28 gruodžio, 2022
KTU

Ukrainiečiams – apie senąsias lietuvių joustų gamybos technologijas

Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos” slėnyje, „Design Library” patalpose, įvyko pirmasis Lietuvos-Ukrainos dvišalio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje programos projekto „Unikalios etnografinės tekstilės technologijos: išsaugojimo patirtis Vakarų Ukrainoje ir Lietuvoje (UNIETHNOTEX)” susitikimas, kurio metu Lietuvos ir Ukrainos mokslininkai susipažino su senosiomis joustų gamybos technologijomis.

Pranešimus apie Lietuvos ir Ukrainos juostas, jų technologinius ir meninius subtilumus skaitė projekto vadovė Lietuvoje KTU docentė Eglė Kumpikaitė ir projekto vadovė Ukrainoje prof. habil. dr. Olena Nykorak. Su joustų gamybos technologijomis padėjo susipažinti liaudies meistrės Vilija Ratautienė, Danutė Tamošaitienė ir Birutė Račkaitienė.

Juostos Lietuvoje yra viena svarbiausių tautinio kostiumo dalių. Jos susijusios su daugeliu lietuvių liaudies ritualų ir papročių. Juostos buvo dovanojamos įvairių apeigų metu – per piršlybas, vestuves, krikštynas ir pan.

„Jos lydėdavo žmogų nuo pat gimimo, kuomet ką tik gimęs kūdikis buvo suvystomas plačia berašte juosta, iki mirties, kai plačiomis ilgomis juostomis karstas būdavo nuleidžiamas į amžino poilsio vietą“, – pasakoja Lietuvos liaudies buities muziejaus etnologė Erika Nenartavičiūtė.

Juostos Lietuvoje – net septynių rūšių

Pasak E. Kumpikaitės, lietuvių juostos buvo labai įvairios – visoje Lietuvoje jų buvo 7 rūšys, austos skirtingomis audimo technikomis: vytinės, pintinės, beraštės, kaišytinės, megztinės, austinės, rinktinės juostos. Vytinės juostos – pačios seniausios. Jos vejamos suvėrus metmenų siūlus į kvadratines plokšteles su keturiomis skylutėmis kampuose.

Nuo siūlų suvėrimo į plokšteles tvarkos ir plokštelių padėties gaunamas atitinkamas vytinės juostos raštas. Pintinės juostos būdingos Aukštaitijos regionui. Jos pinamos tik iš metmenų siūlų, perpinant juos tarpusavyje. Beraščių arba ripsinių joustų raštas – pats paprasčiausias. Tai – juostelės ir slanksteliai, kurių išsidėstymas priklauso nuo įvairiaspalvių metmenų eiliškumo. Šiomis juostomis dažnai buvo vystomi kūdikiai.

Kaišytinėmis juostomis ryšėjo Dzūkijos moterys. Šios juostos yra vienpusės, t. y. turi gerąją ir blogąją puses. Jos austos įvairiaspalviais kaišytiniais raštais. Megztinės juostos buvo mezgamos virbalais arba neriamos vąšeliu skirtingų spalvų stulpeliais. Jomis dažniausiai buvo sujuosiami viršutiniai šilti drabužiai. Austinės juostos paprastai buvo audžiamos dimine audimo technika. Jos nebuvo labai paplitusios. „Tačiau populiariausios visuose Lietuvos regionuose ir įvairiausiais raštais pasižyminčios buvo rinktinės juostos”, – tvirtina E. Kumpikaitė.

Medžiagos ir kompozicijos

Dr. Daiva Milašienė teigia, kad rinktinės juostos Lietuvoje paplitusios plačiausiai, ypač Dzūkijoje ir Suvalkijoje. Jų raštas sudaromas iš papildomų vilnonių rašto metmenų, o ataudams ir fono metmenims naudojami balinti lininiai ar medvilniniai siūlai.

Dauguma suvalkietiškų juostų austos iš labai aukštos kokybės, plonai suverptų verpalų. XIX a. juostų dugnas dažniausiai medvilninis, raštas – iš putlios, kokybiškos pirktinės vilnos, vadinamos skaistgija. XX a. pradžios juostos austos iš storesnių medvilninių ar lininių siūlų, naminės vilnos.

