TVF perspėja Lietuvą: ekonomika auga, tačiau ilgalaikį proveržį gali stabdyti darbo rinkos ir investicijų problemos

Lietuvos ekonomika išlieka atspari, tačiau vien stiprios vidaus paklausos nepakaks ilgalaikiam augimui užtikrinti. Naujausioje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ataskaitoje Lietuvai pabrėžiama, kad šalies ekonomikos ateitį vis labiau lems produktyvumo augimas, investicijos, inovacijos, darbo rinkos pokyčiai ir gebėjimas prisitaikyti prie visuomenės senėjimo.

TVF prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika 2026 metais augs 2,8 proc. Ekonominį aktyvumą palaikys didelė vidaus paklausa, augantis darbo užmokestis, Europos Sąjungos fondų investicijos, fiskalinės politikos priemonės ir II pensijų pakopos lėšų išmokėjimas.

Vis dėlto kartu prognozuojamas ir spartesnis kainų augimas. TVF vertinimu, infliacija Lietuvoje šiemet gali siekti 5,2 proc. Tam įtakos turės didesnės energijos kainos, stipri vidaus paklausa ir kai kurie mokestiniai pokyčiai.

Ekonomika auga, tačiau iššūkių netrūksta

TVF vertinimu, Lietuvos ekonomika kol kas sėkmingai atlaiko sudėtingą geopolitinę aplinką, energijos kainų svyravimus ir kitus išorės sukrėtimus. Tačiau dalis dabartinį augimą palaikančių veiksnių yra laikini.

Todėl Lietuvai, fondo ekspertų teigimu, būtina ieškoti tvaresnių ekonomikos augimo šaltinių. Vienas svarbiausių jų – produktyvumo didinimas.

„Tarptautinio valiutos fondo vertinimas patvirtina, kad Lietuvos ekonomika išlaiko atsparumą nepaisant sudėtingos geopolitinės aplinkos, energijos kainų svyravimų ir kitų išorinių iššūkių. Vis dėlto ilgalaikė šalies ekonomikos sėkmė priklausys nuo mūsų gebėjimo įgyvendinti reformas, kurios skatintų produktyvumą, inovacijas ir investicijas“, – sako finansų ministras Taurimas Valys.

Pasak ministro, ne mažiau svarbu išlaikyti tvarius viešuosius finansus, kad valstybė galėtų finansuoti saugumo, viešųjų paslaugų ir socialinės apsaugos poreikius.

TVF atkreipia dėmesį į Lietuvos darbo rinką

Viena svarbiausių problemų, kurią išskiria TVF, yra darbo rinkos struktūra. Nors darbuotojų paklausa Lietuvoje išlieka didelė, o atlyginimai sparčiai auga, nedarbo lygis nuo 2018 metų išlieka apie 7 proc.

Fondo vertinimu, tai rodo, kad Lietuvos darbo rinkoje egzistuoja struktūriniai neatitikimai. Ypač jie jaučiami tarp jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių, žemesnės kvalifikacijos darbuotojų ir regionų gyventojų.

Viena pagrindinių problemų – darbuotojų turimų įgūdžių ir rinkoje siūlomų darbo vietų poreikio neatitikimas.

TVF ragina daugiau dėmesio skirti profesiniam mokymui, perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui. Taip pat svarbu, kad švietimo sistema geriau atlieptų besikeičiančius darbo rinkos poreikius.

Fondo vertinimu, didesnės galimybės žmonėms įgyti naujų įgūdžių ir lengviau persikelti į tuos regionus ar sektorius, kuriuose trūksta darbuotojų, galėtų padidinti užimtumą ir produktyvumą.

Lietuvos verslui trūksta finansavimo

TVF ataskaitoje daug dėmesio skiriama mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Jos sudaro daugiau kaip 99 proc. visų Lietuvos įmonių ir sukuria beveik du trečdalius šalies bendrojo vidaus produkto.

Tačiau jų galimybes augti ir investuoti riboja ne tik darbuotojų trūkumas, bet ir finansavimo prieinamumas.

TVF vertinimu, bendras mažų ir vidutinių įmonių skolos finansavimo trūkumas Lietuvoje siekia apie 1 mlrd. eurų. Fondo ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos finansų sistema yra gana koncentruota ir joje dominuoja bankai, o užstato reikalavimai verslui yra vieni didžiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių.

„TVF akcentuoja, kad turime remtis ne vien stipria vidaus paklausa, bet ir tvariais ilgalaikiais augimo šaltiniais. Ypač vertiname fondo įžvalgas apie mažų ir vidutinių įmonių prieigą prie finansavimo, be kurio jos negali investuoti ir augti“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

TVF kartu pripažįsta, kad Lietuva padarė pažangą plėtodama kapitalo rinką, Baltijos šalių finansų rinkų integraciją, „First North“ obligacijų rinką ir finansinių technologijų sektorių.

Tačiau, fondo vertinimu, Lietuvai vis dar trūksta didesnio rinkos likvidumo ir platesnės investuotojų bazės.

