8 liepos, 2021

Tyrimas atskleidė: pandemija privertė įmones susirūpinti vėluojančiais mokėjimais ir ieškoti galimybių veikti efektyviau

Ilva Valeika / Intrum nuotr.

Besitęsianti pandemija nemažai daliai verslų Lietuvoje ir visoje Europoje tapo rimtu išbandymu, o likvidumo užtikrinimas – vienu pagrindinių įmonių rūpesčių. Kaip rodo tarptautinės kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ kasmet skelbiamos Europos mokėjimų ataskaitos duomenys, kas antra įmonė Lietuvoje pirmąsias pandemijos bangas išgyveno tik per plauką, o daugelis buvo priverstos imtis veiksmų, kad prisitaikytų prie naujų aplinkybių. Ekspertai pažymi, kad šiandienos kontekste sklandžių pinigų srautų užtikrinimas įmonėms turėtų būti didžiausias prioritetas.

Iššūkius kelia vėluojantys mokėjimai

Naujausios Europos mokėjimų ataskaitos duomenimis, 64 proc. Lietuvos įmonių yra labiau nei bet kada anksčiau susirūpinusios dėl skolininkų galimybių laiku padengti įsiskolinimus. 42 proc. Lietuvos įmonių atstovų mano, kad didėjantis atotrūkis tarp numatytų atsiskaitymo terminų ir realaus sąskaitų apmokėjimo kelia grėsmę tvariam jų verslo augimui. Be to, 45 proc. šalies įmonių pripažino dėl vėluojančių mokėjimų negalinčios samdyti naujų darbuotojų.

„Akivaizdu, kad daugelis įmonių jaučia pandemijos padarinius, o vienas iš pagrindinių įtampos šaltinių verslui yra vėluojantys mokėjimai, lemiantys likvidumo problemas. Nenuostabu, kad daugelis verslų Europoje, siekdami sušvelninti pandemijos pasekmes ir norėdami užtikrinti veiklos tęstinumą, jau ėmėsi tam tikrų strateginių iniciatyvų: atsakingesnio pinigų srautų ir skolų valdymo mechanizmų diegimo ar verslo skaitmenizavimo. Būtent tai dažnai įmonei padeda išgyventi sudėtingą laikotarpį“, – sako bendrovės „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.

Europos mokėjimų ataskaitos duomenimis, 87 proc. Europos įmonių svarbiausia strategine iniciatyva 2021 metais laiko likvidumo didinimą ir sklandžių pinigų srautų užtikrinimą. 83 proc. įmonių išskyrė skolų valdymo gerinimą, o 77 proc. – kaštų mažinimą.

Daugiausiai bankrotų – prekybos sektoriuje

Eglė RadišauskienėLietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė sako, kad Lietuvos verslas per pandemiją pademonstravo lankstumą ir daugeliu atvejų sugebėjo prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, tačiau dalis bendrovių susidūrė su išties rimtomis problemomis.

„Analizuojant 2020 metais pradėtų bankroto procesų duomenis, aiškiai įžvelgiama, kad daugiausiai sunkumų kilo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje veikiančioms įmonėms. Net 22,4 proc. visų bankroto procesų buvo pradėti šio sektoriaus bendrovėms. Statybų sektoriui teko 19,5 proc., apdirbamajai gamybai 11,5 proc., transporto sektoriui 8,4 proc., o apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklai 7,8 proc. bankrotų. Juos bent iš dalies lėmė tai, kad įmonių veiklos buvo apribotos ir uždraustos. Nemažai įmonių didelių sunkumų taip pat patyrė dėl strigusio žaliavų tiekimo ir sumažėjusio žmonių mobilumo“, – sako E. Radišauskienė.

Paskatino įmonių skaitmenizaciją, tačiau pristabdė plėtrą

Natūralu, kad pandemija nemažą dalį Europos įmonių paskatino imtis veiksmų, kurių kitu atveju jos greičiausiai nebūtų ėmęsi. Pavyzdžiui, 39 proc. smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių bei 20 proc. didelių kompanijų aktyviai spartino verslo procesų skaitmenizavimą. Tuo pačiu metu, 28 proc. smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių bei 21 proc. stambių bendrovių Europoje teko prašyti tiekėjų pailginti finansinių įsipareigojimų vykdymo terminus. Maždaug po dešimtadalį smulkaus ir vidutinio verslo bei didelių įmonių taip pat turėjo išplėsti savo pačių įsiskolinimus iki nepriimtino lygio.

