Žagarės regioninis parkas yra šiaurės vakarų Lietuvoje, pasienyje su Latvija. Direkcija Žagarėje. Parko plotas 4930 ha (miškai sudaro 59 proc.). Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Švėtės paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes.

Žagarės ozas – vaizdinga, ilga, kuprota kalva. Nuo jos matyti Švėtės slėnis, Žagarės giria ir Žiemgalės lygumos toliai. Gaudikių apylinkėse plyti Linkuvos gūbrio plačios kalvos su giliomis įlomėmis. Žagarėje, Švėtės upės šlaituose atsiveria dolomitinės atodangos. Žagarės miške vyrauja ąžuolyniniai eglynai su liepų, guobų ir kitų lapuočių medžių priemaiša. Čia išsaugota viena vertingiausių tauriųjų elnių bandų, gausu saugomų augalų rūšių.

Parke stūkso Žvelgaičio ir Raktuvės piliakalniai, Žagarės pilkapiai, senos įvairių tikėjimų kapinės rodo įdomią šio krašto praeitį, kovas su Livonijos ordinu. Žagarėje išlikęs XVI a. gatvių tinklas, daug XIX a. pastatų. Apaštalų Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčia. Juodeikių kaime išlikęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas.