Užimtumo tarnyba: investicijų plėtra regionuose sparčiai didina specialistų paklausą
Inovacijoms, technologijoms ar kvalifikuotų specialistų poreikiui imlūs sektoriai keičia mokymo programas. Kaip rodo Užimtumo tarnybos stebėsena, šiemet sparčiau daugėja klientų, besirenkančių aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas. Vienos populiariausių visuose Lietuvos regionuose yra No-code ir robotinių procesų automatizavimas, duomenų analitika, CNC staklių programavimas.
„Situacija skirtinguose regionuose panaši: dominuoja technologijų ir inžinerinės kryptys. Besimokančiųjų skaičius auga. Jei tendencijos išliks panašios, galėsime darbo rinkai pasiūlyti vis daugiau kvalifikuotų specialistų”, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Darbų automatizavimą, skaitmenizaciją, žaliąjį kursą, žiedinės ekonomikos plėtrą padedančias vystyti specializacijas nuo metų pradžios rinkosi daugiau nei 6 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – 2,3 tūkst. arba pusantro karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Kauno apskrityje aukštą pridėtinę vertę kuriantys mokymai dažniausiai domino 25-40 metų klientus. Vyrų aktyvumas – didesnis technologijų, inžinerijos ir informacinių technologijų srityse. Moterys orientavosi į biotechnologijų, sveikatos sektoriaus, verslo valdymo krypties mokslus. Čia populiariausia – transporto priemonių remonto techniko programa, nes šie specialistai iš karto randa darbą tokiose įmonėse kaip „Kauno autobusai”, „Ogtransa”, „Autodita” ar Lietuvos inžinerijos kolegija.
Vilniaus regione kvalifikuoti inžinerinės srities darbuotojai išlieka vieni paklausiausių – trūksta statybos, kelių, energetikos inžinierių. Užimtumo tarnybos klientai teikė prioritetą CNC staklių programavimo bei automatikos įrenginių ir sistemų montavimo bei techninės priežiūros mokymams.
Pavyzdžiui, Ukmergėje populiariausia programa – CNC staklių programavimas, nes vietinėse gamybos įmonėse inžinerinės krypties specialistų poreikis išliko didelis, o programuotojams darbą būtų rasti sunkiau. Ukmergė išsiskiria ir tuo, kad paklausias rinkoje profesijas rinkosi daugiausiai vyrai (72 proc. arba 51), nors Lietuvoje stebimas apylygis besimokančių moterų ir vyrų skaičius.
Trakuose ir Elektrėnuose prioritetas teiktas duomenų analitikai, nes geras susisiekimas su Vilniumi leidžia gyventojams įsidarbinti sostinės įmonėse, susiduriančiomis su IT specialistų trūkumu.
Klaipėdos regione su jūriniu sektoriumi susijusiose įmonėse dirba daugiau nei pusė miesto ir rajono gyventojų. Įmonių plėtra nesustoja, o aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas išlieka – ieškoma pardavimo vadybininkų, personalo specialistų, statybos inžinierių.
Paklausias specialybes apskrityje dažniausiai rinkosi būsimieji skaitmeninio dizaino, e. pardavėjo-konsultanto, audiovizualinės produkcijos kūrybos ir gamybos, programavimo specialistai.
Šiek tiek didesnis disbalansas fiksuotas Panevėžio regione. Inžinerinės pakraipos įmonių vystymuisi Aukštaitija teikia prioritetą, nors Užimtumo tarnybos klientai dažniausiai mokėsi programavimo, grafinio ir skaitmeninio dizaino, sistemų kūrimo, duomenų analitikos. Iš inžinerinių sričių tarp populiariausių – AutoCAD programa, CNC staklių programavimas. Šiame regione 25-44 metų amžiaus klientai sudarė 76,2 proc. visų pasirinkusių aukštą pridėtinę vertę kuriančias profesijas. Vyresni nei 55 m. – tik 4,4 proc.
Šiaulių apskrityje daugiausiai mokėsi Šiaulių miesto, rajono, Radviliškio savivaldybių gyventojai. Tiek praėjusiais, tiek ir šiais metais dominavo informacijos ir ryšių, meno, kompiuterijos mokymo programos. Pasirinkusių dalyvauti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų bei kompetencijų priemonėje Šiaulių regione dalyvių amžiaus vidurkis – 37 metai (2023 m. – 34 m.). Jauniausi priemonės dalyviai buvo 19 metų, vyriausias – 66 m. Aktyviausi – 33-37 metų, įgiję aukštąjį išsilavinimą.
Aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų poreikis Šiaulių apskrityje jaučiamas inžinerijos (ypač technologijų ir gamybos, mechanikos, statybos, elektros) srityse. Taip pat reikalingi IT ir ryšių specialistai.
„Investicijų plėtra regionuose neslopsta, specialistų poreikis – didžiulis ir kol kas nepatenkina visų darbdavių lūkesčių. Kiekvienas šalies miestas ar rajonas išskirtinis, o verslas, mokslas ir viešasis sektorius turi dirbti kartu – skatinti žmones rinktis tą profesiją, kuri garantuos darbo vietą ir gerą užmokestį”, – teigė G.Sinkevičė.
