtų atminti kiekvienas, dabar besididžiuojantis esąs pasaulio piliečiu. Tik gerbdami savo ištakas, nesibodėdami  savo kilmės ir saugodami mūsų Tėvų ir Senelių palikimą, įgysime stiprybės ir ramybės ir patys… Todėl matydamas tam tikras spragas mūsų krašto bendruomenių gyvenimuose ir bandau „įsiterpti“, gaivindamas istorinę atmintį“, – sako Kazlų Rūdos Garbės piliečiu tapęs dr. J. Banionis, paklaustas kodėl imasi visuomeninės veiklos, juk pakankamai darbo turi ir akademinėje srityje. Išties tų „įsiterpimų“ būta tikrai nemažai: parengtos Kazlų Rūdos krašto ir Jūrės miestelio istorijos, dalyvauta rengiant filmus apie šiuos miestus, kurta heraldika Jūrės ir Plutiškių miesteliams, buvo vienas iš Jūrės Dievo Gailestingumo koplyčios statybos iniciatorių, kūrybinės grupės, kūrusios legendą apie Kazlų Rūdos atsiradimą, narys. „Tikrai nesiruošiu padėti istoriko plunksnos ir toliau žadu lankytis archyvuose, kur, tikiu, dar slypi daug primirštų mūsų Kazlų Rūdos praeities klodų. Pavyzdžiui, būtų prasminga sugrąžinti kai kuriuos  prieškario Kazlų Rūdos aikščių, gatvių ir netgi paties parko pavadinimus… Dar rūpi nupūsti užmaršties dulkes ir pažadinti mūsų atmintyje  atminimą tų asmenybių, kurios  kūrė ir turtino Kazlų Rūdą ir jos kraštą“, – planuoja dr. J. Banionis, 2014 metais apdovanotas Lietuvos matematikų draugijos Zigmo Žemaičio medaliu už nuopelnus Lietuvos švietimui, mokslui, dvasinei, nacionalinei kultūrai.

Mečislovas Daugiala – vienas iš Kazlų Rūdos savivaldybės steigėjų

Aktyvi visuomeninė Mečislovo Daugialos veikla prasidėjo nuo Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio – 1988 metais juridiškai įteisinus Sąjūdžio rėmimo Kazlų Rūdos trylikos asmenų iniciatyvinę grupę, M. Daugiala tapo jos vadovu. Deleguotas Lietuvos sąjūdžio, 1990 ir 1993 metais buvo išrinktas į Marijampolės rajono deputatų tarybą. 1990 metais jis buvo išrinktas į Kazlų Rūdos savivaldos deputatų tarybą bei jos pirmininku. M. Daugiala buvo Kazlų Rūdos, kaip atskiros, nepriklausomos nuo Marijampolės rajono, savivaldybės sukūrimo, iniciatorius. Jis sukūrė nevyriausybinę organizaciją „Kazlų Rūdos krašto sambūris“, kuri ir buvo savarankiškos savivaldybės įkūrimo proceso koordinatorė ir įgyvendintoja. M. Daugialą kazlųrūdiečiai pažįsta ne tik kaip visuomenininką, bet ir kaip sėkmingą verslininką. 1998 metais įsteigtas verslininkų klubas, 2000 metais –  Kazlų Rūdos verslo inkubatorius tai tik kelios iniciatyvos verslo bendruomenėje, kuriose jis aktyviai dalyvavo. M. Daugialos – gabaus, sėkmingo verslininko veikla neatsiejama su labdara. Jis remia krašto autorių knygų ir kitų leidinių leidybą, skiria paramą reikšmingiausiems savivaldybės renginiams, istoriniams paminklams, drauge su kitais verslininkais įsteigė gerai besimokančių moksleivių studijų rėmimo fondą. Šio kazųrūdiečio darbų sąrašas išties įspūdingas. Todėl paklaustas, kaip reagavo į tai, kad nuo šiol jis yra Kazlų Rūdos Garbės pilietis,  Mečislovas Daugiala, kaip visada nestokojantis geros nuotaikos, atsakė, kad kažkiek to ir tikėjosi, nes apie šį sprendimą tarp kazlųrūdiečių buvo kalbama jau seniai.

