29 sausio, 2018
Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ informacija

Urėdijų reforma: susitikimas su Valdu Kaubre

Sausio 26 d. įvyko sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininko Gintauto Kniukštos ir valdybos narių Remigijaus Lapinsko bei Rimanto Braziulio susitikimas su laikinai VĮ Valstybinių miškų urėdijos vadovo pareigas einančiu Valdu Kaubre. Sąjūdžio atstovai išreiškė susirūpinimą, kad nepaisant valdžios pažadų dėl darbo vietų išsaugojimo, darbo jau neteko beveik pusketvirto šimto žmonių. Atsižvelgiant į šiuos ir kitus faktus, Sąjūdžio atstovai išdėstė esminius siūlymus, kuriais turi būti vadovaujamasi formuojant VĮ Valstybinių miškų urėdijos strategiją.

Pateiki siūlymai:

  1. Nemažinti pirminės miškų valdymo grandies – eiguvų ir girininkijų skaičiaus, net perskirstant funkcijas bei nustatant naujas atsakomybių ribas tarp VĮ Valstybinių miškų urėdijos ir jos padalinių. Įmonėje turi išlikti pakankamas skaičius pirminės grandies darbuotojų, kad būtų užtikrinama miško priežiūra, jo atkūrimas, biologinės įvairovės išsaugojimas, miško ištekliai naudojami racionaliai, tinkamai vykdoma priešgaisrinė sauga ir kt.
  2. Pagrindiniu VĮ Valstybinių miškų urėdijos padalinių vadovų atrankos konkurso kriterijumi turėtų būti miškininko išsilavinimas. Užimti padalinio vadovo pareigas turėtų tik miškininko kvalifikaciją turintis asmuo.
  3. Turi būti atstatytas iki reformos vyravęs bendradarbiavimas tarp VĮ Valstybinių miškų urėdijos ir tyrimų centrų bei kitų mokslo institucijų, kadangi reformos rengimo ir įgyvendinimo metu mokslinė bendruomenė buvo nušalinta nuo diskusijos.
  4. Kadangi optimizuojant VĮ Valstybinių miškų urėdijos struktūrą bus sprendžiama dėl įmonės ūkinei veiklai nereikalingo turto, būtina išspręsti jo panaudojimo galimybes, užtikrinant, kad turtas būtų išsaugotas ateities kartoms.
  5. Grąžinti miškininko profesijai prestižą ir statusą, kuris buvo sunaikintas reformos rengimo ir įgyvendinimo metu. Drastiška valstybinių miškų valdymo reforma ir jos iniciatorių netinkama komunikacija viešojoje erdvėje lėmė, kad 2017 m. prašymų studijuoti šią specialybę pateikė dvigubai mažiau studentų nei ankstesniais metais.
  6. Užtikrinti, kad miškas nebūtų alinamas didinant miškų kirtimo apimtis. Kol miškas pasiekia brandą, kai jį galima kirsti ir naudoti, praeina dešimtmečiai, todėl miškų ūkyje padarytos klaidos, tokios kaip per didelės kirtimų apimtys ar netinkama miško priežiūra, bus jaučiamos labai ilgą laikotarpį.

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ siekia, kad įgyvendinant valstybinių miškų valdymo reformą, būtų ne tik apsaugomas didžiausias Lietuvos turtas – miškai, bet ir užtikrinama miško profesionalų gerovė.


9 lapkričio, 2020

Prasidėjusiam 2020–2021 metų vilkų medžioklės sezonui Aplinkos ministerija patvirtino 175 šių žvėrių sumedžiojimo limitą. Tai vėl skelia kibirkštį tarp dviejų […]

8 balandžio, 2019

Šiemet politinis pavasaris prasidėjo netikėta tema – tymai. Liga, kurią europiečiai jau buvo visam laikui sunaikinę, smogė atgal. Gal ir […]

7 balandžio, 2019

Ilgai svarsčiau, ar apskritai apie tai rašyti. Nenoriu niekam kenkti, tačiau šiuo atveju, vargu, ar tylėjimas yra mažiau kenksmingas dalykas. […]

3 balandžio, 2019

„Žmogaus gyvenimas susideda iš septynmečių. Pirmieji trys septynmečiai nulemia žmogaus charakterį, įpročius, pasaulėžiūrą. Pirmame septynmetyje didžiausią įtaką vaikui padaro mama, […]

6 balandžio, 2018

Ką tik šventėme šv. Velykas – Kristaus prisikėlimo šventę. Tai laikas, kai gamta budinasi iš gilaus žiemos miego, o mes, […]

22 vasario, 2018

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu […]

9 vasario, 2018

Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – […]

31 sausio, 2018

Lietuva jau neužilgo griausmingai švęs savo atkurtos valstybės šimtmetį. Jau kuris laikas mūsų šalies žiniasklaida, Vyriausybė bei daugybė organizacijų atstovų […]

30 sausio, 2018

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė vakar pareiškė, jog kova už laisvę nesibaigė dar ir šiandien. Jos nuomone, „valstybės priešai […]

22 sausio, 2018

Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo […]

19 sausio, 2018

Grupė kultūros paveldo išsaugojimu suinteresuotų Lietuvos Respublikos piliečių kreipėsi į LRT tarybą prašydami įvertinti, ar LRT tinkamai atlieka savo misiją, […]

18 sausio, 2018

Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – […]

20 gruodžio, 2017

Brangieji Lietuvos žmonės, mūsų Lietuvos pensininkų susivienijimas (LPS) organizacija įkūrė ETIKOS Universitetą (2017-06-01) tam, kad prie jo veiklos prisijungtų visi […]

19 gruodžio, 2017

Metams einant į pabaigą valdžia praskleidžia širmą, slepiančią pokyčius, laukiančius mūsų 2018-aisiais. Vienas jų – pensijų reforma. Pensijų sistemą reformuoti, […]

8 gruodžio, 2017

Valdžia su biudžetu kartais elgiasi taip, tarsi jis būtų neribotas. Puikus to pavyzdys – netaikli parama, kuri ne tik nėra […]

28 lapkričio, 2017

Politikų kišimasis į įmonių veiklą yra nereikalingas ir žalingas. Atrodo, dėl to sutaria visų ideologijų politikai. Atrodo, šia kryptimi politika […]

23 lapkričio, 2017

Biudžeto priėmimas metai iš metų tampa platforma nejučia padidinti mokesčius. Per pastaruosius 5 metus kartu su biudžetu buvo priimta apie […]

16 lapkričio, 2017

Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį, tai yra, palikti šiuo metu […]

13 lapkričio, 2017

Paveldosaugos stagnacija, vengiant spręsti per dešimtmečius išaugusias problemas, šiuo metu jau yra siejama ir su naujosios kadencijos Seimu bei Vyriausybe, […]

9 lapkričio, 2017

Seimas svarsto įteisinti 30 eurų (0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoką per mėnesį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 […]