„Verslams per pandemiją teko imtis sudėtingų sprendimų, ieškoti kompromisų su tiekėjais, pratęsti atsiskaitymų terminus ar patiems prašyti atidėti mokėjimus. Įmonės taip pat buvo priverstos atleisti dalį darbuotojų ir atidėti strategines investicijas ar atsisakyti jų visai. Tokių veiksmų dažniau teko imtis didesnėms kompanijoms – kaip rodo Europos mokėjimų ataskaita, penktadalis jų mažino darbuotojų skaičių, o ketvirtadalis pristabdė strategines investicijas. Kita vertus, siekdamos prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos įmonės taip pat siekė kurti naujus produktus ir paslaugas“, – sako kreditų valdymo ekspertė I. Valeika.

Išgyventi padėjo pagalbos priemonės ir lankstumas

E. Radišauskienė pažymi, kad sunkiu metu gyvybiškai svarbiomis tapo Vyriausybės priimtos pagalbos nuo pandemijos nukentėjusiam verslui priemonės. Anot Lietuvos verslo konfederacijos direktorės, dalis įmonių bankrotų išvengė tik jų dėka.

„Po pirmosios koronaviruso bangos, dauguma įmonių turėjo galimybę atsigauti ir atstatyti savo mokumą, nes su finansiniais sunkumais susidūrusiam verslui buvo suteiktos pagalbos priemonės likvidumui palaikyti bei mokestinės lengvatos – pavyzdžiui, leidžiama atidėti mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Taikytas išties gana platus pagalbos priemonių paketas. Tiesa, priemonių įgyvendinimas strigo, todėl ne visos nukentėjusios įmonės galėjo jomis efektyviai pasinaudoti“, – pažymi E. Radišauskienė.

Visgi, jos teigimu, Lietuvos verslas pandemijos metu ne paprasčiausiai laukė išorinės pagalbos, bet aktyviai siekė prisitaikyti prie naujų aplinkybių. E. Radišauskienė pažymi, kad šiuo atveju itin didelį vaidmenį atliko procesų skaitmenizacija.

„Verslo skaitmenizacija, prekybos perkėlimas į internetinę erdvę daliai įmonių – ypač prekybos srityje – tapo tikru išsigelbėjimu. Be abejo, ne viską galima skaitmenizuoti, tačiau net ir, pavyzdžiui, gamybos įmonės pandemijos metu ėmė aktyviau galvoti apie procesų automatizavimą ir optimizavimą. Kitaip tariant, net ir tuos verslus, kurių veikla nebuvo apribota, pandemija paskatino ieškoti galimybių veikti efektyviau“, – sako E. Radišauskienė.

Lietuvos verslo konfederacijos vadovės įsitikinimu, gyvename tokiais laikais, kada viskas itin greitai keičiasi, todėl verslo sėkmė priklauso nuo galimybės prie pokyčių prisitaikyti maksimaliai greitai.

Apie Europos mokėjimų ataskaitą

Kasmetinę Europos mokėjimų ataskaitą (angl. The European Payment Report) „Intrum“ skelbia nuo 1998 metų. Atskiras tyrimo leidimas Lietuvai skelbiamas septintą kartą. Ataskaita yra parengta pagal 2021 metų sausio–balandžio mėnesiais 29-iose Europos šalyse vykdytos apklausos rezultatus. Tyrime iš viso dalyvavo 11187 Europos įmonės, veikiančios vienuolikoje skirtingų industrijų.

Kreditų valdymo bendrovė „Intrum“ veikia 25 šalyse. Joje dirba daugiau nei 10 tūkst. specialistų, teikiančių paslaugas 80 tūkst. užsakovų visoje Europoje.