Kalbėdama apie juostų kompoziciją, KTU Mechanikos ir inžinerijos fakulteto inžinierė Žaneta Rukuižienė pasakoja, kad juostos kraštas glaudžiasi prie centrinės dallies, kuri yra sudėtingiausia. Vidutinio pločio (3-5 cm) juostų centrinės dalies ir krašto santykis yra 1:5, plačių (6-9 cm) – 1:6. Kraštuose dažniausiai drobiniu pynimu įaudžiami spalvoti memenys, nors pasitaiko ir rinktine technika išrinktų kraštų, ypač Suvalkijoje.

„Kraštuose dažniausiai drobiniu pynimu įaudžiami spalvoti metmenys”, – teigia D. Milašienė.

Pasak jos, dažniausiai juostos pagrindinė dalis aprėminama nelabai plačiais (iki 0,5 cm) krašteliais. Aukštaitijos siaurų juostelių kraštai labai siauri – vos 1-2 siūlai. Dzūkijoje, Žemaitijoje pasitaiko juostų su platesniais nei 0,5 cm kraštais (įaudžiami 3-5 spalvų siūlai išilginėmis juostelėmis ar slankstelių raštu).

Kai kuriose Suvalkijos juostose krašte išrenkami nesudėtingo ornamento rašteliai. Kai kuriose suvalkiečių ir žemaičių juostose centrinė dalis ir kraštai išdėstomi trimis beveik vienodo pločio juostomis. Kraštelis visada glaudžiasi prie pagrindinio rašto, o tuščio fono lauko tarp jų nėra.

Anot Ž. Rukuižienės, vidutinio pločio juostos visuose regionuose puošiamos įaustais kutais, šalia ataudo įterpiant 3-7 pluoštelius įvairiaspalvių siūlų. Siauros aukštaitiškos juostelės paprastai būna be įaustų kutų – paliekami tik 2-3 cm metmenų galai.

Mažojoje Lietuvoje juostos buvo audžiamos ilgos, vyniojamos į kamuolius ir karpomos reikiamo ilgio. Jose kutų nebūdavo. Suvalkijos juostų kutai labai puošnūs, dažnai šalia siūlų įaudžiami tiek vienspalviai, tiek margi ir languoti skudurėliai.

Juostų ornamentai – labai įvairūs

E. Nenartavičiūtė ir E. Kumpikaitė pasakoja, kad juostose naudoti ornamentai labia įvairūs: augaliniai (lelija, ąžuolo lapai, dobiliukai, roželės, eglutės, katpėdėlės ir kt.), gyvūniniai (balandžiai, žirgų galvos ir kt.), mitologiniai (stilizuotos žvaigždės, saulė, mėnulis ir kt.), geometriniai (patys archaiškiausi), kurie dar skiriami į uždaruosius (rombas, trikampis, kvadratas, stačiakampis, daugiakampis) ir atviruosius (įvairios linijos, kryputės, įvijos, kryželiai).

Motyvai būna abstraktūs ir konkretūs simboliai. Vyrauja dangaus kūnų simboliai, dažniausiai saulės – kryželiai, žvaigždutės. Dažnai pasitaiko šešiakampė segmentinė žvaigždė rombe, atitinkanti visai Europai būdingą saulės simbolį – šešiakampę žvaigždę apskritime. Saulės kelio dinamiką perteikia įvija ir kryžminis saulės spindulys.

Augalinis ornamentas paplinta vėlesnėse juostose. Dažnai pasitaiko žiedo, pumpuro motyvas, labai stilizuotas „gyvybės medis”. Žvaigždės perauga į žiedus, kryputės, trikampėliai, rombeliai pavirsta lapeliais, koteliais.


