Unikalus paminklas atgimė katalikių moterų iniciatyva

Baltomis skarelėmis pasidabinusių moterų būrelis vieną rudens popietę užpildė Pasvalio miesto kapinių erdvę prie paminklo Mirusioms motinoms visai kaip 1933-iasiais, kuomet Motinos dieną paminklą pašventino Panevėžio katedros kapitulos kanauninkas ir vyskupijos kurijos kancleris Vladislovas Butvila (1891–1915–1961 03 14). Iš senos fotografijos į dabartį žvelgia Katalikių Moterų draugijos narės, kurių rūpesčiu minėtais Šventaisiais metais Pasvalyje iškilo didžiausia tuo metu skulptūra. Tą pačią dieną neturtingoms motinoms buvo suruošti pietūs, kuriuose dalyvavo inteligentijos atstovai. Anuomet visuomeninėms organizacijoms buvo įprasta savo jėgomis gražinti viešąsias erdves. Šiandien Stoties gatvėje esančios kapinės prieškariu buvo vadinamos naujosiomis. Tad ir paminklas – Švč. Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų – jose buvo dominuojantis.

Globojo neturtingas šeimas

Lietuvos Katalikių Moterų draugija susikūrė 1908 metais, Pasvalio skyrius pradėjo veiklą 1922 metais, palaiminus parapijos kun. Kazimierui Krikščiūnui (1882–1906–1965). Pirmininke išrinkta Konstancija Kuosienė. Vėliau ją pakeitusi Liucija Karoblienė draugijai vadovo iki 1940 metų.

„Mūsų tikslas tada buvo kuo daugiau šviesti kaimo moteris ir platinti leidžiamą žurnalą „Moteris“. Mes globojome šeimas ne tik Pasvalio miestelyje, bet skaitėme paskaitas Skrebotiškio parapijoje. Ten įsteigėme draugijos skyrių. Mūsų narių buvo apie aštuoniasdešimt. Be to, nutarta greitu laiku ruošti loteriją, kurios pelnas bus skiriamas labdaringiems tikslams. Mūsų pastangomis buvo sutvarkyta amžinos ramybės vieta – kapinės“, – po daugelio metų prisiminė L. Karoblienė.

Kokia galinga tai buvo jėga, parodė 1933 metais visos Lietuvos katalikių moterų suvažiavimas Kaune. Jos susirinko į Petro Vileišio aikštę, mat tokio skaičiaus (apie 10000 moterų) nesutalpino nė viena Kaune esanti salė… Draugija organizavo kursus vaikų auklėjimo, namų ruošos, ūkininkavimo, sveikatos, religiniais klausimais, gynė moterų teises, rengė įstatymų projektus, rūpinosi mokyklomis, darželiais, prieglaudomis, globos namais. Turėjo parduotuvių, valgyklų, kepyklų, knygynų. Deja, sovietams okupavus Lietuvą draugijos veikla buvo uždrausta, turtas konfiskuotas, vėliava atimta. Tad paminklas Mirusioms motinoms išliko kaip vienintelis katalikių moterų veiklos Pasvalyje liudytojas. Jis niekam neužkliuvo 1944 metų vasarą, kai visai šalia buvo laidojami fronte žuvę sovietinės armijos kariai. Simboliška, kad 1957 metais greta paminklo amžinojo poilsio atgulė kunigas K. Krikščiūnas.

Lietuvos Katalikių Moterų draugija (sąjunga) atgimė 1994 metais. Pasvalio skyriui vadovavo Bronė Aukštikalnienė, paskui Aldona Ona Petkevičienė, šiuo metu – mokytoja Vlada Čirvinskienė. Draugija skleidžia visuomenėje katalikybę, dorą, puoselėja tautines tradicijas, gimtojo krašto istorinę atmintį, prižiūri kapines. Organizacija vienija medikes, pedagoges, buhalteres, prekybininkes, įstaigų tarnautojas.

