Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų prezidentas: „Karas naikina ne tik mūsų žmones, bet ir ekonomiką“
„Ukrainoje vyksta karas. Tai jokia specialioji operacija. Tai tikras karas“, – tokiais žodžiais į Šiaulių verslininkus kreipėsi karo krečiamos Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų prezidentas Genadij Čyžikov. Jis nuotoliniu būdu dalyvavo Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinėje asamblėjoje, o su kolegomis verslininkais sveikinosi iš savo biuro Kyjive. Rusijos pajėgos iš šio regiono šiuo metu pasitraukusios, todėl mieste šiek tiek ramiau, tačiau oro pavojaus sirenos jau tapo kasdienio žmonių gyvenimo dalimi, jos gali pradėti kaukti bet kada. G. Čyžikov pasakojo, kaip karas paveikė Ukrainos ekonomiką, dalijosi ir asmeniniais išgyvenimais.
Milžiniškas smūgis Ukrainos ekonomikai
„Ukrainoje nuo vasario 24-osios gyvenimas skilo į dvi dalis: „iki“ ir „po“. Ukraina yra tikrai didelė šalis, pagal plotą net kiek didesnė už Prancūziją. Tačiau nepaisant to, kad tik kai kurie regionai atakuojami ypač intensyviai, visoje mūsų valstybėje saugios vietos nėra niekur. Mes nežinome, kur ir kada gali atskrieti raketos“, – apie nuolatinę įtampą ir nežinomybę kalbėjo G. Čyžikov.
Iš 25 Ukrainos regionų, įnirtingos kovos vykta 10-yje. Tačiau, pasak G. Čyžikov, tie 10 regionų yra itin svarbūs visos šalies ekonomikai, mat juose įsikūrę gamybos ir pramonės centrai. Šie 10 regionų sukuria net 50 procentų Ukrainos bendrojo vidaus produkto. Atsigavę po pirminio šoko, verslininkai stengiasi ieškoti būdų, kaip persikelti į saugesnius regionus ir juose vystyti veiklą, tačiau Ukrainos ekonomikai jau padaryta milžiniška žala.
Stringa ne tik gamyba, bet ir eksportas, kuris yra itin svarbi ekonomikos sfera šaliai.
„Esame labai orientuoti į eksportą. Net 65 procentus produkcijos eksportuojame per šalies jūrų uostus, konkrečiai – Odesos ir Mariupolio. Dabar šie uostai užblokuoti, mes negalime jais naudotis. Ar galite įsivaizduoti, kaip tai paveikė eksportą? Mes kalbamės su draugais Europoje, bandome ieškoti kitų kelių produkcijai išvežti, tačiau šie procesai užtruks“, – sako G. Čyžikov.
Tačiau jis tikina, jog yra labai dėkingas tiek Lietuvai, tiek visai Europos Sąjungai, kuri visapusiškai remia Ukrainą ir stengiasi padėti karo purtomai šaliai visais įmanomais būdais. G. Čyžikov itin vertina Lietuvos poziciją dėl rusiškų dujų ir kitų energetinių išteklių atsisakymo ir prašo toliau remti bei griežtinti ekonomines sankcijas Rusijai. Prezidentas dėkojo Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams už nugabentą paramą Ukrainai ir bendradarbiavimą su Ukrainos prekybos ir pramonės rūmais regionuose.
Jis kalbėjo ne tik kaip visos Ukrainos verslininkų atstovas, bet ir papasakojo itin asmeniškų išgyvenimų, kaip karas palietė jo gyvenimą bei šeimą.
„Man karas prasidėjo dar 2014-aisiais, kai netekau savo pirmųjų namų Donecke. Jie buvo sunaikinti. Tuomet iš Donecko persikėliau į Kyjivo priemiestį, maždaug 30 kilometrų nuo sostinės. Ir kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į mūsų šalį, šie namai vėl buvo sunaikinti antrąją karo savaitę. Į pastatą pataikė aviacinė bomba. Dar vienas namas Slaviansko mieste, kuriame gyveno mano 85-erių metų mama. Kadangi tame regione itin pavojinga, aš ją pasikviečiau pas mus. Taigi netekome dar vienų namų. 8 metai, 3 namai. Namai, kuriuose kūrėme gyvenimą, kuriuose tiek prisiminimų. Nieko nebėra. Aš nežinau, ar to nepatyręs žmogus gali tai suvokti, bet tai tikrai tragiška“, – apie liūdną karo realybę pasakojo Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų prezidentas.
Savo kalbą G. Čyžikov baigė pozityvia gaida. Jis sakė, kad ukrainiečiai net neabejoja savo šalies pergale ir niekada nepasiduos.
Lietuvos verslas išgyveno vieną sukrėtimą po kito
ŠPPAR generalinė asamblėja yra svarbiausias metų renginys, kuriame rūmų nariai apžvelgia visus praėjusius metus ir kelia tikslus ateinantiems. Įprastai tai būna itin iškilmingas ir pakiliai nuteikiantis renginys. Tačiau šiemet generalinė asamblėja pirmą kartą surengta nuotoliniu būdu, o nuotaikos čia buvo gana santūrios.
