„Tūkstantmečio mokyklų“ programa: ar galima išmokti matematikos sportuojant, o sportą atverti visiems mokiniams?
Spalio mėnuo tapo įsimintinas Palangos Senajai gimnazijai, dalyvaujančiai švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) – jos atstovai perkirpo naujojo stadiono juostelę. Šiame stadione be įprastų veiklų bus įgyvendinama ir novatoriška ugdymo programa PE(en. physical education – lt. fizinis ugdymas)-STEAM. Jos tikslas – esamą ugdymo turinį sustiprinti fizinio aktyvumo ir judėjimo elementais, o sportą, kaip įvairių projektų kontekstą, naudoti inžinerijos, biologijos, fizikos, chemijos, technologijų ir matematikos žinioms bei įgūdžiams stiprinti. Tai – puikus pavyzdys, kaip gali derėti, atrodytų, nieko bendro neturintys dalykai: sportas ir dvi TŪM programos mokyklų tobulinimo sritys – STEAM ir įtraukusis ugdymas.
STEAM ugdyme vietos randa ir sportas
STEAM ugdymas – vis dažniau viešojoje erdvėje linksniuojamas terminas, jau puikiai pažįstamas švietimo bendruomenei, kiek mažiau – plačiai visuomenei. Kaip jį iššifruoti? STEAM akronimas talpina penkių angliškų terminų pirmąsias raides (angl. Science (mokslas), Technology (technologijos), Engineering (inžinerija), Arts (kūrybiškumas), Mathematics (matematika). Šio metodo tikslas – įgyvendinant bendrųjų programų ugdymo turinį, pagyvinti ir aktualizuoti ugdymo procesą, suteikti galimybę mokiniams patirti ir kurti. Kodėl tiek daug disciplinų viename?
„Taikant STEAM ugdymo metodą, mokiniai jau mokykloje ima dirbti kaip tikrieji mokslininkai – skirtingos disciplinos pasitelkiamos praktinėms ar mokslinėms problemoms spręsti. Klimato kaitos procesų vizualizacijos, įvairūs inžineriniai kasdienes problemas sprendžiantys prietaisai, robotų programavimas, naujų produktų kūrimas – tai jau šiandien mokyklose vis įprastesnėmis tampančios užduotys mokiniams. Palangos miesto savivaldybė parodė, kad STEAM ugdymas yra dar platesnis ir jame savo vietą gali atrasti ir sportas“, – sako TŪM programos vadovė Judita Šarpienė.
Palangos fizinio ugdymo mokytojai, bendradarbiaudami su gamtos mokslų, matematikos ir informacinių technologijų mokytojais, kurs įvairų integruotą ugdymo turinį, siejantį žmogaus kūno judėjimą, įvairias sporto šakas ir jose naudojamas technologijas su kitų mokomųjų dalykų temomis. Pavyzdžiui, žingsniamačiai, pulsometrai ir kiti prietaisai, naudojami fizinio lavinimo pamokose, bus panaudojami ugdant matematinius mokinių gebėjimus. Taip mokiniai mokysis analizuoti realius duomenis, apskaičiuoti vidurkius, tikimybes, generuoti grafikus ir t.t.
Stadionas stiprins įtrauktį mokykloje
Be kitų pokyčių, atnaujinant stadioną, daug dėmesio skirta jo pritaikymui žmonėms su negalia.
„Buvęs stadionas neatitiko mokinių ugdymo poreikių, o vaikai su negalia neturėjo lygių galimybių fizinėms veikloms lauke, todėl stadiono atnaujinimas yra orientuotas ir į jų poreikių atitikimą, užtikrinant infrastruktūros prieigą visiems vaikams. Šioje universalioje sporto erdvėje bus organizuojamos įtraukios sporto ir sveikatinimo pamokos, neformaliojo ugdymo veiklos bei įvairūs renginiai, kuriuose galės dalyvauti visų savivaldybės mokyklų mokiniai“, – teigia Palangos miesto savivaldybės atstovai.
Toks infrastuktūros pokytis – puikus pavyzdys, kaip per universalios prieigos visiems sukūrimą yra įgyvendinamas įtraukusis ugdymas. Taip užtikrinamos visų vaikų teisės nebūti diskriminuojamiems dėl su negalia susijusių socialinių, emocinių, kalbinių ar kitų individualių poreikių.
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas gali žymiai sustiprinti kognityvinius gebėjimus. Dalyvaudami judėjimu pagrįstame ugdyme, mokiniai gauna naudos fiziškai (atsipalaiduoja, nusiramina) ir gali geriau koncentruotis, gerėja jų atmintis, didėja kūrybiškumas. Tuo pačiu įtraukios, pritaikytos erdvės leidžia kurti, bendradarbiauti ir mokytis drauge visiems rajono mokiniams, nepatiriant diskriminacijos.
TŪM programoje, kurios projektinėmis lėšomis ir buvo rekonstruotas Palangos Senosios gimnazijos stadionas, dalyvauja 58 Lietuvos savivaldybės ir 270 jų mokyklų. Pagrindinis TŪM programos tikslas yra sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo(si) kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių. To siekiama investuojant į veiklas, kurios gali padėti švietimo bendruomenei įgyvendinti atnaujintų ugdymo programų turinį, sustiprinti žinias ir įgūdžius, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, stiprinant vadovų ir mokytojų lyderystės kompetencijas, skiriant papildomą dėmesį kultūriniam ir STEAM ugdymui mokyklose. Visa tai yra daroma vadovaujantis savivaldybės mokyklų tinklaveikos principu – skatinant dalintis ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti tarpusavyje.
Projekto biudžetas – 210 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir ne daugiau kaip 44,1 mln. eurų iš valstybės biudžeto lėšų pridėtinės vertės mokesčiui kompensuoti.
