Ūkio viceministras Suomijoje pristatė Lietuvos švarių technologijų politikos kryptį
Ūkio viceministras Gediminas Onaitis Helsinkyje, Suomijoje, rugsėjo 8–10 d. dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Švarios technologijos 2015“, į kurią buvo pakviestas skaityti pranešimą apie investicijų į žaliąsias technologijas, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką Lietuvoje.
„Atsižvelgiant į mažos ekonomikos sunkumus, Lietuva siekia sukurti savo ateities ekonomiką, grįstą inovacijomis, aukšta pridėtinės vertės produkcija ir paslaugomis. Todėl aukštesnės pridėtinės vertės gamyba bei moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra yra pripažintos Lietuvos ūkio politikos prioritetinėmis sritimis. Šiame kontekste švariųjų technologijų kūrimas ir žaliosios inovacijos leidžia minimizuoti klimato kaitos poveikį ir kurti tvaresnę aplinką“, – konferencijos dalyviams Helsinkyje sakė ūkio viceministras G. Onaitis.
Ūkio viceministro teigimu, Lietuva daug nuveikė sprendžiant energetinės priklausomybės, aukštos energijos kainos ir aplinkos taršos iššūkius. Šalies siekis yra, kad 2020 m. aplinkai draugiškos energijos dalis sudarytų 23 proc. visų energijos šaltinių, o Lietuva jau 2013 m. pasiekė 22,95 proc.
Lietuva aktyviai skatina ekoinovacijas ir žaliąją pramonę 2008 m. įteisinus mokestines lengvatas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, tvarios gamybos, atsinaujinančios energetikos veikloms, taip pat yra įgyvendinama Žaliosios pramonės inovacijų programa.
Lietuva, siekdama koncentruoti savo išteklius efektyviam potencialo panaudojimui subūrė verslo, mokslo bei valdžios sektoriaus atstovus ir parengė šalies Sumaniosios specializacijos strategiją. 2014 m. patvirtintoje strategijoje numatytos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos kryptys: energetika ir tvari aplinka, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, agroinovacijos ir maisto technologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, transportas, logistika ir informacinių ryšių technologijos, įtrauki ir kūrybinga visuomenė.
Apibendrindamas, ūkio viceministras G. Onaitis akcentavo, kad visos minėtos priemonės leidžia sukurti švariųjų technologijų pramonės platformą, kurioje keičiamasi idėjomis, mokslinių tyrimų rezultatais, plėtojama gamyba ir paslaugos. Pažymėdamas, kad tai aktualu tiek mažoms ir vidutinėms įmonėms, tiek didiesiems rinkos žaidėjams, ūkio viceministras pakvietė šio sektoriaus užsienio įmones naudotis Lietuvoje kuriamos ekosistemos privalumais.
Primename, kad Lietuvoje verslui, investuojančiam į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, taikomos pelno mokesčio lengvatos. Apskaičiuojant pelno mokestį, sąnaudos, patirtos MTEP, tris kartus atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį patiriamos. Kokios konkrečiai sąnaudos ir kiek jų (kokia jų dalis) gali būti priskiriamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimas „Dėl Sąnaudų priskyrimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Taip pat įmonė nebaigto nudėvėti (ar amortizuoti) ilgalaikio turto, naudojamo MTEP veikloje, nusidėvėjimą (ar amortizaciją) gali skaičiuoti pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytus naujus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje naudojamam ilgalaikiam turtui nustatytus normatyvus. MTEP veikloje naudojamo ilgalaikio turto, tokio kaip mašinos ir įrengimai, įrenginiai, kompiuterinė technika ir ryšių priemonės, kitas pirmiau neišvardintas materialusis turtas, programinė įranga, įsigytos teisės, kitas nematerialusis turtas, įsigijimo kaina ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriama per 2 metus.
