Ukmergės rajone šviesolaidinis internetas galėtų pasiekti beveik dvigubai daugiau namų ūkių
Ukmergės rajone šviesolaidiniu internetu šiuo metu gali naudotis apie 39 proc. namų ūkių, tačiau ši aprėptis galėtų išaugti iki 72 proc. Tokį potencialą atskleidė Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atlikta analizė. Paaiškėjo, kad daugeliu atvejų naujų tinklų tiesti nuo pradžių nereikėtų – pakaktų prijungti gyventojus, kurių būstai yra netoli jau nutiestų šviesolaidžio linijų.
RRT duomenimis, daugiau kaip 9 tūkst. Ukmergės rajono būstų yra nutolę ne daugiau kaip 500 metrų nuo esamo šviesolaidžio tinklo. Maždaug pusė jų – vos iki 250 metrų. Tai reiškia, kad panaudojus esamą infrastruktūrą ir įveikus vadinamąją „paskutinę mylią“, itin spartaus interneto prieinamumas galėtų gerokai padidėti.
„Ukmergės rajono savivaldybėje daugeliu atvejų nereikia kurti tinklo nuo pradžių – užtenka įveikti paskutinius kelis šimtus metrų iki gyventojo ar verslo. Tokios investicijos į ryšio plėtrą leistų sumažinti priklausomybę nuo vieno tinklo ir sudarytų galimybes naudotis ryšiu sutrikimų ar ekstremaliųjų situacijų metu“, – teigia RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Mobiliojo ryšio aprėptį galėtų padidinti naujos bazinės stotys
Analizė atskleidė neišnaudotų galimybių ir mobiliojo ryšio srityje. Šiuo metu trijų mobiliojo ryšio operatorių bazinės stotys Ukmergės rajone veikia 46 skirtingose vietose.
RRT modeliavimu, papildomai pastačius 19 bazinių stočių, mobiliojo ryšio tinklų, užtikrinančių bent 100 Mb/s duomenų perdavimo spartą, aprėptis galėtų padidėti iki maždaug 93 proc. namų ūkių.
Šiuo metu tokia sparta mobiliuoju ryšiu pasiekiama apie 81 proc. Ukmergės rajono namų ūkių.
Pagal RRT nustatytus įpareigojimus iki 2028 metų pabaigos mobiliojo ryšio operatoriai turės užtikrinti bent 100 Mb/s spartą 95 proc. gyvenamųjų patalpų nustatytose vadinamosiose baltosiose zonose.
Kodėl ryšio plėtra rajone nėra paprasta?
RRT analizė parodė, kad vienas didžiausių iššūkių – mažas gyventojų tankis, didelė mažose gyvenvietėse gyvenančių žmonių dalis ir dideli atstumai tarp namų ūkių.
Dėl šių aplinkybių ryšio tinklų plėtra brangsta, o investicijos kai kuriose teritorijose operatoriams gali būti ekonomiškai nepatrauklios. Todėl, RRT vertinimu, svarbus savivaldybės, ryšio operatorių ir pačių gyventojų bendradarbiavimas.
Savivaldybė galėtų prisidėti sudarydama palankesnes sąlygas mobiliojo ryšio infrastruktūrai įrengti: suteikti prieigą prie savivaldybės žemės, pastatų stogų ar kitos tinkamos infrastruktūros, numatyti reikalingas teritorijas planavimo dokumentuose ir paspartinti projektų derinimo bei leidimų išdavimo procedūras.
Plėtojant šviesolaidinį internetą, svarbu išnaudoti ir savivaldybei priklausančių kelių juostas, o rekonstruojant gatves bei šaligatvius iš anksto pasirūpinti galimybe įrengti ryšio linijoms reikalingą infrastruktūrą.
RRT taip pat siūlo savivaldybėms kartu su operatoriais nustatyti teritorijas, kuriose kokybiško interneto trūksta labiausiai, derinti infrastruktūros projektus ir svarstyti finansines paskatas gyventojams bei verslui, norintiems prisijungti prie šviesolaidinio tinklo.
Ukmergės rajonas – antroji savivaldybė, kurioje atlikta tokia analizė
Ukmergės rajonas tapo antrąja Lietuvos savivaldybe, kurioje RRT išsamiai išanalizavo fiksuotojo ir mobiliojo ryšio infrastruktūrą, įvertino galimus jos plėtros scenarijus ir pasiūlė konkrečius sprendimus.
Pirmoji tokia analizė buvo atlikta Molėtų rajono savivaldybėje. Išbandytą modelį RRT ketina taikyti ir kitose Lietuvos savivaldybėse.
Šiemet tarnyba taip pat parengė savivaldybių elektroninių ryšių plėtros indeksą. Juo siekiama ne tik palyginti skirtingų savivaldybių situaciją, bet ir parodyti, kur ryšio infrastruktūros plėtra atsilieka, kokios yra to priežastys ir kokių veiksmų reikėtų imtis mažinant skaitmeninę atskirtį.
Spartus ir patikimas internetas tampa vis svarbesne infrastruktūros dalimi, turinčia reikšmės ne tik gyventojų kasdienybei, bet ir verslo plėtrai, viešųjų paslaugų prieinamumui bei savivaldybių atsparumui ekstremalioms situacijoms.




















