Trukdžiai ir pergalės Lietuvos atliekų tvarkymo kelyje pakeliui link žiedinės ekonomikos
Po ilgų svarstymų, įvairių ir pačių netikėčiausių trukdžių, spalio 11 dieną Seimas po pateikimo pritarė trims Virginijos Vingrienės inicijuotiems projektams dėl atliekų deginimo apmokestinimu už aplinkos teršimą.
Kaip teigia Seimo narė Virginija Vingrienė, nemenka sumaištis atliekų tvarkymo srityje buvo įnešta, kai Aplinkos ministerijai vadovavo dabar aktyvių kovotoju dėl klimato kaitos mažinimo besidedąs Kęstutis Navickas. „Būtent aplinkos ministru, atkėlė vartus atliekų deginimui, kas iš esmės stabdo perdirbimą ir žiedinės ekonomikos plėtrą.“
Seimo narė pastebi, kad artimiausiuose Seimo ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžiuose bus analizuojamos galimybės sumažinti degintinų atliekų kiekius. „Pastebėta, kad atliekų deginimo įmonės kiek piktnaudžiauja. Pasirodo, jos teikia prioritetą ne šalia deginimo jėgainių išrūšiuotoms atliekoms deginti, o skelbia konkursus pirkti iš tų atliekų tvarkytojų, kurie sumokės deginimo operatoriui didesnį deginimo mokestį. Vilniaus deginimo jėgainės atveju, taip iš esmės pažeidžiamos ES paramos sąlygos, įsipareigojus sudeginti Vilniaus ir Utenos regiono atliekas. Taip negali būti. Su kolega Simonu Gentvilu tą klausimą keliame Šių metų spalio 16 d. Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje. Deginimo įmonės sukurtos ne pelnui siekti, bet kad perdirbimui nebetinkamos atliekos nekeliautų į sąvartyną. Pats atliekų deginimas neturi tapti pagrindiniu tikslu, o tik vienu kraštutiniu, beje, problemos sprendimų būdų – pabrėžia Seimo narė Virginija Vingrienė, o spalio 11 dieną savo facebook paskyroje pasidžiaugia. – Šiandien rezultatyvi ir pergalingai sėkminga diena! Seimas po pateikimo pritarė trims mano inicijuotiems projektams dėl atliekų deginimo apmokestinimu už aplinkos teršimą. Šis mokestis keliautų į Specialiąją aplinkos apsaugos programą, iš kur bus subsidijuojamas rūšiavimo, perdirbimo, antrinio panaudojimo skatinimas. Taigi trims atliekų deginimo jėgainėms: Klaipėdos „Fortum“ ir Vilniaus bei Kauno statomoms jėgainėms reikėtų susimokėti taršos mokestį, nukeliaujantį į minėtą programą. Jos privalės priimti ir deginti atliekas neatlygintinai, skirtingai, nei dabar, kuomet už patiektą nemokamą žaliavą (po rūšiavimo likusias atliekas), šias atliekas išrūšiavusios MBA primoka pačiai deginimo jėgainei nuo 30 Eur/t ir daugiau.
Taip pat pritarta ir dar vienam mano pasiūlymui, reikalaujančiam deginti minėtose jėgainėse, esančiose arčiau, nei 20 km nuo gyvenamųjų teritorijų tik sertifikuotą KAK (kietąjį atgautąjį kurą), kurį deginimo jėgainės turėtų įsigyti, už jo deginimą, tiekėjams nereikėtų primokėti. Tuo atveju, jei atsirastų atliekų deginimo jėgainių, nutolusių 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių, tuomet ten deginti būtų galima po rūšiavimo likusias degintinas arba nerūšiuotas atliekas, tačiau jos vėlgi būtų sudeginamos neatlygintinai, o jėgainės sumokėtų mokestį už aplinkos teršimą, kuris nukeliautų į specialiąją aplinkos apsaugos programą. taip bus išspręsta pasipelnymo deginant atliekas problema, kuri vyrauja šiandien, stabdydama žiedinės ekonomikos įgyvendinimo siekį, teršia aplinką ir stabdo rūšiavimo bei perdirbimo iniciatyvas.
Tai pergalė, nors ir mažais žingsneliais padėsianti pasiekti didelį tikslą ir apsaugoti Klaipėdos, Vilniaus, Kauno gyventojus nuo taršos šaltinių! Ačiū visiems palaikiusiems kolegoms, kad pagaliau išgirdo sveiko proto balsą!“
Užs. Nr. VV-69
