8 liepos, 2021

Tyrimas atskleidė: pandemija privertė įmones susirūpinti vėluojančiais mokėjimais ir ieškoti galimybių veikti efektyviau

Ilva Valeika / Intrum nuotr.

Besitęsianti pandemija nemažai daliai verslų Lietuvoje ir visoje Europoje tapo rimtu išbandymu, o likvidumo užtikrinimas – vienu pagrindinių įmonių rūpesčių. Kaip rodo tarptautinės kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ kasmet skelbiamos Europos mokėjimų ataskaitos duomenys, kas antra įmonė Lietuvoje pirmąsias pandemijos bangas išgyveno tik per plauką, o daugelis buvo priverstos imtis veiksmų, kad prisitaikytų prie naujų aplinkybių. Ekspertai pažymi, kad šiandienos kontekste sklandžių pinigų srautų užtikrinimas įmonėms turėtų būti didžiausias prioritetas.

Iššūkius kelia vėluojantys mokėjimai

Naujausios Europos mokėjimų ataskaitos duomenimis, 64 proc. Lietuvos įmonių yra labiau nei bet kada anksčiau susirūpinusios dėl skolininkų galimybių laiku padengti įsiskolinimus. 42 proc. Lietuvos įmonių atstovų mano, kad didėjantis atotrūkis tarp numatytų atsiskaitymo terminų ir realaus sąskaitų apmokėjimo kelia grėsmę tvariam jų verslo augimui. Be to, 45 proc. šalies įmonių pripažino dėl vėluojančių mokėjimų negalinčios samdyti naujų darbuotojų.

„Akivaizdu, kad daugelis įmonių jaučia pandemijos padarinius, o vienas iš pagrindinių įtampos šaltinių verslui yra vėluojantys mokėjimai, lemiantys likvidumo problemas. Nenuostabu, kad daugelis verslų Europoje, siekdami sušvelninti pandemijos pasekmes ir norėdami užtikrinti veiklos tęstinumą, jau ėmėsi tam tikrų strateginių iniciatyvų: atsakingesnio pinigų srautų ir skolų valdymo mechanizmų diegimo ar verslo skaitmenizavimo. Būtent tai dažnai įmonei padeda išgyventi sudėtingą laikotarpį“, – sako bendrovės „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.

Europos mokėjimų ataskaitos duomenimis, 87 proc. Europos įmonių svarbiausia strategine iniciatyva 2021 metais laiko likvidumo didinimą ir sklandžių pinigų srautų užtikrinimą. 83 proc. įmonių išskyrė skolų valdymo gerinimą, o 77 proc. – kaštų mažinimą.

Daugiausiai bankrotų – prekybos sektoriuje

Eglė RadišauskienėLietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė sako, kad Lietuvos verslas per pandemiją pademonstravo lankstumą ir daugeliu atvejų sugebėjo prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, tačiau dalis bendrovių susidūrė su išties rimtomis problemomis.

„Analizuojant 2020 metais pradėtų bankroto procesų duomenis, aiškiai įžvelgiama, kad daugiausiai sunkumų kilo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje veikiančioms įmonėms. Net 22,4 proc. visų bankroto procesų buvo pradėti šio sektoriaus bendrovėms. Statybų sektoriui teko 19,5 proc., apdirbamajai gamybai 11,5 proc., transporto sektoriui 8,4 proc., o apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklai 7,8 proc. bankrotų. Juos bent iš dalies lėmė tai, kad įmonių veiklos buvo apribotos ir uždraustos. Nemažai įmonių didelių sunkumų taip pat patyrė dėl strigusio žaliavų tiekimo ir sumažėjusio žmonių mobilumo“, – sako E. Radišauskienė.

Paskatino įmonių skaitmenizaciją, tačiau pristabdė plėtrą

Natūralu, kad pandemija nemažą dalį Europos įmonių paskatino imtis veiksmų, kurių kitu atveju jos greičiausiai nebūtų ėmęsi. Pavyzdžiui, 39 proc. smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių bei 20 proc. didelių kompanijų aktyviai spartino verslo procesų skaitmenizavimą. Tuo pačiu metu, 28 proc. smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių bei 21 proc. stambių bendrovių Europoje teko prašyti tiekėjų pailginti finansinių įsipareigojimų vykdymo terminus. Maždaug po dešimtadalį smulkaus ir vidutinio verslo bei didelių įmonių taip pat turėjo išplėsti savo pačių įsiskolinimus iki nepriimtino lygio.

