![]() |
Gedučių dvaras. Dvaras Gedučiuose, dab. Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, Guostagalio seniūnijoje. Pagarsėjęs kaip dvaras, kuriame gyveno, mokėsi, dirbo pirmasis Lietuvos fizikochemikas Teodoras Grotusas (1785-1822). Likęs dvaro pastatas, kaip manoma, galėjo būti garsioji T. Grotuso laboratorija. Statinys (buvęs kumetynas) avarinės būklės. Gedučių dvaro namo vietoje, vadinto pilimi, įrengta lentpjūvė. Nuotraukų galerija. |
![]() |
Geručių dvaro sodyba. Labai senas ir buvęs stambiausias dvaro centras Žeimelio apylinkėse. Beveik iki praeito amžiaus pabaigos rūmuose veikė pradinė mokykla. Dvarvietėje yra apie dešimt geriau ar prasčiau išlikusių statinių: rūmai, dvi oficinos, bravoras, kumetynas, tvartai ir kt. Šiaurinę ir rytinę dvarvietės ribas ženklina gynybiniai įtvirtinimai. |
![]() |
Klovainių dvaras. Klovainių dvaras šaltiniuose minimas nuo XVI a. |
![]() |
Pakruojo dvaras. Dvaras yra 2 km nuo Pakruojo, Kruojos upės dešiniajame krante. 1531 m. rašytiniuose šaltiniuose yra minima Pakruojo dvarvietė. Pakruojo dvaras – vėlyvojo klasicizmo architektūros pavyzdys (vienintelis Pakruojo krašte), didžiausias išlikęs 26 dvaro pastatų kompleksas (ansamblis) Lietuvoje. Seniausi dvaro pastatai – užeiga, spirito ir alaus daryklos. Vertingiausi ansamblio pastatai – ansamblio centre esantys centriniai rūmai su portiku, retai Europoje sutinkamas romėnų akvedukų pavyzdžiu 1821 metais statytas dolomitinis arkinis tiltas-užtvanka (restauruotas 2001 m.). Visi statiniai pastatyti iš lauko riedulių ir skaldytų akmenų. |
![]() |
Rimkūnų dvaras. Dvaras Rimkūnuose (Linkuvos valsčius), dab. Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, Linkuvos seniūnijoje. 1922 m. dvaras buvo išparceliuotas. Apylinkės gyventojai pasidalijo į dvi grupes. Vieni siekė, kad dvaro sodyba būtų perduota bažnyčiai, kiti – kad mokyklai. Po ilgų ginčų rūmas, tvartas ir rūsys atiteko mokyklai. Likusieji pastatai išdalyti naujakuriams, gavusiems Rimkūnų dvaro žemės. |