Vytautas Kanevičius – ilgametis savivaldybės politikas, pirmasis tiesiogiai išrinktas meras

„Į Kazlų Rūdą atvykau statyti tuometinio medienos dirbinių kombinato kaip jaunas specialistas, 1969 metais, baigęs technikos mokslus. Planavau atidirbti trejus metus ir keliauti savais keliais. Bet žmogus planuoja, o Dievulis juokiasi. Prigijau šiame puikiame mieste ir štai jau 51-erius metus esu čia“, – pasakoja Vytautas Kanevičius. Jaunas specialistas ne tik prigijo Kazlų Rūdoje, bet ir giliai įleido šaknis – tapo aktyviu politiku, visuomenininku – nuo 2000-ųjų iki 2019-ųjų penkias kadencijas be pertraukos buvo renkamas į Kazlų Rūdos savivaldybės  tarybą, o šeštąją pradėjo prieš mėnesį, įvykus tam tikriems pokyčiams tarybos sudėtyje. 2015 metais Vytautas Kanevičius pirmą kartą išrinktas Kazlų Rūdos savivaldybės meru tiesioginiuose rinkimuose.

Politiko „duona“ nėra lengva, iš jo žmonės dažniausiai tikisi įvairių dalykų, kartais net neįgyvendinamų, būti politiku, ko gero, daugiausiai kritikuojama veikla. Todėl sužinojęs, kad bus suteiktas miesto Garbės piliečio, Vytautas Kanevičius prisipažino, kad negalėjo tuo patikėti ir galvojo, kad kažkas pajuokavo. „Buvau įsitikinęs, kad norint nusipelnyti šio vardo, reikia nuveikti kažką nepaprasto ir įspūdingo. Tačiau ne šventieji puodus žiedžia, galima ir daugiamečiu sąžiningu darbu sulaukti atitinkamo įvertinimo“, – sako savivaldybės politikas.

Kas buvo sunkiausia ir kas teikė džiaugsmą, pasirinkus politiko kelia? „Kelio pradžia buvo be galo sunki, sudėtinga, bet labai ir įdomi. Juk 2000-siais metais kūrėme savivaldą tuščioje vietoje, nebuvo nieko, tik begalinis entuziazmas ir tikslo troškimas. Dirbant meru, ypač per pirmąsias kadencijas, sunkiausia buvo sustyguoti tarybos veiklą, rasti bendrus sprendimus. Juk prieš mane dirbę merai „išsilaikydavo balne“ nuo mėnesio iki kelerių metų, o man, nesigiriant, pavyko šiose pareigose būti dešimtmetį. Išradingi žurnalistai mane „apkrikštijo“ santarvės meru. Džiaugsmą teikė nuveiktų darbų rezultatai: mažasis aplinkkelis, dėl kurio neliko miesto gatvėse sunkiasvorio transporto, taip pat keliai Kazlų Rūda – Ąžuolų Būda su šalia esančiu dviračių taku, kelias į Pažėrus su patogiu asfaltuotu keliuku iki kapinių, keliai į Jūrės miestelį, Būdos kaimą. Visų švietimo įstaigų, taip pat buvusio policijos komisariato, Antanavo koplyčios renovacijos. Atnaujinti visų kaimų kultūros centrai. Nauja gaisrinė, nauja miesto katilinė. Gyventojų ir svečių pramogai – virvių parkas. Gyventojams – vandentiekis, kanalizacija. Ir taip toliau…“.

Anksčiau Kazlų Rūdos Garbės piliečių vardai suteikti aštuoniems asmenims: Juozapui Zigmantui Paltanavičiui, Gerhard Josef Carl, Ignui Plioraičiui, Rimvydui Dionizui Žigaičiui, Irenai Lukoševičiūtei-Skučienei, Johanes Gerardus Maria Mulder, Aldonui Juozapui Pupkiui, Bronislovui Algimantui Lelešiui.