V. Putinas pasiūlė kitą savaitę surengti tiesiogines Rusijos ir Ukrainos derybas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pasiūlė gegužės 15 d. surengti tiesiogines derybas su Ukraina Stambule. Toks jo pasiūlymas nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po Kyjivo ir Europos lyderių raginimo pirmadienį įvesti besąlygines 30 dienų paliaubas.
Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos vadovai Kyjive šeštadienį pagrasino Maskvai naujomis sankcijomis ir tolesne karine parama Ukrainai, jei Rusija nesutiks su pasiūlymu.
Kremliuje po 1 val. (Lietuvos laiku) paskelbtame pareiškime V. Putinas į šį raginimą aiškiai neatsakė – vietoj to, jis pateikė savo pasiūlymą surengti Rusijos ir Ukrainos derybas.
„Siūlome Kyjivo valdžiai tęsti derybas, kurias ji nutraukė 2022 m., ir – aš pabrėžiu – be jokių išankstinių sąlygų“, – kalbėjo V. Putinas.
Rusija ir Ukrainos derybininkai kalbėjosi Stambule pirmosiomis karo savaitėmis, bet susitarimo dėl karo nutraukimo jiems nepavyko pasiekti.
„Siūlome pradėti (derybas) nedelsiant ketvirtadienį, gegužės 15 d., Stambule“, – teigė V. Putinas. Jis pridūrė, kad netrukus kalbėsis su Turkijos prezidentu ir paprašys jo pagalbos tarpininkauti.
V. Putinas tvirtino esąs „įsipareigojęs rimtoms deryboms su Ukraina“ ir siekiantis, kad jos „pašalintų pamatines karo priežastis ir įvestų ilgalaikę taiką“.
Rusija „pamatinėmis priežastimis“ paprastai nurodo tariamas pretenzijas Kyjivui ir Vakarams, kurias Maskva pateikė kaip pagrindą pradėti puolimą 2022 m. vasarį. Tarp jų – pažadai „denacifikuoti“ Ukrainą, apsaugoti rusakalbius šalies rytuose, pasipriešinti NATO plėtrai ir sustabdyti Ukrainos geopolitinę slinktį į Vakarus.
Visas šias pretenzijas Kyjivas ir Vakarų šalys atmetė ir tvirtina, kad Rusijos puolimas yra ne kas kita, kaip imperinio stiliaus siekis užgrobti žemės.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios jau žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, milijonai buvo priversti palikti savo namus.
„Neatmetame, kad per šias derybas galėsime susitarti dėl naujų paliaubų“, – sakė V. Putinas.
Jis taip pat apkaltino Ukrainą remiančias Vakarų šalis siekiu „tęsti karą su Rusija“ ir – neminėdamas konkretaus Ukrainos ir Europos lyderių 30 dienų paliaubų pasiūlymo – griežtai sukritikavo Europos „ultimatumus“ ir „antirusišką retoriką“.
V. Zelenskis: Kyjivas pasirengęs tiesioginėms deryboms Rusijai įsipareigojus laikytis paliaubų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė besitikintis, kad Maskva sutiks laikytis 30 dienų paliaubų nuo pirmadienio. Jis taip pat pabrėžė, kad Kyjivas yra „pasirengęs“ tiesioginėms deryboms su Rusija.
„Tai teigiamas ženklas, kad rusai pagaliau pradėjo svarstyti galimybę nutraukti karą, – socialiniame tinke „X“ teigė V. Zelenskis. – Visas pasaulis to laukė labai ilgai. O pats pirmas žingsnis, norint iš tiesų užbaigti bet kokį karą, yra ugnies nutraukimas“.
„Nėra prasmės dar bent dieną tęsti žudymą. Tikimės, kad Rusija patvirtins paliaubas – viso masto, ilgalaikes ir patikimas – nuo rytojaus, gegužės 12 d. Ukraina yra pasiruošusi susitikti“, – socialiniame tinkle rašė V. Zelenskis.
E. Macronas: V. Putino siūlomos derybos su Ukraina – pirmas žingsnis, bet nepakankamas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad V. Putino tiesioginių Rusijos ir Ukrainos derybų pasiūlymas, kurį jis pateikė reaguodamas į Kyjivo ir Europos sąjungininkų siūlomas 30 dienų paliaubas, yra „pirmas žingsnis, bet nepakankamas“.
„Prieš įvedant besąlygiškas paliaubas nesiderama“, – žurnalistams teigė E. Macronas, ką tik išlipęs iš traukinio Lenkijos Peremislio mieste po kelionės Į Ukrainą.
Prancūzijos vadovas pridūrė, kad V. Putinas „ieško išeities, bet nori laimėti laiko“.