„Verslams per pandemiją teko imtis sudėtingų sprendimų, ieškoti kompromisų su tiekėjais, pratęsti atsiskaitymų terminus ar patiems prašyti atidėti mokėjimus. Įmonės taip pat buvo priverstos atleisti dalį darbuotojų ir atidėti strategines investicijas ar atsisakyti jų visai. Tokių veiksmų dažniau teko imtis didesnėms kompanijoms – kaip rodo Europos mokėjimų ataskaita, penktadalis jų mažino darbuotojų skaičių, o ketvirtadalis pristabdė strategines investicijas. Kita vertus, siekdamos prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos įmonės taip pat siekė kurti naujus produktus ir paslaugas“, – sako kreditų valdymo ekspertė I. Valeika.

Išgyventi padėjo pagalbos priemonės ir lankstumas

E. Radišauskienė pažymi, kad sunkiu metu gyvybiškai svarbiomis tapo Vyriausybės priimtos pagalbos nuo pandemijos nukentėjusiam verslui priemonės. Anot Lietuvos verslo konfederacijos direktorės, dalis įmonių bankrotų išvengė tik jų dėka.

„Po pirmosios koronaviruso bangos, dauguma įmonių turėjo galimybę atsigauti ir atstatyti savo mokumą, nes su finansiniais sunkumais susidūrusiam verslui buvo suteiktos pagalbos priemonės likvidumui palaikyti bei mokestinės lengvatos – pavyzdžiui, leidžiama atidėti mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Taikytas išties gana platus pagalbos priemonių paketas. Tiesa, priemonių įgyvendinimas strigo, todėl ne visos nukentėjusios įmonės galėjo jomis efektyviai pasinaudoti“, – pažymi E. Radišauskienė.

Visgi, jos teigimu, Lietuvos verslas pandemijos metu ne paprasčiausiai laukė išorinės pagalbos, bet aktyviai siekė prisitaikyti prie naujų aplinkybių. E. Radišauskienė pažymi, kad šiuo atveju itin didelį vaidmenį atliko procesų skaitmenizacija.

„Verslo skaitmenizacija, prekybos perkėlimas į internetinę erdvę daliai įmonių – ypač prekybos srityje – tapo tikru išsigelbėjimu. Be abejo, ne viską galima skaitmenizuoti, tačiau net ir, pavyzdžiui, gamybos įmonės pandemijos metu ėmė aktyviau galvoti apie procesų automatizavimą ir optimizavimą. Kitaip tariant, net ir tuos verslus, kurių veikla nebuvo apribota, pandemija paskatino ieškoti galimybių veikti efektyviau“, – sako E. Radišauskienė.

Lietuvos verslo konfederacijos vadovės įsitikinimu, gyvename tokiais laikais, kada viskas itin greitai keičiasi, todėl verslo sėkmė priklauso nuo galimybės prie pokyčių prisitaikyti maksimaliai greitai.

Apie Europos mokėjimų ataskaitą

Kasmetinę Europos mokėjimų ataskaitą (angl. The European Payment Report) „Intrum“ skelbia nuo 1998 metų. Atskiras tyrimo leidimas Lietuvai skelbiamas septintą kartą. Ataskaita yra parengta pagal 2021 metų sausio–balandžio mėnesiais 29-iose Europos šalyse vykdytos apklausos rezultatus. Tyrime iš viso dalyvavo 11187 Europos įmonės, veikiančios vienuolikoje skirtingų industrijų.

Kreditų valdymo bendrovė „Intrum“ veikia 25 šalyse. Joje dirba daugiau nei 10 tūkst. specialistų, teikiančių paslaugas 80 tūkst. užsakovų visoje Europoje.