Europos Parlamento narys Bronis Ropė
19 sausio, 2022

Lietuvos piliečiai Europos Parlamentui ir Europos Komisijai pateikė peticiją, kuria Europos Parlamento Peticijų komitetas raginamas užkirsti kelią Vidurio ir Vakarų […]

19 sausio, 2022

Internetas pastaraisiais metais tapo tokiu įprastu dalyku, jog kasdienėje kalboje šį žodį pradėjome vartoti itin retai. Jį pakeitė pavadinimai programėlių […]

17 sausio, 2022

Sausio 14 d. Jurbarko kultūros centre vyko iškilmingas Verslo bendruomenės vakaras. Tradiciniame Jurbarko rajono savivaldybės bei VšĮ Jurbarko turizmo ir […]

11 sausio, 2022

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, antradienį nuotoliniu būdu susitikusi su Taivano nacionalinės plėtros tarybos ministru Ming-Hsin Kungu, sakė sveikinanti […]

Raimondas Bieliauskas
10 sausio, 2022

Praėjusių metų pabaigoje ir Naujųjų pradžioje vyravę permainingi orai daugelyje šalies vietų lėmė plikledžio susidarymą, dėl kurio problemų kilo ne […]

8 sausio, 2022

Praėjusių metų spalio mėnesį „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) pasirašant susitarimą su „Belaruskalij“ dėl apmokėjimo tvarkos pakeitimo, kitos 2018 m. pasirašytos sutarties […]

8 sausio, 2022

Po trejų metų pertraukos pagerbti ir iškilmingai apdovanoti  verslininkai, per paskutinius metus ženkliai prisidėję prie bendruomenės stiprinimo, darbo vietų ir […]

Kuršių Nerija
6 sausio, 2022

klaiSaugant sterkų išteklius ir į nerštavietes migruojančių žuvų rūšis, atsižvelgus į Gamtos tyrimų centro 2019–2021 m. Kuršių marių žuvų išteklių […]

6 sausio, 2022

VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ragina bankrutavusių kredito įstaigų, nurodytų žemiau, indėlininkus atsiimti draudimo išmokas: Kredito unijos „Žemaitijos iždas“ indėlininkai raginami iki […]

3 sausio, 2022

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ir „Sodra“ atkreipia gyventojų dėmesį, kad nuo 2022 metų sausio 1 d. […]

3 sausio, 2022

Prieš pat šv. Kalėdas vykusiame Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos posėdyje vienbalsiai buvo priimtas dalyvaujamojo biudžeto tvarkos aprašas. Pirmą kartą dalyvaujamojo […]

1 sausio, 2022

Metų sandūra visuomet sutinkama pokyčių dvasioje. O nueinantys 2021-ieji daugelį išmokė gyventi nuolatinėje kaitoje. Ekonomika buvo pažadinta didžių galimybių – […]

Romas Draskinis
30 gruodžio, 2021

Dešimties Vilniaus seniūnijų, kuriose gyvena beveik 230 tūkst. sostinės gyventojų, bendro naudojimo erdves ir želdinius tvarkys konkursą laimėjusi bendrovė „Ekonovus“. […]

29 gruodžio, 2021

Lietuviškų kiaušinių produktų eksportuotojai sulaukė geros žinios – jau netrukus jiems gali atsiverti Jungtinių Amerikos Valstijų rinka. Lietuvos prieš penkerius […]

29 gruodžio, 2021

Greičio viršijimas išlieka viena didžiausių šalies vairuotojų ydų, dėl kurios kasmet įvyksta dešimtys tragiškai pasibaigiančių eismo įvykių. Ypač žiemą, kai […]

21 gruodžio, 2021

Nors didžiosios metų šventės dažniausiai asocijuojasi su geromis emocijomis ir artimųjų susibūrimu, tačiau iki tol, deja, kartais tenka ir nemenkai […]

EP narys Bronis Ropė
21 gruodžio, 2021

Europos Parlamentas patvirtino Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą. Dėl pandemijos negavus leidimų planuotam Europos žemdirbių protestui, […]

17 gruodžio, 2021

Artėjant Naujiesiems daugelis pradedame galvoti apie kitų metų tikslus. Ir nors pasižadėjimai sau nuo sausio 1-osios pradėti sportuoti ar sveikai […]

17 gruodžio, 2021

Praėjusią savaitę Energetikos ir technikos muziejuje baigėsi projektas „Upcycling“ – prikelk seną elektroniką naujam gyvenimui“. Nuo rudens moksleiviai ir studentai […]

16 gruodžio, 2021

Vis trumpėjantis paros šviesusis laikotarpis, vienas kitą keičiantis sniegas ir lietus bei minusinė temperatūra gerokai pablogino sąlygas vairuotojams – kartais […]