Daugiau dėmesio – technologijoms ir dirbtiniam intelektui

TVF rekomenduoja Lietuvai spartinti skaitmenizaciją ir technologijų diegimą įmonėse. Ypač svarbios turėtų būti investicijos į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas.

Fondas taip pat išskiria didesnio dirbtinio intelekto taikymo versle potencialą. Technologijų diegimas galėtų padėti Lietuvos įmonėms didinti produktyvumą ir konkuruoti tarptautinėse rinkose.

Kartu rekomenduojama toliau stiprinti nebankinio finansavimo šaltinius, didinti institucinių investuotojų vaidmenį ir efektyviau panaudoti ilgalaikes gyventojų santaupas.

TVF taip pat atkreipia dėmesį į finansinio raštingumo svarbą. Mažesnės įmonės ne visada žino apie joms prieinamas finansavimo priemones, todėl geresnė informacija galėtų padėti verslui aktyviau investuoti ir plėstis.

Demografija taps vis svarbesniu išbandymu

Vienas didžiausių ilgalaikių Lietuvos iššūkių – visuomenės senėjimas. Mažėjanti darbingo amžiaus gyventojų dalis ateityje gali didinti spaudimą viešiesiems finansams, pensijų sistemai ir darbo rinkai.

Todėl TVF ragina užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą ir išsaugoti paskatas gyventojams kaupti pensijai.

Demografiniai pokyčiai kartu su augančiomis gynybos išlaidomis ir kitais ilgalaikiais valstybės įsipareigojimais reiškia, kad Lietuvai reikės itin atsakingai planuoti viešuosius finansus.

TVF rekomenduoja užtikrinti stabilesnius valstybės pajamų šaltinius, efektyviau naudoti viešuosius pinigus ir išlaikyti pakankamas finansines atsargas, kurios leistų reaguoti į naujus ekonominius sukrėtimus.

Energetika – dar vienas Lietuvos atsparumo ramstis

TVF taip pat ragina Lietuvą toliau stiprinti energetinį atsparumą. Tam būtinos investicijos į atsinaujinančiąją energetiką, energijos kaupimo technologijas ir elektros tinklų infrastruktūrą.

Mažesnė priklausomybė nuo energijos importo leistų sumažinti ekonomikos pažeidžiamumą dėl tarptautinių energijos kainų svyravimų.

Fondas taip pat pabrėžia glaudesnės Lietuvos integracijos į Europos Sąjungos bendrąją prekių, kapitalo ir darbo rinką svarbą. Tai galėtų padėti pritraukti daugiau investicijų, didinti produktyvumą ir stiprinti šalies konkurencingumą.

Kas gali nutikti, jei reformos bus atidėliojamos?

TVF vertinimas nėra perspėjimas apie artėjančią ekonomikos krizę. Priešingai – fondas Lietuvos finansų sistemą vertina kaip stabilią, o bankų sektorių – gerai kapitalizuotą ir atsparų sukrėtimams.

Tačiau ataskaita siunčia kitą svarbią žinutę: dabartinis ekonomikos augimas savaime negarantuoja tokio paties augimo ateityje.

Jeigu darbo rinkos problemos, darbuotojų įgūdžių trūkumas, investicijų ir verslo finansavimo kliūtys nebus sprendžiamos, Lietuvos ekonomikos augimo potencialas gali mažėti.

Tuo pat metu sparčiai augančios gynybos išlaidos, visuomenės senėjimas ir didėjančios viešosios paslaugos reikalaus vis daugiau valstybės lėšų.

Todėl TVF rekomendacijos iš esmės susiveda į vieną pagrindinę kryptį – Lietuvai reikia pereiti nuo augimo, kurį daugiausia palaiko vartojimas ir laikini veiksniai, prie augimo, kurio pagrindas būtų didesnis produktyvumas, investicijos, technologijos ir aukštesnės kvalifikacijos darbo jėga.

Regionams tai ypač svarbi žinia

TVF išskiriami darbo rinkos skirtumai tarp regionų Lietuvai yra itin aktualūs. Jei kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir įgūdžių neatitikimas išliks, regionų ekonominis potencialas gali būti išnaudojamas nepakankamai.

Todėl investicijos į profesinį mokymą, perkvalifikavimą, skaitmenizaciją ir infrastruktūrą gali būti svarbios ne tik šalies ekonomikai apskritai, bet ir konkrečių Lietuvos regionų konkurencingumui.

TVF ataskaita rodo, kad Lietuvos ekonomika šiuo metu turi tvirtą pagrindą augti, tačiau ateities rezultatai priklausys nuo to, kaip greitai bus sprendžiamos struktūrinės problemos. Ekonomikos atsparumas leidžia Lietuvai reformoms ruoštis iš stipresnės pozicijos, tačiau kartu tai reiškia, kad dabartinis palankus laikotarpis neturėtų būti iššvaistytas.

TVF yra Lietuvos ekonomikos ir finansų politiką reguliariai vertinanti tarptautinė institucija. Lietuva Tarptautinio valiutos fondo nare tapo 1992 metais. Šiuo metu TVF vienija 191 valstybę.