Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje

Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas, tyrimas.

Kaip skelbiama pranešime, tyrimo duomenys parodė, kad 42 proc. Lietuvos gyventojų pasižymi žemu ar vidutiniu emociniu atsparumu, tik 43 proc. apklaustųjų jaučia pasitenkinimą gyvenimu. 

Pasak „Tele2“ Rinkos tyrimų vadovės Skaistės Varnienės, lietuviai susiduria su tiek pat miego sunkumų, rizikingo alkoholio vartojimo ir trauminių įvykių kaip ir kiti ES gyventojai, tačiau žemesnį emocinį atsparumą galėtų paaiškinti didesnė priklausomybė nuo soc. medijų, kuri ryškiausiai matoma vienoje amžiaus grupėje.

„Daugiausia tokių yra jauni suaugusieji iki 35 metų, kuriems socialiniai tinklai užima itin svarbią kasdienybės dalį“, – pastebi ji.

Ekspertės teigimu, Lietuvoje žmonių, besiskundžiančių prasta emocine ir fizine savijauta, yra trečdaliu daugiau nei kitose ES šalyse. To negalima nurašyti tik lietuvių būdui – Lietuvoje nerimo sutrikimų ir depresijos riziką patiriančių suaugusiųjų yra dvigubai daugiau nei kitur Europoje.

Tuo metu tyrimo klausimyną ir metodologiją ruošusi psichologijos mokslų daktarė Inga Truskauskaitė pastebi, kad emocinis atsparumas nėra įgimta savybė, o įgūdis, kurį galima išsiugdyti. 

Anot mokslininkės, Lietuvoje, palyginus su kitomis ES šalimis, daugiau gyventojų yra naudojęsi psichologo paslaugomis. Pas psichologą bent kartą gyvenime yra lankęsi net 27 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau kitos pagalbos galimybės išnaudojamos gana retai.

Pavyzdžiui, savipagalbos internetiniais tinklapiais ar mobiliosiomis programėlėmis yra naudojęsi tik 7 proc. gyventojų. Be to, Lietuvoje rizikingas socialinių tinklų naudojimas paplitęs du kartus daugiau nei kitose ES šalyse.

„Pernelyg didelis įsitraukimas į soc. tinklus gali skatinti lyginimąsi su kitais ir mažinti pasitikėjimą savimi. Todėl svarbu stebėti savo įpročius, ekrano laiką ir sąmoningai riboti skrolinimą. Nereikia visiškai atsisakyti soc. tinklų, jų vartojimas gali padėti palaikyti ryšius su kitais, tačiau verta skirti laiko ir buvimui be soc. tinklų“, – teigia VU tyrėja.