6 balandžio, 2018
Karolina Trabutytė

Tvari miškininkystė Lietuvoje – ateities projektas ar šių dienų būtinybė?

Viešojoje erdvėje netrūksta diskusijų apie Lietuvos miškų ateitį – kiek jų yra iškertama ir kas yra atsakingas už tinkamą priežiūrą. Ir tik nedaugelis žino, kokiais pasaulyje pripažintais standartais vadovaujasi atsakingas verslas ir ką apie miško likimą gali sužinoti pirkėjas, ant pakuotės matydamas tvarios miškininkystės FSC® ženklą?

Specialistai pastebi, kad verslo sąmoningumas auga ir pirmenybė vis dažniau teikiama žaliavai iš sertifikuotų miškų. Nepaisant to, privačių miškų savininkus vis dar reikia raginti, kartu siūlant ir papildomas lengvatas, prisijungti prie atsakingos miškininkystės šalininkų.

Kas yra tvari miškininkystė?

Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto docentas, dr. Marius Kavaliauskas sako, kad esminis tvarios miškininkystės principas yra racionalus miško išteklių naudojimas, derinant ekologines, socialines ir ekonomines miško funkcijas. Taip siekiama išsaugoti miškus ir užtikrinti, kad ateityje tos funkcijos taptų dar efektyvesnės. 

„Kaip ūkininkaujama privačiuose miškuose, priklauso nuo savininko tikslų. Duomenys rodo, kad ūkinei veiklai šiuo metu yra naudojami tik apie 50 proc. (įskaitant skirtus privatizavimui) visų privačių miškų. Didžiausia aktyvių privataus miško savininkų dalis priskiriama ūkininko stiliui – kuomet pagaminta mediena naudojama asmeninėms reikmėms. Tuo tarpu intensyvią miškininkystę vykdo beveik ketvirtadalis privataus miško savininkų, kurie siekia stabilių pajamų“, – sako dr. M. Kavaliauskas.

Docentas taip pat pabrėžia, kad visais šiais atvejais vadovaujamasi miškotvarkos projektais, o iškirstą  mišką svarbu ne tik tinkamai atkurti, bet ir puoselėti augantį, nes nuo to priklauso būsimo miško kokybė.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Lietuvoje miškai užima trečdalį šalies ploto – 33,5 proc. teritorijos. Siekdama palaikyti miškingumą, Vyriausybė tvirtina metinę miškų kirtimo normą – jau ilgą laiką ji yra kiek didesnė nei 7 mln. kubinių metrų žaliavinės medienos. Ši riba nėra peržengiama, tačiau tik teisingai atlikus miško kirtimo darbus, o vėliau medžius atsodinus, galima išsaugoti mišką.

Pripažįsta Pasaulio gamtos fondas

Siekiant pažaboti neatsakingus ir nelegalius miškų kirtimus bei skatinti verslininkus atsakingai naudoti gamtos išteklius, buvo sukurta iki šiol labiausiai pasaulyje paplitusi FSC® miškų sertifikavimo sistema. Šiuo metu tai yra vienintelė sistema, kurią pripažįsta tokios pasaulinės aplinkosaugos organizacijos, kaip Pasaulio gamtos fondas (angl. World Wildlife Fund, WWF).

Pasak Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriaus Raimundo Beinorto, FSC® ženklas, esantis ant medienos produktų, patvirtina, kad medžiai, iš kurių jie pagaminti, vėliau buvo atsodinti. „Šis sertifikatas patvirtina, kad miškai naudojami ir tvarkomi remiantis tvarios miškininkystės principais: išsaugoma miškų biologinė įvairovė, užkertamas kelias nelegaliems kirtimams, tausojama dirvos paklotė, didinama socialinė miško savininkų atsakomybė“, – sako jis.

2018 metų „Forest Stewardship Council®“ duomenimis, Lietuvoje yra išduoti 46 FSC® miškų tvarkymo sertifikatai, apimantys daugiau nei 1 mln. ha miškų plotą. Šiuo metu pagal šią sistemą yra sertifikuoti visi valstybiniai miškai Lietuvoje, tačiau didžioji dalis privačių miškų valdų šio sertifikato vis dar neturi.