ŠPPAR prezidentas Vytis Lembutis sako, jog džiūgauti, kai Ukrainoje liejasi kraujas ir kenčia žmonės, atrodo tiesiog neetiška. Be to, 2021-ieji Šiaulių ir visos Lietuvos verslininkams buvo kupini smūgių ir iššūkių.
Pirmiausiai verslą varžė pandeminė situacija ir ribojimai, kurie buvo itin dinamiški ir nuolat keitėsi. Nemenką smūgį verslams sudavė ir dėl politinės situacijos pasikeitę ekonominiai santykiai su Baltarusija ir Kinija. Lyg to būtų negana, drastiškai išaugo energetinių išteklių – dujų, elektros, degalų – kainos, o tai daugeliui sektorių atsiliepė itin skaudžiai.
Tačiau verslai stengėsi persiorientuoti, prisitaikyti prie sudėtingų aplinkybių. Ir kai jau atrodė, jog visas negandas pavyks išgyventi, šių metų pradžioje įvyko tai, ko niekas negalėjo tikėtis – Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą ir prasidėjo karas. Tai vėl įnešė sumaištį ir nežinią. Sunku prognozuoti, kada karas baigsis ir kokių pasekmių tai turės mūsų ekonomikai.
Tačiau V. Lembutis dėkojo rūmų nariams, kad net tokiu sunkiu laikotarpiu Šiaulių ir Telšių regionų verslininkai sugebėjo susivienyti ir aktyviai rinko bei toliau renka paramą Ukrainai.
Patvirtino metines ataskaitas, biudžetą, tarybą papildė naujas narys
Nepaisant kitokio formato ir rimties, kaip ir kiekvienais metais ŠPPAR generalinėje asamblėjoje tvirtintos revizijos komisijos pirmininko ir prezidento praėjusių metų veiklos ataskaitos.
Praėjusių metų rezultatus pirmoji pristatė revizijos komisijos pirmininkė Joana Gaidamavičienė. Ši komisija stebi rūmų narių finansinę veiklą ir užtikrina, kad rūmų finansai būtų valdomi skaidriai, pagal numatytus teisės aktų reikalavimus.
Praėjusiais metais rūmų išlaidos šiek tiek viršijo gautas pajamas, tačiau į įvairius projektus investuoti pinigai šiemet grįš ir biudžetas stabilizuosis.
Atlikta revizija parodė, kad buhalterinę apskaitą, finansines ir ūkines operacijas rūmai vykdo nepriekaištingai, jokių pažeidimų nenustatyta.
Tuo tarpu ŠPPAR prezidentas Vytis Lembutis savo ataskaitą pristatė netradiciniu būdu: svarbiausius praėjusių metų pasiekimus ir darbus sudėjo į vaizdo siužetą.
Tarp jų paminėtinas darnaus kolektyvo subūrimas, itin spartus metinis rūmų narių augimas: per metus naujų narių prisijungė net 47.
Kitas itin reikšmingas darbas buvo pastangos skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Rūmų iniciatyva atlikta regiono darbdavių apklausa padėjo išgryninti reikalingiausių specialybių trūkumą, ŠPPAR stengėsi tapti tarpininku tarp darbdavių ir mokslo įstaigų. Įdėta nemažai pastangų, siekiant plėtoti karjeros konsultavimą jau mokyklos suole.
ŠPPAR pernai taip pat dėjo daug pastangų migrantų krizei suvaldyti, skyrė tiek finansinę, tiek kitokią būtiną paramą Lietuvą užplūdusių nelegalų gyvenimo sąlygoms pagerinti.
Tiek revizijos komisijos, tiek rūmų prezidento ataskaitoms pritarta beveik vienbalsiai.
ŠPPAR generalinis direktorius Alfredas Jonuška pristatė šių metų planuojamą rūmų biudžetą. Planuojama, kad šiemet pajamos sieks 438 tūkstančius eurų, o išlaidos viršyti pajamų neturėtų, todėl biudžetas neturėtų būti deficitinis.
Generalinės asamblėjos metu išrinktas naujas rūmų viceprezidentas. Juo tapo UAB „Jupojos technika“ direktorius ir iki šiol ŠPPAR Švietimo komiteto pirmininko pareigas ėjęs Raimundas Vaišvilas.
Taip pat į rūmų tarybą balsavimo būdu priimtas vienas naujas narys. Kandidatai buvo du: teisininkė Vlada Buivydienė ir 10 metų patirtį draudimo srityje turintis Gediminas Trijonis. Rūmų narių sprendimu, nauja tarybos nare tapo V. Buivydienė.
Taigi, nors renginys šiemet buvo kitoks nei įprastai, jame apsvarstyti visi svarbiausi metiniai rūmų klausimai. Kitais metai tikimasi vėl susitikti gyvai ir pasveikinti Ukrainą su pergale.
