Ukrainos kariai mokosi valdyti radarus: į Ukrainą jų bus pristatyta šešiolika

Nuo šio pirmadienio Lietuvoje vyksta Ukrainos karių mokymai – jų metu kariai ruošiami valdyti akcijos „Radarom!“ metu nupirktus radarus. Po kelių dienų pirmoji mokymuose dalyvavusi keturiolikos karių grupė sugrįš į Ukrainą ir pradės vykdyti savo misiją, nes tuo pat metu numatytas vietas pasieks ir trys radarai, jau gabenami iš Frankfurto oro uosto. Dar septyni radarai Ukrainos teritorijoje bus išdėstyti per dvi ateinančias savaites, o likusieji – artimiausiu metu.

Su Ukrainos kariais mokymuose susitikęs vienas iš „Radarom!“ organizatorių, „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas pranešė ir dar vieną svarbią žinią – iš viso Ukrainą pasieks šešiolika radarų, vietoje anksčiau planuoto keturiolikos radarų skaičiaus: „Dvylika radarų bus įprasti, o dar keturi – specialiosios paskirties. Derybos su gamintojais dėl šešiolikos prietaisų buvo sudėtingos, tačiau karas greitai nesibaigs ir technologinė kova įgyja vis didesnę svarbą – turime labai stengtis, remti. Priešas Ukrainos oro erdvę atakuoja nuolat, tad stipri gynyba vis labiau reikalinga. Lietuvos žmonių nupirkti radarai reikšmingai prisidės prie Ukrainos oro gynybos efektyvumo.“

Bendraudamas su Ukrainos kariais, J. Ohmanas sakė, kad nors nėra lengva suderinti visų radarų pirkimą ir pristatymą, visgi viskas vyksta ganėtinai sparčiai ir sklandžiai: „Paprastai vieno šio prietaiso pirkimo procesas užtrunka šešis mėnesius, o šiuo metu, kuomet pasaulyje padėtis tokia sudėtinga – ir dar ilgiau. Jeigu šiuos radarus pirktų kokios nors valstybės vyriausybė, procedūra užtruktų ir iki metų ar net dvejų.“.

Derybose dėl skubaus radarų sistemų įsigijimo „Blue/Yellow“ pagalbą teikė didelę patirtį darbe su Izraelio gynybos technologijų gamintojais turinti Lietuvos įmonė „NT Service“. Jos generalinis direktorius Egidijus Šilanskas pritarė, kad procesas nebuvo paprastas: „Padėjome susitarti dėl šešiolikos komplektų daugiafunkcinių radarų tiekimo trumpiausiomis įmanomomis sąlygomis. Įprastai tokių sistemų tiekimas užtrunka apie šešis mėnesius, o „Radarom!“ atveju dalis sistemų jau išsiųstos.“ Svarbu paminėti, kad „NT Service“ visas paslaugas, susijusias su radarais, taip pat teikė neatlygintinai – kaip paramą Ukrainai.

Į susitikimą su besimokančiais kariais atvykęs Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta taip pat pabrėžė paprastų žmonių indėlį į Ukrainos gynybą. P. Bešta akcentavo, kad nors valstybės ir jų vyriausybės teikia didžiulius finansinės ir kitokios paramos paketus, suvienytos visuomenės pastangos atlieka iš pirmo žvilgsnio neįmanomus darbus, neįtikėtinai greitai geba reaguoti į Ukrainos poreikius.

P. Bešta dėkojo Lietuvos žmonėms, kurių rengiamos paramos akcijos išsiskiria ir drąsiu užmoju, ir tikslingumu. „Oro erdvei apsaugoti Ukrainoje turimų pajėgumų šiuo metu nepakanka, todėl radarai bus naudojami civilinei infrastruktūrai apsaugoti, o keli – ir karinei.“ – artimais planais dalinosi P. Bešta, pabrėždamas, kad devyniasdešimt procentų Rusijos paleistų ir gynybos nenumuštų raketų šiuo metu pataiko į civilinius objektus.

Mokymus Ukrainos kariams organizuoti padeda ir Lietuvos kariuomenė, suteikusi infrastruktūrą  tiek teoriniams mokymams, tiek praktinėms pratyboms. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo kontrolės valdybos kapitonas Donatas Kūlokas, stebintis mokymus, pasidžiaugė, jog radarus valdyti ukrainiečiai mokosi labai sparčiai: „Atvykusieji kariai jau turi darbo su radiolokacine technika patirties, tad greitai perpranta ir šių radarų galimybes, jų valdymą, darbo režimus.“

Lietuvos kariuomenės specialistai, apžiūrėję radarus, patvirtino, kad iš Izraelio gamintojo nupirkti ir šiuo metu į Ukrainą gabenami radarai yra pagaminti pagal naujausias technologijas, naudojamas pasaulyje.

Primename, kad per Lietuvoje vykusią akciją „Radarom!” Lietuvos žmonės ir verslas suaukojo 14 000 000 eurų įsigyti radarams, apsaugosiantiems strategiškai svarbius objektus Ukrainoje nuo Rusijos oro atakų. Akciją inicijavo ir rengė LRT, organizacijos „Blue/Yellow“, „Laisvės TV“, „1K fondas“ ir „Stiprūs kartu“.