Poreikis auga

Remiantis „Forest Stewardship Council®“ duomenimis, Lietuvoje kasmet didėja sertifikuotų miškų plotai. 2015 metais sertifikuotų miškų plotas Lietuvoje siekė 1 073 221 ha,  2016 metų pradžioje 1 083 4844 ha, o praėjusių metų pradžioje  – 1 089 532 ha miško ploto.

Pasak R. Beinorto, artėjame prie to, kai medienos produktus gaminančios įmonės rinksis tik tinkamai tvarkomuose miškuose paruoštą žaliavą, kuri atitinka FSC® reikalavimus. Tačiau nesertifikuotų miškų ateitis vis dar miglota, galima tik svarstyti, kokią įtaką jiems padarys nuolat augantis sertifikuotos medienos poreikis.

„Įmonėms, perkančioms medieną, FSC® sertifikatas jau šiandien dažnai tampa lemiamu apsisprendimu renkantis tiekėją. Tokia situacija gerokai apsunkins sąlygas parduoti nesertifikuotą medieną. Todėl miškų savininkams svarbu ne tik atsakingai tvarkyti savo miškus, bet ir įrodyti žaliavos kilmę. Vienas iš būdų tai padaryti – sertifikuoti savo mišką. Tai ypač aktualu siekiant medieną eksportuoti į kitas šalis“, – prognozuoja R. Beinortas.

Sparčiai augantį sertifikuotos medienos poreikį pastebi ir VšĮ „Darnūs miškai“ direktorė Jovita Urbikaitė. Pasak jos, savo miškus sertifikavę privataus miško savininkai turi kur kas palankesnes sąlygas realizuoti medieną. Taip pat – platesnes galimybes medieną parduoti už geresnę kainą. Jau šiandien dalis įmonių rąstams iš sertifikuotų miškų taiko kainos priedus.

Išeitis – sertifikavimas grupėmis

Privatūs miškai Lietuvoje užima 848,8 tūkst. ha plotą, o privataus miško savininkai vidutiniškai turi 3,4 ha miško. Skaičiuojama, kad norint atskirai sertifikuoti tokią smulkią valdą, finansiškai gali atsieti kelis kartus daugiau nei stambiems miško valdytojams. Įsitikinę, kad sertifikavimas pareikalaus didelių išlaidų, mažų plotų savininkai dažnai nesiryžta šiam procesui, tačiau J. Urbikaitė teigia, kad miškų sertifikavimas grupėmis kaštus ženkliai sumažina.

„Sertifikavimui reikalingi kaštai yra pasidalinami su kitais grupės nariais, priklausomai nuo valdomo miško ploto. Todėl dažnu atveju tai yra pigesnė alternatyva nei siekti atskiro miškų tvarkymo sertifikato. Be to, atsakingai į miškų išteklius žiūrinčios medienos apdirbimo įmonės, siekdamos paspartinti sertifikavimo procesus, šiuo metu dengia daugiau nei du trečdalius grupės patiriamų kaštų“, – sako J. Urbikaitė.

Svarbu paminėti, kad grupės administratorius nuo miško savininkų pečių nuima ir didžiąją dalį su sertifikavimu susijusios administracinės naštos. Jungtis į grupę bendram sertifikatui gauti gali visi miško savininkai, nepriklausomai nuo to, kaip intensyviai ūkininkauja savo miškuose ar kokį miško plotą valdo.


Graikijoje įsiplieskė naujas miško gaisras / EPA-ELTA nuotr.
21 birželio, 2024

Ugniagesiai Graikijos Peloponeso pusiasalyje penktadienį kovojo su didžiuliais gaisrais, kurių liepsnoms plisti jau trečią dieną padėjo stiprus vėjas, o valdžiai […]

21 birželio, 2024

Kauno rajone 80 įvairių želdinių iškirtusiai įmonei teks atlyginti aplinkai žalą, siekiančią 10 tūkst. eurų. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, […]

17 birželio, 2024

Europos Sąjungos (ES) aplinkos apsaugos ministrams sutarus dėl Gamtos atkūrimo akto, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigia, kad tokio sprendimo priėmimas padidins […]

