Ultimatumas Šiaulių savivaldybei: žodis ne taip – per naktį neliks Geležinės lapės ir 200 suoliukų
Trečiadienio vakarą prie Talkšos ežero susirinko kelios dešimtys įvairaus plauko menininkų, inžinierių, architektų, politikų ir miesto patriotų. Visiems rūpėjo vieną kartą iki galo išsiaiškinti, ar reikia į dantis žiūrėti dovanotai Geležinei lapei? Kodėl tik dizaineris Vilius Puronas sugeba puošti miestą? Buvo daug plepalų ir net grasinimų, kad vieną naktį Geležinė lapė dings nuo Talkšos pakrantės taip pat paslaptingai kaip ir atsirado.
Jaunas raumeningas žaliūkas gryna šiaulietiška tarme piktinosi šalia Šiaulių arenos esančia skulptūra „Penktasis kėlinys“ ir rėžė: „Nuimkit tą nesąmonę – man krepšinį gėda eit žiūrėt.“
Šiaulių pramaniūgas dizaineris Vilius Puronas, pagautas diskusijos įkarščio, skubiai atsakė: „O tu nesigėdink – sukurk ką nors geresnio! Kokia tavo specialybė, pone?“
Diskusijose gimsta plepalai
Diskusija ant Talkšos pakrantės, visai netoli Geležinės lapės, apie šiaulietišku reiškiniu tapusį „puronizmą“ vyko įvairiausiuose lygmenyse. Vieni V.Puronui klijavo vyriausiojo miesto skardininko etiketę. Kiti – gyrė, žavėjosi ir dėkojo.
Pirmiausia buvo išlietas užlaikytas pyktis ir nuoskaudos. Mat skardinės V.Purono skulptūros darko miesto veidą.
Dizaineris V.Puronas buvo kaltinamas savivaliavimu ir kitų menininkų užgožimu. Niekas kitas be jo nemoka taip miestui „iškišti“ savo kūrinių.
Į tokį argumentą buvo atšauta, kad skulptorius ir tarybos narys G.Lukošaitis taip pat puošia miestą. Jis netrukus pastatys verkiančios mergaitės galvą pačiame Šiaulių centre.
V.Purono šalininkai siūlė palyginti – verkianti mergaitė miestui kainuos 10 tūkst. eurų. Lapė ant ežero kranto nekainavo nieko, nors jos kaina panaši.
Dokumentai saugiai liko automobilyje
Didžiausias klaustukas šioje diskusijoje taip ir liko dokumentai. V.Puronas teigia, kad jis turi visus dokumentus. Su visom komisijom suderinta, tačiau lyg tyčia viską paliko automobilyje: „Galiu nueiti ir atnešti.“
Savivaldybės atstovai tikina, kad jokia komisija nėra patvirtinusi šių skardinių miesto meninių akcentų.
Tai kaip yra iš tiesų? Tai biurokratinė gudrybė. V.Puronas surenka būtiniausius specialistų parašus, garantuojančius, kad jis nepakenks požeminiams tinklams.
To pakanka, kad savo kėdėje patogiai sėdintis valdininkas toliau tyliai tupėtų, o dovanotam arkliui arba lapei į dantis nebūtų žiūrima.
Žmonės kalbėjo įvairiai. Vienas pripažino, kad Šiauliai niekada nebus Roma, todėl bet kokia puošyba yra sveikintina.
Kitas siūlė visus pastatytus skardinukus įteisinti, bet daugiau, šiukštu, nebestatyti. Reikalavo visiems menininkams vienodos tvarkos.
Galiausiai, kažkas paklausė V.Purono, nejaugi jis vienintelis geba puošti Šiaulius? „Negudrus klausimas – negudrus ir atsakymas. Kodėl neišugdytas jaunimas? Kodėl nėra daugiau kūrėjų? Vienas dirbtų vienaip, kitas – anaip, o Puronas – savaip. O dabar – diskusija dėl manęs vieno. Diskusijose gimsta plepalai, o ne darbai.“
Profesionalai siūlo įkurti „puronizmo“ parką
Menininkas Bronislovas Rudys į diskusiją atsinešė megafoną. Jam patogiu momentu jis reiškė savo nuomonę neprašydamas mikrofono. Menininkas, neseniai gana griežtai pasisakęs prieš būsimą verkiančios mergaitės skulptūrą, davė pylos ir skardinukams.
„Nugriovėm Leniną – pastatėme „Aušrą“. Tai reiškia, kad „pop“ meno Šiauliuose beveik nėra. Vilius – ne pats geriausias, bet geresnio nėra. Praėjo 25-eri metai kūrybinio badmečio. Nebuvo lėšų brangioms medžiagoms. Jis kūrybiškai panaudojo skardą. O dabar – ačiū. Prašau visus kūrinius išsinešt į savo parką“, – aidėjo iš menininko megafono.
Nevyriausybininkas Antanas Jasudavičius skeptikus tikino, kad žmonėms patinkantys dalykai visada suranda sau vietą, o tie, kuriuos reikia nugriauti – patys nugriūva.
Jis areiškė, kad vieną naktį netikėtai atsiradusi lapė kitą naktį gali tokiu pat būdu ir išnykti, bei piktinosi, kad miesto valdžia grūmoja V.Puronui, nors pati neatlieka savo darbo.
„Kaip pasakys – taip ir bus. Lapė, „Penktasis kėlinys“ ir daugybė suoliukų šiuo metu yra vienos nevyriausybinės organizacijos apskaitoje. Jeigu savivaldybė neras kontakto, nesusiderinsime, šitų objektų gali greitai nelikti“, – tikino A.Jasudavičius.
Viskas nutiko prie jūsų. Du mėnesius ne valdžioje – ir jau keliate diskusijas.
Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis priminė V.Puronui ne kartą kalbėjęs apie parką, kuriame būtų tik jo skardinės skulptūros. „Man Talkšos pakrantė – kaip meno kūrinys. Prie jos jokių lapių netrūksta. O skardinių skulptūrų parkas kažkur mieste būtų kaip atrakcionas.“
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja ir architektė Giedrė Mendoza priminė, kad kai kurie V.Purono kūriniai pastatyti nesilaikant tvarkos. V.Puronui buvo išsiųstas raštas geranoriškai kai kuriuos kūrinius pašalinti.
G.Mendoza įkando socialdemokratams ir kitoms praėjusioms valdžioms: „Viskas nutiko prie jūsų. Du mėnesius ne valdžioje – ir jau keliate diskusijas. Nesidairau atgal. Tegu natūraliai jaunimas perima iniciatyvą. Jei tos įmonės, kurios paremia V.Purono darbus, mecenuotų konkursus ir kitiems menininkams, varžytųsi skirtingos idėjos. Monopolis net ir meno srityje nieko gero pasauliui dar neatnešė.“