18 rugpjūčio, 2022

Padažnėjus afrikinio kiaulių maro atvejams, Žemės ūkio ministerija ragina dar to nepadariusius įdiegti ūkiuose biologinio saugumo priemones. Kad tai atlikti […]

17 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 16 d. Jurbarko rajono savivaldybės vadovai, atsakingi administracijos darbuotojai, rajono seniūnijų seniūnai ir vyriausieji specialistai rinkosi į pasitarimą afrikinio […]

17 rugpjūčio, 2022

Skaitmenizacija sparčiai keičia įvairias mūsų gyvenimo sritis. Vis garsiau kalbama ir apie technologijas, kurios atvers neribotas galimybes šiuolaikinei demokratijai bei […]

17 rugpjūčio, 2022

Nors elektros biržoje – rekordinės kainos, tačiau net ženkliai pigesni gamybos pasiūlymai biržoje atmetami. Tokia situacija Lietuvos rinkoje ne pirmą […]

17 rugpjūčio, 2022

Dar prieš porą dešimtmečių į riešutmedžius Lietuvoje buvo žvelgiama kaip į beverčius medžius, netinkamus net malkoms, tačiau dabar požiūris pasikeitęs […]

17 rugpjūčio, 2022

Idealiai tvarkingi artimųjų kapai yra kiekvieno siekiamybė. Išėjusiems tai – pagarbos ženklas, o gyviesiems – galimybė gyventi be kaltės jausmo, […]

Eglė Šimė
16 rugpjūčio, 2022

Transporto ir logistikos sektorius jau kurį laiką mokosi (iš)gyventi turbulencijų ir transformacijų sąlygomis. Rusijos karas Ukrainoje ir Rusijai bei Baltarusijai […]

13 rugpjūčio, 2022

Žemės ūkio ministerija siūlo žemės ir maisto ūkį pripažinti strategiškai svarbiais nacionaliniam saugumui sektoriais ir tai apibrėžti teisės aktais. Vyriausybei […]

12 rugpjūčio, 2022

Sužinoti, kas yra valstybinės žemės valdytojas, kokia yra žemės sklypo paskirtis ar melioracinė būklė bei daugybę kitų naudingų duomenų, jau […]

10 rugpjūčio, 2022

Lietuvoje infliacija ir toliau auga, nors jos tempai nėra tokie spartūs. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, liepą, palyginti su šių metų […]

9 rugpjūčio, 2022

Jei suplanavote rudeniop imtis naujo darbo paieškų, verta apsvarstyti galimybę vėstančių orų nelaukti ir į norimą įmonę pasibelsti jau dabar. […]

8 rugpjūčio, 2022

Norint, kad namas būtų sandarus, kad į vidų nepūstų oro srovės, savaime suprantama, turi būti naudojamos kokybiškos medžiagos ir kiti […]

Arnoldas Antanavičius
5 rugpjūčio, 2022

Augančios kainos neaplenkė ir būsto nuomos rinkos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus gyvenamojo nekilnojamojo turto nuoma brango visuose didžiuosiuose […]

5 rugpjūčio, 2022

Nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija“ šiandien pranešė keičiantis visų klientų sutartis – pasirinkusieji fiksuotas kainas bus perkelti į kintamos kainos […]

Klaipėdos LEZ
4 rugpjūčio, 2022

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos savivaldybių infrastruktūros projektams skiria 10 mln. eurų. Pasinaudojusios šiomis lėšomis, jos galės įrengti ir tobulinti […]

Rail Baltica Keleivinės stoties koncepcija
2 rugpjūčio, 2022

Už „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos „LTG Infra“ atstovai susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacija, aptarė svarbiausius kylančius klausimus ir […]

2 rugpjūčio, 2022

Inovacijų agentūra kviečia smulkiuosius ir vidutinius šalies verslininkus dalyvauti antrus metus iš eilės vyksiančiose praktinėse mėnesio trukmės e. komercijos dirbtuvėse […]

2 rugpjūčio, 2022

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, kuriais naikinamas Patvirtintų įmonių sąrašas, mažėja reikalavimų legaliai įdarbinti […]

1 rugpjūčio, 2022

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė nuo metų pradžios palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu padidėjo beveik […]

1 rugpjūčio, 2022

Radote potencialią eksporto rinką ir jau džiaugiatės būsimomis galimybėmis joje? Tačiau ar jūsų verslas gali konkuruoti su vietine (ir pasauline) […]