Universalios bazinės pajamos neišvengiama ateities realybė?

Viešoje erdvėje kartas nuo karto vis pasigirsta diskusijų apie universalias bazines pajamas. Be abejo, ši idėja yra įdomi, todėl tikslinga plačiau ir išsamiau apžvelgti jos privalumus, trūkumus ir realizavimo galimybes.

Universalios, individualios, besąlyginės ir pakankamos

Bazinės pajamos dar kitaip vadinamos besąlyginėmis bazinėmis pajamomis yra suprantamos kaip fiksuotos valstybinės išmokos kiekvienam šalies piliečiui, už kurias nereikėtų atidirbti. Besąlyginės bazinės pajamos Europos Sąjungos mastu yra apibrėžiamos remiantis keturiais pagrindiniais kriterijais:

Universalios: besąlyginės bazinės pajamos yra mokamos visiems, netikrinant materialinės padėties. Joms netaikomos pajamų, santaupų arba turto ribos. Teisę gauti šias lėšas turėtų kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo amžiaus, kilmės, pilietybės, gyvenamosios vietos, profesijos ir kt.

Individualios: kiekvienas asmuo turi individualią teisę į besąlygines bazines pajamas.

Besąlyginės: besąlyginės bazinės pajamos nepriklauso nuo jokių išankstinių sąlygų.

Pakankamai didelės: suma turėtų būti tokia, kad būtų užtikrintas deramas gyvenimo lygis, atitinkantis konkrečios šalies visuomenės ekonominius, socialinius ir kultūrinius standartus.

Privalumai ir trūkumai

Skurdo lygio mažinimas – mokant bazines pajamas tikimasi sumažinti skurdo lygį, efektyvinti biurokratinį mechanizmą (šių pajamų administravimas būtų sąlyginai paprastesnis ir greitesnis nei įprastos socialinės išmokos), o gyventojams būtų sąlyginai tinkamesnės sąlygos dalyvauti visuomenės gyvenime. Manoma, kad stabilios pajamos piliečiams leistų užsiimti tuo, už ką dabartinė rinka nėra linkusi daug mokėti, pvz., kovoti su klimato kaita ar imtis meno.

Finansinis stabilumas ir savirealizacijos galimybės darbo rinkoje – 2017–2018 m. Suomijoje buvo atliekamas bazinių pajamų eksperimentas. 2000 bedarbių vietoje nedarbo išmokos buvo mokamos fiksuotos bazinės pajamos, kurios buvo gaunamos vieną kartą per mėnesį. Bazinių pajamų dydis buvo lygus 560 eurų. Išlaikant pagrindinę bazinių pajamų idėją, šiems eksperimento dalyviams buvo suteikiama galimybė (bet ne įpareigojimas) dirbti. Pagrindiniai tyrimo rezultatai: eksperimento dalyviai jautėsi psichologiškai geriau: laimingesni, atsipalaidavę. Akivaizdu, kad stabilumo jausmą jiems suteikė fiksuotos, periodiškai gaunamos bazinės išmokos. Visa tai papildomai sudarė sąlygas, jog eksperimento dalyviai galėjo labiau realizuoti save darbo rinkoje, nebijant permainų profesiniame lygmenyje.

Tikimasi, kad bazinės pajamos skatintų žmones imtis nuosavo verslo. Jos dažnai įvardijamos ir kaip priemonė apsaugoti žmones nuo robotizacijos grėsmių. Kita vertus, bazinių pajamų įvedimas gali baigtis tuo, kad niekas nebenorės dirbti, žmonės trauksis iš socialinio gyvenimo. Juk dirbdami žmonės gauna ne tik darbo užmokestį, bet ir tobulina profesinius bei socialinius įgūdžius. Daliai žmonių gavus, bazines pajamas, gali kilti paskatų nedirbti, o tai plačiu mastu mažintų darbo jėgos profesinius ir socialinius įgūdžius.

Aukštesnis pasitenkinimas gyvenimu – Suomijoje bazinių pajamų eksperimento metu buvo nustatyta, kad asmenų, kurie gaudavo bazines pajamas, pasitenkinimo gyvenimu lygis buvo aukštesnis ir siekė 7,3 balo (dešimtbalė skalė), lyginant su tais asmenimis, kurie nedalyvavo bazinių pajamų eksperimente (pasitenkinimo gyvenimu lygis siekė 6,8 balo). Taip pat buvo nustatyta, kad asmenys, gaunantys bazines pajamas, pasižymėjo geresne sveikata, mažesniu streso, depresijos lygiu ir bendrai aukštesniu laimės lygiu.

