Ūkio ministerija patvirtino Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 m. programos veiksmų planą
Ūkio ministras Evaldas Gustas įsakymu patvirtino Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros programos veiksmų planą, kuriuo siekiama įgyvendinti 2014–2020 metų investicijų į paslaugų ir gamybos sektorius skatinimo, pramonės plėtros bendrosios politikos tikslus ir uždavinius, nustačius aiškius vertinimo kriterijus ir jų reikšmes, taip siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą.
„Nustatytos investicijų skatinimo ir pramonės plėtros priemonės nurodo konkrečius veiksmus ir kryptį, kurių bus imtasi siekiant didinti tiesiogines investicijas į gamybos ir paslaugų sektorius, modernizuoti, plėtoti pramonę bei aprūpinti Lietuvos verslą konkurencingais žmogiškaisiais ištekliais“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.
Prioritetinės programos kryptys yra tvarioji Lietuvos regionų plėtra siekiant modernizuoti pramonę ir didinant investicijas, verslas, kuriantis papildomų kompetencijų ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, moksliniai tyrimai ir jų plėtra, pažangiųjų technologijų naudojimas, inovatyvių ir ekologiškų sprendimų taikymas, inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimas ir diegimas.
Siekiant integruoti ir plėtoti pramonę, vienas svarbiausių vertinimo kriterijų yra darbo produktyvumas. Lietuvos darbo produktyvumas per vieną dirbtą valandą 2012 metais sudarė 66,4 proc. ES vidurkio. Planuojama, kad 2020 metais šis rodiklis dėl pramonės modernizacijos ir jos tiesioginio ir netiesioginio poveikio šalies ūkiui turėtų pakilti iki 78,44 proc.
Veiksmų plane numatyta išanalizuoti jau esamą reglamentavimą ir parengti pasiūlymus Vyriausybei siekiant, kad savivaldybėse infrastruktūra būtų planuojama vieno langelio principu. Numatoma standartizuoti ir optimizuoti naujų vartotojų prijungimo prie infrastruktūros procedūras visų šalies savivaldybių mastu bei įtvirtinti kompensavimo mechanizmą už privačiomis lėšomis įrengtą infrastruktūrą. Siekiant gerinti investicinę aplinką gamybos projektams Lietuvoje, numatyta parengti poveikio aplinkai vertinimo procedūras optimizuojančius siūlymus. Šie pakeitimai leis sumažinti administracinę naštą verslui ir sparčiau įgyvendinti investicinius projektus.
Nuspręsta sukurti pramoninių parkų veiklos efektyvumo stebėsenos modelį, į jį įtrauktit Ūkio ministeriją ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir prireikus parengti teisės aktų projektus bei atlikti pramonės parkų stebėseną. Įvertinus tiesioginių užsienio investicijų (TUI) tikslinių rinkų poreikius, bus pateikti pasiūlymai institucijoms pagal kompetenciją dėl tiesioginių skrydžių, siekiant skatinti skrydžių geografijos plėtrą ir didinti esamų skrydžių dažnį.
Nustatytas ir planas supaprastinti procedūrinius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros mokestinės lengvatos (angl. R&D tax credit, Research credit, R&D tax relief) taikymo aspektus, įvertinti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pateiktus pasiūlymus ir prireikus parengti atitinkamus teisės aktų pakeitimo projektus. Taip pat numatoma priemonė, kuri skatins mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) srities TUI pritraukimą į Lietuvą pagal sumaniosios specializacijos kryptis.
Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros programos veiksmų plane taip pat numatyta išanalizuoti galimybes ir tikslingumą optimizuoti užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančių Lietuvos teisės aktų nuostatas. Planuojama prireikus parengti atitinkamus teisės aktų projektus, supaprastinančius leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą užsieniečiams, kurie investuoja Lietuvoje ar atvyksta dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo.
Mokslo srityje nuspręsta kasmet analizuoti Lietuvos aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigose vykdomas tikslinėms TUI sritims aktualių studijų ir profesinio mokymo programas ir teikti siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai ir aukštojo bei profesinio mokymo institucijoms dėl studijų ir mokymo programų tobulinimo, atsižvelgiant į užsienio investuotojų keliamus poreikius.
Siekiant aprūpinti Lietuvos verslą konkurencingais žmogiškaisiais ištekliais bus analizuojamas Lietuvos verslo ir užsienio investuotojų specialistų poreikis bei atitinkamai koreguojamas priėmimas į aukštąsias mokyklas. Taip pat numatyta rekomenduoti aukštosioms mokykloms pagal jų vykdomas studijų programas sudaryti sąlygas mokytis antrosios užsienio kalbos. Be to, Lietuvoje bus plėtojama pameistrystė, kad 2020 m. bent 30 proc. ugdymo (formaliuoju ir neformaliuoju būdu) profesinio mokymo įstaigose vyktų pameistrystės forma.
Siekiant įgyvendinti Programos tikslą modernizuoti, integruoti ir plėtoti pramonę, planuojama sudaryti palankias sąlygas mažųjų, labai mažų ir vidutinių įmonių investicijoms į inovatyvios gamybos ir inovatyvių paslaugų verslo pradžią ir plėtrą. Taip pat bus sudarytos sąlygos įmonėms didinti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą, naujų efektyvesnio panaudojimo technologijų diegimą, siekiant naudoti energiją pačių įmonių vidiniams poreikiams tenkinti.
Rengiant Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros programos veiksmų planą, kurį sudaro 65 priemonės, dalyvavo suinteresuotos institucijos, įstaigos ir asocijuotos verslo struktūros. Programos įgyvendinimo stebėseną atliks ir pasiektą pažangą vertins Ūkio ministerija. Įgyvendinant Programą, veiksmų plane nurodytos institucijos iki kiekvienų metų vasario 10 d. teiks Ūkio ministerijai informaciją apie veiksmų plane nurodytų veiksmų atlikimą, sukurtą naudą, kylančius sunkumus ir kitus svarbius aspektus.
Su Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programos veiksmų planu galite susipažinti čia: http://ukmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/investiciju-veiklos-sritis/investiciju-strategija.