26 gegužės, 2024

Šeštadienį Vilniuje įvyko didžiausias sostinės pavasario bėgimas „If“ Vilniaus pusmaratonis. Paaiškėjo pusmaratonio, 10 ir 5 kilometrų distancijų nugalėtojai. Viso šiandienos […]

25 gegužės, 2024

Septynios savaitės po Velykų – Sekminių šventė.  Tai augalų ir gyvulių garbinimo šventė. Sekminės dar kitaip vadinamos piemenėlių švente. Piemenys […]

25 gegužės, 2024

Amaliuose šią savaitę atverta pusantro kilometro atkarpa su naujais viadukais ir žiedinėmis sankryžomis. Tai ženkli dalis pirmajame Pietrytinio aplinkkelio darbų […]

24 gegužės, 2024

„Poezijos pavasariui“ artėjant į pabaigą, M. ir J. Šlapelių name-muziejuje už literatūrinę kūrybą Vilniui ir apie Vilnių įteiktos dvi piniginės […]

24 gegužės, 2024

Žvilgantys ir nepriekaištingai atrodantys raudonuoju kilimu žengiančių žvaigždžių plaukai žavi kone kiekvieną. Nors kartais ir gali atrodyti, kad turėti tokius […]

24 gegužės, 2024

Kauniečių pamėgta laisvalaikio vieta tapusiame Kalniečių parke nuo šiol praeivių žvilgsnius trauks ne tik gatvės menininkų tapybos darbais puošta siena […]

24 gegužės, 2024

Penktadienį Kaune prasideda tris dienas truksiantys 616-ojo miesto gimtadienio renginiai. Kaip pranešė Kauno miesto savivaldybė, nuo penktadienio senamiestyje veiks Lietuvos […]

23 gegužės, 2024

Gegužės 22–23 d. Kaune ir Kauno rajone vyksta Europos kelionių komisijos (EKK) visuotinis susirikimas, kuriame dalyvauja 27-ių Europos regiono šalių […]

23 gegužės, 2024

Dėl savo laisvės kovojanti Ukraina pradeda tai, ko per tris dešimtmečius nepadarė nė viena Rytų ar Vidurio Europos valstybė – […]

23 gegužės, 2024

Gegužės 23 dieną, ketvirtadienį, Raudondvaryje vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavime šalies savivaldybėms atstovaujantys vietos savivaldos politikai patvirtino strateginius savivaldos […]

23 gegužės, 2024

2024 m. gegužės 10 d. Klaipėdoje vyko Jono Polovinsko-Budrio 135- ųjų gimimo metinių minėjimo renginiai, kuriuose  dalyvavo ir 1923 m.  […]

23 gegužės, 2024

1994 metas duris atvėręs Žemaičių dailės muziejus gegužės 18-ąją plungiškius ir miesto svečius kvietė į 30-ojo sezono atidarymo šventę. Tuo […]

23 gegužės, 2024

Tvarumas nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinkai šiandien aktualus kaip niekada. Tačiau tvari sektoriaus strategija gali būti sutelkta ne tik […]

23 gegužės, 2024

Trečiadienio rytą Klaipėdos Pajūrio progimnazijos direktorė darbo vietoje pasirodė neblaivi. Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus teigimu, gavus anoniminį pranešimą, ugdymo įstaigoje […]

23 gegužės, 2024

2022–2024 metais Kultūros ministerija finansavo Muziejų kolekcijų mobilumo regionuose programą: ja norėta regionų gyventojus susipažinti su aukštos meninės vertės nacionalinio […]

22 gegužės, 2024

Vyriausybė pritarė Marijampolės ir Alytaus kolegijų reorganizacijai. Trečiadienį patvirtintais nutarimais numatoma, jog Marijampolės kolegija taps Mykolo Romerio universiteto (MRU) – […]

22 gegužės, 2024

Gegužės 31 d., penktadienį, 18 val. Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje atidaroma neeilinė paroda. Joje – pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamas tarpukario Lietuvos […]

22 gegužės, 2024

Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato „Sarmatų karvedžius“ – parodą, atskleidžiančią pripažintų ir gerbiamų XVI–XVII a. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karo […]

Naujų Andrejaus Sacharovo centro patalpų atidarymas / Jono Petronio nuotr.
22 gegužės, 2024

Vakar Kaune įvyko keturioliktoji Andrejaus Sacharovo konferencija, šiemet ji buvo skirta karo traumų ir pagalbos iš fronto grįžusiems aptarimui bei […]

21 gegužės, 2024

Praėjusią savaitę dirbtinio intelekto (DI) rinką sudrebino bene svarbiausi pristatymai metuose. Generatyvinio DI pionierė „OpenAI“ išleido smarkiai patobulintą „ChatGPT-4o“ asistento […]