13 birželio, 2024

Senųjų Lietuvos miškų išsaugojimu užsiimantis „Sengirės fondas“ toliau plečia savo globojamų teritorijų tinklą – Varėnos rajone, Kapiniškiuose, neseniai įsigytas 4,75 […]

12 birželio, 2024

Pastangos stabdyti žmonių sukeltą klimato kaitą yra neatsiejamos nuo būtinybės pereiti prie atsinaujinančių išteklių energetikos ir didinti pastatų tvarumą. Prekybos […]

12 birželio, 2024

Šiais metais nemažai gamtos mylėtojų ir žinovų sukvietęs „Rūšių ralis“ tyrinėjo mažiau žinomą Dzūkijos regiono dalį – gamtininkų varžytuvėse per dvi […]

11 birželio, 2024

Vieni pavojingiausių pušis pažeidžiančių kenkėjų yra kirpikai – didysis (Blastophagus piniperda Eich.) ir mažasis (Blastophagus  minor Eich.). Jie graužia takus po pušų […]

9 birželio, 2024

Šį šeštadienį Vievyje susirinko virš šimto profesionalių narų ir vietinių gyventojų valyti miestelio centre esantį ežerą. Iš dugno ir pakrančių […]

8 birželio, 2024

Ketvirtadienį Seimas atmetė rezoliuciją „Dėl tvarios miškų politikos“, kuria buvo raginama stabdyti aplinkos ministro Simono Gentvilo inicijuotą Valstybinių miškų urėdijos […]

7 birželio, 2024

Prasidėjus šiltajam sezonui vis daugiau laiko praleidžiame lauke ir dažniau mėgaujamės saulės šiluma. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad saulės spinduliuotė […]

5 birželio, 2024

Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną, birželio 5 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Prezidento V. Adamkaus premija iškilmingai apdovanotas buvęs […]

5 birželio, 2024

Šiandien, minint Pasaulinę aplinkosaugos dieną, Prezidentūroje įteikti apdovanojimai žaliausiai Lietuvos savivaldybei. Šiemet ja tapo Panevėžio miesto savivaldybė. Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos […]

31 gegužės, 2024

Siauromis senamiesčio gatvelėmis keliones trumpinantys vairuotojai nuo šių metų rugpjūčio turės apie tai geriau pagalvoti – ties Šv. Gertrūdos, Gimnazijos–Birštono […]

29 gegužės, 2024

Nuo užstato sistemos starto Lietuvoje gyventojai grąžino 5 milijardus pakuočių. Per visą šį laikotarpį jie taip pat susigrąžino apie pusę […]

28 gegužės, 2024

Šiandien apie laukinius arklius žinome tik iš pasakų, liaudies dainų, pirmykščio meno, kur kalbama apie nepriklausomybę bei laisvę, kur arkliai […]

Padangų gaisras Alytuje
27 gegužės, 2024

Viena didžiausių padangų perdirbimo įmonių Baltijos šalyse, bendrovė „Ekologistika“ ir su ja susijusi kita įmonė „Vivatrans“, teismo nuosprendžiu pirmadienį pripažintos […]

24 gegužės, 2024

Penktadalis „The Guardian“ apklausoje dalyvavusių klimato mokslininkų teigia, kad dėl klimato kaitos nusprendė neturėti vaikų arba turėti jų mažiau. Daugelis […]

24 gegužės, 2024

Ugniagesiai penktadienį gesino Alytaus rajone užsiliepsnojusį sąvartyną. Kaip pranešė Bendrasis pagalbos centras, 15.55 val. skubios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 […]

23 gegužės, 2024

Teršalus iš Kuršių marių gamtinės aplinkos pašalinti įsipareigojusi uostamiesčio kartono gamintoja „Grigeo Klaipėda“ kartu su inžinieriais sukūrė baldų gamybai ir […]

22 gegužės, 2024

Regionuose kuriantys verslininkai yra būtent tie, kurie prisideda prie tvaresnio gyvenimo. Vis tik Lietuvos socialinio verslo asociacijos (toliau LISVA) įgyvendinamo […]