Tritonus Tarptautinėje gamtos tyrimų savaitėje tyrinėjusią moksleivę iš Vilkaviškio ypač sužavėjo žygiai Šveicarijos Alpėse

Savaitė Šveicarijos Alpėse tyrinėjant čia esančią biologinę įvairovę – tokiu specialiu prizu šiais metais buvo apdovanota ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo  trečiosios vietos laimėtoja, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos III gimn. klasės mokinė Elma Račiukaitytė. Elma pasidalino įspūdžiais iš Tarptautinės gamtos tyrimų savaitės (angl. International Wildlife Research Week), kurioje šiemet dalyvavo 24 dalyviai iš 9 šalių.

Kaip sekėsi mokslinėje stovykloje Šveicarijoje? Ką veikėte, kokius tyrimus atlikote?  

Sekėsi labai gerai. Šveicarijos gamta sužavėjo nuo pat pradžių, o draugiška komanda lydėjo viso projekto metu. Tarptautinės gamtos tyrimų savaitės dalyviai tyrė laukinę Šveicarijos Alpių gamtą, vyraujančią augaliją ir gyvūniją. 

Iš viso buvo atliekami 8 tyrimai, kurių temos įvairavo nuo trąšų poveikio augalų įvairovei nustatymo iki tyrimo, kaip stambūs žolėdžiai, tokie kaip kalnų ožiai, gemzės ir taurieji elniai, naudojasi Alpių buveinėmis. Taip pat tyrimai buvo atliekami ir su alpiniais tritonais, gyvatėmis, švilpikais, drugeliais bei šikšnosparniais.

Papasakok plačiau apie tavo komandos atliktą tyrimą.   

Mano komanda atliko tyrimą „Aukščio įtaka alpinių tritonų (Ichthyosaura alpestris) morfologijai“. Atliekant šį tyrimą lankėmės 14-oje skirtingų vandens telkinių, esančių skirtinguose aukščiuose virš jūros lygio. Tik keturiuose iš jų aptikome alpinius tritonus, juos gaudėme dviem būdais: aktyviai ir pasyviai – naudojant dviejų skirtingų tipų žvejybinius tinklus. Pagautus tritonus nufotografavome, pasvėrėme, nustatėme lytį, išmatavome kūno ir uodegos ilgį bei žandikaulio plotį. Matuoti 7–12 cm ilgio varliagyvius buvo tikrai sunku, mat jie nuolatos muistėsi, todėl pilnai matavome tik 20 pirmų tritonų. Gautus duomenis susisteminome ir pateikėme įvairaus tipo diagramų pavidalu. 

Kokios tyrimo išvados? Kokie įspūdžiai, kaip sekėsi atlikti tyrimą? 

Remiantis tyrimo duomenimis, nustatėme, kad didžiausi pagal visus matmenis alpiniai tritonai gyvena apie 2000 metrų virš jūros lygio. 

Nors tyrimas gali atrodyti paprastas, sunkumų iškilo renkant duomenis. Alpiniai tritonai nėra labai dideli, todėl juos išmatuoti mums buvo sunku tiek fiziškai, tiek emociškai – ypač duomenis renkant naktimis, kai telkinių vanduo atvėsęs. Viena ranka švelniai, bet tuo pačiu stipriai sulaikyti slidžius varliagyvius, o kita specialiu prietaisu juos išmatuoti tikrai reikėjo daug kantrybės bei susikaupimo.

Taip pat sunkumų kilo ir bandant prieiti prie kai kurių telkinių, viena komandos narė net netyčia įkrito į telkinį. Tačiau visos išgyventos nesėkmės vėliau kėlė tik šypsenas.

Kokių šalių mokiniai dalyvavo stovykloje?  Kokia kitų dalyvių tiriamojo darbo patirtis? 

Iš viso projekte dalyvavo 24 dalyviai iš 9 šalių: Šveicarijos, Italijos, Vengrijos, Estijos, Lietuvos, Portugalijos, Švedijos, Vokietijos ir Čekijos. Jaunieji gamtos mokslų mylėtojai į projektą buvo atrinkti dviem būdais: savo šalyje laimėjo tiriamųjų darbų konkursą arba rašė motyvacinį laišką. Taigi, daugelis dalyvių atvyko jau turėdami tiriamojo darbo rašymo patirties.

Visi 24 dalyviai buvo padalinti į 8 komandas po 3 dalyvius. Kiekvienos komandos tyrimai, jų metodikos bei įspūdžiai skirtingi, tačiau visi jaunuoliai liko be galo patenkinti ne tik atliktais darbais, bet ir patirtomis akimirkomis Šveicarijos Alpėse. Kadangi visi dalyviai yra panašaus amžiaus bei bendrų interesų, mes puikiai sutarėme vieni su kitais, užmezgėme naujas draugystes.

Papasakok apie savo grupę, kaip sekėsi dirbti kartu?  

Mano komandą sudarė du dalyviai iš Šveicarijos: Jack’as ir Elizabeth. Nors tiriamojo darbo rašymo patirties turėjau tik aš, kiti nariai tikrai buvo ne iš kelmo spirti. Mums puikiai sekėsi dirbti kartu. Pirmiausiai patys sugalvojome darbo idėją, metodiką bei sudarėme tyrimo planą. Vėliau atlikome metodinę dalį, susirinkome reikiamus duomenis, o paskutinėmis tyrimo savaitės dienomis rašėme tiriamąjį darbą, kurį pristatėme kitoms komandoms bei svečiams.

Kas labiausiai patiko tyrimų savaitėje? Kokių naujų žinių ir patirties įgijai ir kur galėsi tai panaudoti?   

Labiausiai Tarptautinėje laukinės gamtos tyrimų savaitėje man patiko žygiai Šveicarijos Alpėse, kurių metu gidai išsamiai supažindino su vyraujančia augalija bei gyvūnija. Kalbant apie tyrimų savaitės gidus, buvo be galo smagu matyti 4 jaunus, tačiau profesionalius bei savo sritį puikiai išmanančius mokslininkus, kurie mus, projekto dalyvius, mokė rašyti tiriamuosius darbus bei nuolatos padėjo, patarė įvairiais klausimais. Jų patarimai ir pastabos tikrai pravers ateityje rašant mokslinius darbus.

Už chemijos, biologijos sričių tiriamąjį darbą „Rauginimo įtaka biogeninių aminų, aminorūgščių ir riebalų rūgščių kiekiui karvių krekenose ir piene“ ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape laimėjai 3-ią vietą ir specialųjį prizą – kelialapį į Tarptautinę gamtos tyrimų savaitę. Kodėl rinkaisi tokią tiriamojo darbo temą?

Šią temą pasirinkau, nes mano šeima vartoja nepasterizuotą pieną, tačiau retkarčiais susimąsto, ar jis tikrai yra sveikatai palankesnis, nei pasterizuotas. Padedama biologijos mokytojos bei LSMU Maisto saugos ir kokybės katedros prof. dr. Elenos Bartkienės suformulavau darbo idėją, suderinom sąlygas tyrimui atlikti LSMU veterinarijos akademijos laboratorijose. Labai džiaugiuosi, kad mano pastangos rašant tiriamąjį darbą buvo pastebėtos tokio masto konkurse. Už tai noriu padėkoti ne tik ES jaunųjų mokslininkų konkurso vertinimo komisijai, bet ir savo biologijos mokytojai-ekspertei Daivai Paškauskienei, kuri atsakingai bei nuoširdžiai man padėjo nueiti visą šį kelią.

Kaip susidomėjai mokslu ir kuo tave sudomino tiriamasis darbas?   

Chemijos ir biologijos mokslu susidomėjau tikrai neseniai, tik 9-oje (I-oje gimnazijos) klasėje. Šiose srityse mano žinių pamatas buvo silpnas, tačiau motyvuotų bei entuziastingų mokytojų įkvėpta nusprendžiau gilinti savo žinias šiose srityse. Dabar chemija ir biologija yra mano mėgstamiausios disciplinos! Šiais mokslo metais rašytas mokslinis darbas man nėra tik laimėjimas, tai durys į platesnį mokslo pasaulį, kuriame nuolatos galima kurti, atrasti ir tobulėti. Tai nauja patirtis, užmegztos pažintys, savęs išbandymas ir kuriamas glaudus santykis su mokslu.

Tavo ateities planai? Gal juos sieji su mokslu?   

Ateityje tikiuosi save pamatyti gamtos mokslų sferoje. Kol kas svajoju apie laboratorinę mediciną arba farmaciją. Norėčiau, kad man laboratorija ir toliau išliktų kaip vieta, kurioje galiu save realizuoti bei pasisemti gerų emocijų.

Ačiū už pokalbį.