Bazinių pajamų įvedimas – prabanga. Vis dėlto, pagrindinis bazinių pajamų eksperimento (arba ilgalaikio projekto) trūkumas yra finansiniai kaštai. Akivaizdus to pavyzdys yra Šveicarijos atvejis. 2016 m. Šveicarijoje buvo skelbiamas referendumas dėl bazinių pajamų mokėjimo. Buvo skelbiama, kad visiems šalies gyventojams būtų mokama po 2000 eurų. Atlikus ekonominius skaičiavimus, paaiškėjo, kad šio plano įgyvendinimas Šveicarijos Vyriausybei būtų kainavęs apie 167 mlrd. eurų, t. y. beveik tris kartus daugiau nei tuometinis vyriausybės biudžetas. Tokiu atveju viena iš galimų išeičių yra padidinti mokesčius ir surinkti trūkstamas lėšas į valstybės biudžetą. Vis dėlto, vykdant tokio pobūdžio politiką, būtų sumažintas teigiamas bazinių pajamų efektas.

Bazinių pajamų taikymo idėjos naudingumas individualiame lygmenyje: finansinis saugumas, geresnė sveikata, aukštesnis laimės lygis ir, galiausiai, visa tai skatina aukštesnį savirealizacijos laipsnį neapmokamo darbo, mokymų ar apmokamo darbo sferoje. O visuomeniniame lygmenyje pagrindinė nauda yra siejama su išaugusiu pasitikėjimu valdžios institucijomis.

Mokesčiai ir didėjančios infliacijos pavojai

Visgi bazinių pajamų realizavimui yra reikalingi dideli finansiniai resursai. Jeigu valstybės biudžeto lėšų nepakaktų tokios idėjos realizavimui, tuomet reikėtų ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Vienas iš tokių galėtų būti mokesčių kėlimas arba jų turinio išplėtimas. Kita vertus, stabilių finansinių lėšų gavimas gyventojams suteiktų galimybę drąsiau elgtis darbo rinkoje, ieškoti jų įgūdžius ir poreikius atitinkantį darbą. Ir, galiausiai, tikimasi, kad bazinės pajamos sumažintų skurdo lygį ir suteiktų galimybę platesnei visuomenės daliai realizuoti save ne tik darbinėje srityje, bet ir atitinkamai leidžiant laisvalaikį. Kita vertus, egzistuoja didelis infliacijos pavojus.

Bazinių pajamų dydis Lietuvoje

Jeigu bandytume konkrečiau diskutuoti apie bazines pajamas Lietuvoje, vienas iš pagrindinių diskusijos objektų turėtų būti bazinių pajamų idėjos realizavimo dydis individualiame ir visuomeniniame lygmenyse. Minimalistinis variantas (individualiame lygmenyje): minimalios mėnesinės algos dydis, kuris šiuo metu Lietuvoje per mėnesį (atskaičius mokesčius) siekia 709 eurus. Vidurinis variantas (individualiame lygmenyje): vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydis (atskaičius mokesčius) Lietuvoje, kuris šių metų pirmą ketvirtį siekė 1333,1 euro. Maksimalistinis variantas (individualiame lygmenyje): pageidaujamo mėnesio darbo užmokesčio dydis (atskaičius mokesčius) Lietuvoje, kuris, remiantis Lietuvos banko 2023 m. namų ūkių apklausos rezultatais priklausomai nuo pasirinktos asmenų kategorijos, galėtų svyruoti maždaug nuo 1500 eurų iki 2000 eurų. Remiantis kitų šalių patirtimi, Stoktono mieste (Kalifornijoje) 2019 m. bazinės pajamos siekė 500 dolerių, Suomijoje 2017–2018 m. – 560 eurų, Vokietijoje – 1200 eurų. Nepriklausomai nuo to, kuris scenarijus būtų pasirinktas, vienareikšmiškai ir argumentuotai galima teigti, kad bazinių pajamų idėjos realizavimas yra brangus ir prabangus projektas.

Remiantis Stanfordo bazinių pajamų laboratorijos duomenimis, šių metų pradžioje, vykstančių arba įvykusių bazinių pajamų eksperimentų skaičius yra 192. O po COVID-19 pandemijos bazinių pajamų eksperimentų padaugėjo.