Kyjive susitikę Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos vadovai šeštadienį pagrasino Maskvai naujomis sankcijomis ir tolesne karine parama Ukrainai, jei Rusija nesutiks su jų pasiūlymu pirmadienį įvesti 30 dienų paliaubas.
Vakarų sąjungininkės ne kartą kaltino V. Putiną delsimo taktika reaguojant į visus pasiūlymus užbaigti nuo 2022 m. vasario besitęsiantį karą Ukrainoje.
Paklaustas, ar tai dar vienas tokio elgesio pavyzdys, E. Macronas atsakė: „Taip“.
Jis perspėjo, kad Rusija susidurs su „didžiulėmis sankcijomis“, jei nesutiks su Kyjivo ir Europos vadovų pasiūlymu, kurį remia Jungtinės Valstijos ir kitos šalys .
Per televiziją sekmadienio paryčiais transliuotame kreipimesi V. Putinas pasiūlė tiesiogines derybas su Ukraina kitą savaitę, bet apie 30 dienų paliaubų pasiūlymą nekalbėjo.
„Tai toks būdas neatsakyti (…), parodyti, kad jis yra pasiryžęs, bet tuo pačiu stengiamasi išlaikyti neaiškumą amerikiečių akyse“, – sakė E. Macronas.
„Turime tvirtai laikytis su amerikiečiais ir sakyti, kad paliaubos yra besąlygiškos, o tada galėsime aptarti visa kita“, – pridūrė Prancūzijos lyderis.
Jo teigimu, kad V. Putino pasiūlymas yra „nepriimtinas ukrainiečiams, nes jie negali vienu metu dalyvauti diskusijose ir būti bombarduojami“.
E. Macronas taip pat pareiškė abejojąs, ar Volodymyras Zelenskis sutiks su derybomis Stambule, kuriame vyko „sudėtingos“ Rusijos ir Ukrainos derybos netrukus po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 m.
Turkijos prezidentas E. Macronui: pastangos užbaigti karą Ukrainoje pasiekė „lūžio tašką”
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį telefonu kalbėjosi su Prancūzijos vadovui Emmanueliu Macronu, pranešė prezidentūra. Teigiama, kad pokalbyje Turkijos lyderis pabrėžęs, kad pastangos užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą pasiekė „istorinį lūžio tašką“.
„Pasiektas istorinis lūžio taškas siekiant užbaigti Ukrainos ir Rusijos karą, tad reikia pasinaudoti šia galimybe . (…) Turkija yra pasirengusi teikti visokeriopą paramą, įskaitant derybų šalyje organizavimą, kad būtų pasiektos paliaubos ir ilgalaikė taika“, – teigiama Turkijos prezidentūros pranešime.
Vokietijos kancleris: V. Putino pasiūlymo „toli gražu nepakanka“
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį pareikalavo pirma sutarti dėl paliaubų Ukrainoje ir tada pereiti prie kariaujančių pusių derybų.
„Tikimės iš Maskvos sutikimo įvesti paliaubas dabar, o po to bus galima pradėti rimtas diskusijas“, – iš Kyjivo į Berlyną grįžęs kalbėjo F. Merzas.
„Pirmiausia turi nutilti ginklai, tada galės prasidėti pokalbiai“, – pabrėžė jis.
Taip F. Merzas sureagavo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino siūlymą ketvirtadienį Turkijoje surengti tiesiogines derybas su Ukraina.
Šią savaitę pareigas pradėjusio eiti kanclerio teigimu, Ukraina sutiko su paliaubų planu be „jokių jei ir bet“.
„Rusijos pusės signalas apie pasirengimą derėtis yra teigiamas ženklas“, – sakė F. Merzas.. – Bet jo toli gražu nepakanka“.
JAV specialiojo pasiuntinio K. Kelloggo atsakas V. Putinui: pirmiausiai 30 dienų paliaubos, o tada derybos
JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas sureagavo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą dėl tiesioginių derybų tarp Rusijos ir Ukrainos. „Kaip ne kartą sakė prezidentas Trumpas: sustabdykite žudymą! Pirmiausiai besąlygiškos 30 dienų paliaubos, o jų metu – pereiti prie išsamių pokalbių dėl taikos. O ne atvirkščiai“, – rašė K. Kelloggas tinkle „X“.
V. Putinas naktį žurnalistams pareiškė, kad Rusija pasirengusi „rimtoms deryboms be išankstinių sąlygų“ ir pasiūlė, kad jos „prasidėtų jau ateinantį ketvirtadienį, gegužės 15 d., Stambule“. Toks jo pasiūlymas nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po Kyjivo ir Europos lyderių raginimo pirmadienį įvesti besąlygines 30 dienų paliaubas.
Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos vadovai Kyjive šeštadienį pagrasino Maskvai naujomis sankcijomis ir tolesne karine parama Ukrainai, jei Rusija nesutiks su pasiūlymu.
