Tyrimas: lietuviai patenkinti savo profesija, bet nelojalūs darbovietei

Daugiau nei 70 proc. Lietuvos gyventojų patenkinti pasirinkta profesija ir santykiais su kolegomis. Tačiau kalbai pasisukus apie darbo užmokestį, tokių gyventojų dalis nepasiekia nė pusės. Kaip rodo rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikto tyrimo duomenys, apsvarstę visus privalumus ir trūkumus, keisti darbą per artimiausius 5 metus ketina daugiau nei 50 proc. lietuvių.

„Nagrinėjant tyrimo duomenis galima pastebėti, kad trys iš keturių Lietuvos gyventojų yra visiškai arba iš dalies patenkinti savo profesija ar darbo sritimi bei palankiai atsiliepia apie santykius su kolegomis. Šiuos kriterijus lietuviai vertina šiek tiek optimistiškiau nei ES vidurkis. Tuo tarpu palankus darbo aplinkos vertinimas sutampa su Europos vidurkiu ir sudaro 63 proc.“, – sako Asta Ivanauskienė, rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ vartotojų tyrimų skyriaus vadovė.

Pasak A. Ivanauskienės, tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra visiškai arba iš dalies patenkinti vadovo keliamais lūkesčiais bei pusiausvyra tarp darbo laiko ir asmeninio gyvenimo.

Vis dėlto, vertindami savo darbo užmokestį lietuviai dideliu optimizmu netrykšta. Gyventojų, kurie yra visiškai ar iš dalies patenkinti gaunamu atlyginimu, dalis, sudaro 46 proc. Tuo tarpu visiškai ir iš dalies nepatenkintų darbo užmokesčiu – daugiau nei trečdalis. Panašias tendencijas rodo ir ES vidurkis.

Ilgametė karjera toje pačioje darbovietėje jau praeityje

Lietuvos gyventojai, įvertinę turimo darbo privalumus ir trūkumus, nėra linkę siekti ilgametės karjeros toje pačioje darbovietėje. Tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė jų darbą ketina keisti per artimiausius 5 metus. Penktadalis lietuvių dabartiniame darbe žada likti nuo 6 iki 10 metų. Mažiausiai Lietuvos gyventojų – vos 12 proc. – tame pačiame darbe norėtų likti ilgiau nei 20 metų.

„Laikai, kai žmonės visą savo profesinės karjeros laikotarpį praleisdavo toje pačioje darbovietėje – jau praeityje. Tūkstantmečio kartos atstovai (21-34 metų amžiaus) yra bent du kartus labiau linkę keisti darbą po 2 metų, pusantro karto labiau linkę pakeisti darbą po 5 metų ir perpus mažiau linkę tame pačiame darbe likti ilgiau nei 10 metų, palyginti su X karta (35-49 metų) ar kūdikių bumo karta (50-64 metų)“, – pastebi A. Ivanauskienė.

Be to, tyrimo duomenys rodo, kad darbą keisti norintys Lietuvos gyventojai galvoja apie veiklą švietimo ir mokslo bei informacinių technologijų srityse. Panašius rezultatus tyrimas parodė ir kitose ES šalyse.

Įsivaizduojant svajonių darbą taip pat atsiskleidžia skirtumai tarp kartų. Z karta (15-20 metų amžiaus) rinktųsi mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis arba menų, vaizdo ir garso technologijų bei komunikacijų sferas. Kūdikių bumo karta svajoja apie švietimo ir mokslo sritį, socialinį darbą arba su turizmu susijusią veiklą. Tuo tarpu tūkstantmečio ir X kartų atstovų svajonėse yra informacinių technologijų, turizmo ir viešojo administravimo sritys.

Apie tyrimą

„Nielsen“ pasaulinis skirtingų kartų gyvenimo būdo tyrimas pradėtas vykdyti 2005 m. Kas ketvirtį 60 valstybių, esančių Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, Europoje, Lotynų Amerikoje, Vidurio Rytuose ir Afrikoje bei Šiaurės Amerikoje, 30 000 respondentų internetu apklausiama apie darbo perspektyvas, asmeninius finansus ir neatidėliotinas išlaidas. Apklausoje dalyvauja skirtingo amžiaus ir lyties žmonių kiekiai, priklausomai nuo šalies interneto vartotojų, kurie yra paskirstomi taip, kad atspindėtų interneto vartotojų nuomonę. Paklaidos tikimybė yra ±0,6 proc.