Užgavėnės Telšiuose: šurmulinga šventė ir įžvalgi konferencija
Prasidėjus kovui, Telšiuose vyko du įspūdingi renginiai, skirti Užgavėnėms – linksmybių kupina šventė Žemaičių kaimo muziejuje ir tarptautinė konferencija Žemaičių muziejaus „Alka“ Istorinėje ekspozicijoje. Abiejų renginių dalyviai galėjo ne tik švęsti, bet ir giliau pažinti šios tradicinės šventės istoriją bei reikšmę.
Senosios tradicijos
Kovo 2 d. į Žemaičių kaimo muziejų virto skubėjo gausus Užgavėnių persirengėlių būrys. Šių metų tema – „Kvėitam ė veselė“ – provokavo dalyvius patirti senovinių vestuvių dvasią. Persirengėliai iš visos Žemaitijos, taip pat svečiai iš Latvijos, Estijos ir Slovakijos kartu varė žiemą iš kiemo. Skambėjo muzika, girdėjosi pajuokavimai, o žiūrovai, nieko nelaukdami, įsiliejo į šventės ritmą.
Šventėje veikė Užgavėnių turgus, kuriame buvo galima pasigrožėti spalvingais persirengėliais, pasiklausyti muzikantų ir paragauti tradicinių patiekalų. Kaip ir kasmet, neapsieita be Lašininio ir Kanapinio kovos, įvairių žaidimų, šėliojimų ir, žinoma, Morės deginimo, kuris tapo šventės kulminacija.
Renginį organizavo Žemaičių muziejus „Alka“ (atsakingi rengėjai Žemaičių kaimo muziejaus vedėjas Gražvydas Kontaras ir edukatorė Diana Bomblauskienė), bendradarbiaudamas su Telšių kultūros centru. Užgavėnių šventėje dalyvavo Nevarėnų kultūros centro darbuotojai, Varnių kultūros centro tradicinės muzikos grupė „Vo kāp“, Dovainių ūkininkai, vadovaujami Remigijaus Striaupos, Vėžaičių žygeivių grupė su vadovu Stasiu Laučiu, Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“.
Įžvalgomis apie dviejų šalių šventimo panašumus ir skirtumus dalinosi Slovakijos Trnavos Šv. Kirilo ir Metodijaus universiteto mokslų daktaras Stanislav Gubančok, kartu su juo atvyko kolegos Štefan, Viktor ir Jakob. Užsienio folkloro tradicijas pristatė Estijos Kanepi Seltsimaja folkloro grupė „Agana“ (vadovė Marju Jalas) bei Latvijos Bauskės krašto folkloro grupė „Tirums“ (vadovė Irita Vimba). Dalyvių maitinimu rūpinosi „Gražinos sodyba“.
Tradicinę Morę sukūrė ir šventėje dalyvavo skulptorė Rūta Jankevičiūtė. Jaunimo įsitraukimą skatino Vitalijus Praspaliauskas su jaunaisiais dalyviais. Šventės vaišėmis rūpinosi Rūdupių ir Vembūtų bendruomenės, taip pat maitinimo tradicijas puoselėjanti „Šatrijos legenda“. Renginio globėja – Telšių rajono savivaldybė.
Tarptautinė konferencija
Kovo 4 d. Žemaičių muziejuje „Alka“ vyko tarptautinė konferencija „Užgavėnės: istorija, tradicijos, naujovės“. Renginio dalyviai – etnologai, istorikai, folkloristai ir kultūros paveldo tyrėjai – analizavo Užgavėnių kilmę, regioninius ypatumus ir jų kaitą nuo seniausių laikų iki šių dienų.
Konferencijos moderatorius prof. dr. Rimantas Balsys atidarė renginį, o sveikinimo žodį tarė Telšių rajono savivaldybės vicemeras Almantas Lukavičius. Jis įteikė Telšių rajono mero padėką bei gėlių puokštę šventės organizatorei Dianai Bomblauskienei.
Pranešimus skaitė įvairių šalių tyrėjai: prof. dr. Rimantas Balsys (Klaipėdos universitetas): „Kokia tradicija šiandien sekame švęsdami Užgavėnes?“, Marge Luude ir Maris Veski (Estija, Karilatsi atviras muziejus): „Užgavėnių šventimo tradicijos Karilatsi muziejuje“, dr. Arūnas Vaicekauskas (Vytauto Didžiojo universitetas): „Regioninės Užgavėnių tradicijos formos ir jų kaita XX a.“, dr. Stanislav Gubančok (Šv. Kirilo ir Metodijaus universitetas, Slovakija): „Slovakų ir lietuvių Užgavėnių laikotarpis iš lyginamosios mitologijos perspektyvos“, Jonas Vaiškūnas (Molėtų krašto muziejus): „Užgavėnių papročiai – baltų religijos palikimas“.
Konferencijos metu buvo nagrinėjama Užgavėnių vieta baltų kultūroje, jų transformacijos XXI a. ir iššūkiai siekiant išsaugoti autentiškus papročius. Po pranešimų dalyvius nustebino triukšmingi persirengėliai, kurie ne tik demonstravo Lašininio ir Kanapinio kovą, bet ir vaišino tradiciniais patiekalais – nuo krosnyje keptos duonos su šonine iki egzotiškų „meškos kakučių“.
Tiek šventė, tiek konferencija atskleidė, kad Užgavėnės – tai ne tik linksmybės, bet ir gilios kultūrinės šaknys, kurias būtina puoselėti ir perduoti ateities kartoms.