Tarsi Šiluvos Marija

Vienas pirmųjų atkurtos draugijos rūpesčių buvo paminklas Mirusioms motinoms. Aptvėrus tvorele pavyko išsaugoti jo aplinką. Nelengva buvo rasti galimybių skulptūrą restauruoti, tačiau padedant savivaldybei tai buvo padaryta. 2015 metais paminklas vėl buvo atnaujintas įgyvendinus projektą „Pasitikėkime ir siekime“. Darbus atliko Romualdas Paugis – šaulys, patriotas, Sausio 13-osios Laisvės gynėjas, kuriam nereikėjo ilgai sekti istorijos ir prašyti. Tuomet daug padėjo ir seniūnas Petras Drevinskas. Glaudų ryšį su gimtine išsaugojo pirmosios draugijos pirmininkės L. Karoblienės anūkas verslininkas Vidmantas Martikonis, kuris suteikė finansinę paramą. Kaip pats sakė, visuomet turįs gražių sentimentų Pasvaliui bei galįs prisidėti prie savo močiutės prasmingos veiklos įamžinimo bei dabartinės katalikių moterų veiklos. Po restauravimo paminklas nušvito naujomis spalvomis, Marija pasipuošė mėlynu rūbu kaip Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčios altoriuje.

Gyvename nepastovaus klimato juostoje, todėl šiais metais paminklą vėl teko restauruoti. Dėl suprantamų priežasčių neįvyko dvasinė konferencija po gimtąjį kraštą, tad visas jėgas draugija skyrė mirusioms motinoms atminti. Paminklą restauravo Juozo Mackevičiaus komanda iš Linkuvos. Kaip ir seniau parėmė V. Martikonis, paaukojo parapijiečiai. Greta paminklo pastatytas granito suolelis poilsiui. Katalikės moterys dėkingos Pasvalio kunigams už idėjos palaikymą, visiems geradariams: seniūnui Kęstučiui Mitrui, kapų prižiūrėtojams, Irutei ir Felicijonui Danušaičiams už padovanotus želdinius, Zitai Gelumbauskienei, Vilijai Velutienei, Onutei Katkevičienei, Salomėjai Karoblytei, Vijolei Saulevičienei, Stanislavai Vatkevičienei už sutvarkytą aplinką, nupintą vainiką, visiems, kurie čia nepaminėti, bet prisidėjo savo idėjomis, darbu, maldomis.

„Dievo padovanotos akimirkos“

Šiandien, praėjus 87 metams, paminklas Mirusioms motinoms dar puikesnis. Prie jo prasidėjo Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio ir Katalikių Moterų draugijos renginys „Dievo padovanotos akimirkos“. Pagerbtos mirusios motinos, maldas vedė vikaras kun. Dainius Kaunietis. Paminklo istoriją priminė šių eilučių autorius. Atminimo žvakutės sužibo ant amžinybėn išėjusių draugijos narių, kunigų, vienuolių kapų.

Kitą rytą visi rinkosi į Rožinio maldas, meldėsi pagal Gyvojo Rožinio intencijas, dėkojo geradariams. Šv. Mišias aukojo Pasvalio parapijos klebonas kun. Henrikas Kalpokas, mons. Povilas Miškinis ir kun. D. Kaunietis. Beje, pastarasis sulaukė sveikinimų naujose pareigose – tapo Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio draugijos dvasiniu vadovu. Parapijos bendruomenės namuose jis vedė maldininkams prasmingą katechezę, kuri suteikė vertingų dvasinių pamokymų ir pamąstymų. Nuotaikingą meninę programą padovanojo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Pasvalio rajono filialo ansamblis „Va-tai-va“ (vadovas – Giedrius Gumbelevičius).

Netradiciniai šie metai Pasvalio moterims katalikėms. Pasaulinės tendencijos atsiliepė draugijos veiklai. Kita vertus, atnaujintas paminklas Mirusioms motinoms yra išskirtinis įvykis visai miesto bendruomenei ir pavyzdys kitoms visuomeninėms organizacijoms. Tai – didelis žingsnis į artėjantį draugijos Pasvalio skyriaus šimtmetį. Moterys baltomis skarelėmis dėkingos Dievui už padovanotas nuostabias akimirkas. O mes dėkingi joms už nuoširdžiai puoselėjamą erdvę Pasvalio mieste.