6 balandžio, 2016

Užstato sistema įsibėgėja: šalies „Maximose“ jau grąžintą daugiau kaip 5,2 mln. vienkartinių pakuočių

Praėjusį mėnesį į taromatus, esančius prie „Maxima“ prekybos centrų, pirkėjai grąžino daugiau nei 5,2 mln. vienkartinių plastikinių, metalinių ir stiklinių pakuočių. Skaičiuojama, kad per antrąjį užstato sistemos veikimo mėnesį visoje Lietuvoje „Maxima“ pirkėjų aktyvumas išaugo daugiau kaip dvigubai. Didžiausias kiekis vienkartinių pakuočių – daugiau nei 1,3 mln. vienetų – grąžinta Vilniuje.

„Nuolat stebime mūsų pirkėjų aktyvumą dalyvaujant užstato sistemoje ir matome, kad dauguma pirkėjų jau išmoko bei įprato naudotis taromatais. Kovo mėnesį į mūsų parduotuvėse ar greta jų įrengtus taromatus gyventojai grąžino daugiau kaip 5 mln. vienetų įvairios taros – daugiau nei dvigubai tiek, kiek grąžino vasarį – pirmąjį sistemos veikimo mėnesį. Nors daugiausiai pakuočių grąžinta didžiuosiuose šalies miestuose, pastebime, kad didėja gyventojų aktyvumas ir kituose regionuose, ypač – Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Elektrėnuose“, – sako bendrovės „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris.

Už kovo mėnesį grąžintas vienkartines pakuotes, „Maxima“ parduotuvėse pirkėjai atsiėmė daugiau kaip 500 tūkst. eurų užstato. Dar 241 tūkst. eurų užstato pirkėjams grąžinta už daugkartinę tarą, kurios „Maxima“ parduotuvėse surinkta daugiau kaip 2,4 mln. vienetų.

„Maxima“ duomenimis, daugiausiai pakuočių grąžino sostinės gyventojai. Kovą Vilniuje tinklo parduotuvėse grąžinta daugiau kaip 1,3 mln. pakuočių. Tarp aktyviausiai taromatais besinaudojančių miestų taip pat ir Kaunas bei Klaipėda. Juose į „Maxima“ parduotuvėse ar šalia jų veikiančius taromatus šių miestų gyventojai grąžino atitinkamai 680 tūkst. ir 379 tūkst. pakuočių.

Lyginant su vasario mėnesio duomenimis, kovą šalies vartotojų aktyvumas naudojantis taromatais išaugo vidutiniškai pustrečio karto – vasarį grąžinta 2, o kovą jau 5,2 mln. vienetų pakuočių. Sostinės gyventojai praėjusį mėnesį buvo net tris kartus aktyvesni nei vasarį. Kaune ir Klaipėdoje grąžintų stiklo, plastiko ir metalo taros vienetų skaičius per pastarąjį mėnesį taip pat išaugo daugiau nei 2 kartus.

Vis aktyvesni tampa ir šalies regionų gyventojai. Didžiausias aktyvumas kovą fiksuotas Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Elektrėnų rajonuose. Praėjusį mėnesį Šiaulių ir Panevėžio miestuose bei rajonuose surinkta daugiau kaip po 250 tūkst. pakuočių, Alytaus – daugiau nei 160 tūkst., Elektrėnų – 100 tūkst. pakuočių. Pasak Ž. Valkerio, tikimąsi, kad šie skaičiai ateityje augs.

Vis sparčiau įsibėgėjant užstato sistemos veikimui, fiksuojami ir sukčiavimo atvejai,  kai bandoma į taromatus priduoti sistemoje nedalyvaujančias ar netinkamas pakuotes, suklastojami užstato atsiėmimo kvitai. Pasak Ž. Valkerio, vis tik tokie atvejai prekybos tinklui yra žinomi, tiriami, o taromatai saugos darbuotojų – stebimi. Nustačius sukčiavimo atvejį, parduotuvės darbuotojai nedelsdami praneša policijai.

Nuo vasario 1 d. į taromatus perdirbimui pirkėjai gali grąžinti plastikines, metalines ir stiklines pakuotes, kurių talpa ne mažesnė nei 100 ml ir ne didesnė nei 3 l. Grąžinamos pakuotės turi būti nepraradusios pradinės formos, tuščios, su aiškiai matomu brūkšniniu kodu, o šalia jo – pažymėtos specialiu užstato sistemos ženklu.

Grąžinę užstato sistemoje dalyvaujančias pakuotes į taromatus pirkėjai gauna kvitą, su kuriuo parduotuvės kasose gali atgauti po 10 euro centų užstatą už kiekvieną grąžintą pakuotę arba išleisti juos pirkiniams.

Iki gegužės 1 dienos, pereinamuoju užstato sistemos laikotarpiu, parduotuvėse bus parduodamos ir įprastinės, užstato ženklu nepažymėtos pakuotės. Kadangi nepažymėtų pakuočių taromatai nepriima, jos turėtų būti sutvarkomos iki šiol įprastu būdu – išmetamos į tam skirtus konteinerius, arba priduodamos į taros supirkimo punktus.

„Maxima“ pirkėjai gali naudotis 200-ais taromatų prie 198 tinklo parduotuvių įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Planuojama, kad pirmaisiais metais „Maxima“ parduotuvėse bus surenkama apie 80 proc. visų nuperkamų vienkartinių pakuočių.


Mindaugas Survila
17 balandžio, 2024

Šalies gyventojų rūpestį senosiomis giriomis papildo augantis verslo dėmesys. Lietuviškas specializuotas bankas AB „Mano bankas“, pernai tapęs senuosius miškus globojančio […]

16 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks […]

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
14 balandžio, 2024

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais […]

11 balandžio, 2024

Jonavos rajone per gaisrą išdegė apie 10 ha pievų, krūmynų bei maždaug 5 ha miško paklotės, ugnį malšino ugniagesiai ir […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 5 d. vyko LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ organizuota talka Dzūkijos nacionaliniame parke. Ja buvo […]

9 balandžio, 2024

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo […]

9 balandžio, 2024

Lietuvoje pradedama įgyvendinti darbotvarkė „Tvari mokykla 2023“. Planuojama, kad iki 2030 m. visos mūsų šalies mokyklos taps tvarios arba žengs […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]

5 balandžio, 2024

Gyvavimo ciklo mąstysena (angl. life cycle thinking) – vis dažniau aplinkosauga ir tvarumu besidominčių žmonių vartojama sąvoka visame pasaulyje. Nors terminas […]

4 balandžio, 2024

Valstybinės miškų tarnybos specialistai, siekdami nustatyti žievėgraužio tipografo skraidymo pradžią, jau kovo 28 dieną išdėstė gaudykles Kauno rajono ir Kazlų […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
3 balandžio, 2024

Vilniaus miesto savivaldybė bendruomenėms šiais metais išdalins apie 2,8 tūkst. įvairių rūšių krūmų sodinukų, skirtų daugiabučių kiemų želdinimui. „Susidomėjimas šia […]

3 balandžio, 2024

Apie kompleksinį požiūrį į potvynių rizikos valdymą kalbančios Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybės sulaukė Aplinkos ministerijos […]

3 balandžio, 2024

Lietuvos žaliųjų partija į Europos Parlamento (EP) rinkimus kelia tik moterų kandidatūras. Pasak partijos pirmininkės ir sąrašo lyderės Ievos Budraitės, […]

28 kovo, 2024

Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko […]

26 kovo, 2024

Tvarumo siekis vis dažniau tampa lietuvių gyvenimo būdo dalimi. Architektai pastebi, kad mūsų šalies žmonių dėmesys aplinkosaugai yra skiriamas ir […]

25 kovo, 2024

Galima pasidžiaugti tuo, jog Lietuvoje visuomenė, atliekų tvarkymo požiūriu, yra labai atsakinga. Žiniasklaidoje dažnai pasirodo straipsniai, kad tarp ES narių […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
21 kovo, 2024

Daugiau nei pusė maisto atliekoms rūšiavimui skirtų priemonių atsiėmusių sostinės gyventojų ėmėsi rūšiuoti maisto atliekas. Tai atskleidė naujausias Vilniaus apskrities […]

21 kovo, 2024

Kovo 21–ąją minime tarptautinę Miškų dieną. Jos minėjimo tikslas – atkreipti dėmesį į visų pasaulio miškų svarbą ir reikšmę mūsų […]

21 kovo, 2024

Paaiškėjo, kiek daugiabučių namų gyventojų šiais metais ryžosi renovacijai, kad po atnaujinimo jų daugiabučiai pasiektų A energinę klasę. Lietuvoje iš […]

21 kovo, 2024

„Telia“, Lietuvos gyventojų požiūriu, išliko tvariausia telekomunikacijų rinkos bendrove šalyje, skelbia tvariausių Europos prekių ženklų tyrimą atliekančios „Sustainable Brand Index“ […]