24 gegužės, 2023
ELTA

V. Sinkevičius įvardijo EK rekomendacijas Lietuvai: mūsų problemos tikros, o džiaugsmai suplanuoti į ateitį

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius tvirtina, kad Europos Komisijos (EK) rekomendacijose Lietuvai, kurios bus paskelbtos trečiadienį, akcentuojama, jog šalis susiduria su esminėmis problemomis trijose srityse – energetikos, sveikatos apsaugos ir darbo jėgos. Taip pat, pasak jo, didelė problema yra socialinis mobilumas – darbo vietos yra neužpildytos, žmonės gyvena tiek finansiniame, tiek energetiniame skurdė dėl socialinių paslaugų prieinamumo.

„Čia susikuria užburtas ratas, į regionus darbo vietoms nėra ko eiti, nes mes neinvestuojame į žmones, nes neva neturime pajėgumų – žmonės nedirba arba nepakankamai uždirba“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.

Džiugina Lietuvos nepriklausomybė nuo rusiškų energetinių išteklių ir finansų būklė

Europos semestro dokumente teigiamu aspektu išskiriama Lietuvos nepriklausomybė nuo rusiškų energetinių išteklių, tvirtino V. Sinkevičius. Anot jo, prasidėjus karui, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas leido ne tik greitai atsiriboti Lietuvai nuo Rusijos, bet ir suteikti stabilumo kaimyninėmis šalims.

„Didele dalimi dėl padidinto neapmokestinamų pajamų dydžio Lietuvoje realūs atlyginimai žmonėms krito šiek tiek mažiau nei bendrai Europos Sąjungoje, tai leido išlaikyti bendrą gerą vaizdą. Nekilnojamo turto kainos, kurios lyg ir turėtų kelti klausimų, nes jos kilo per pastaruosius 10 metų 50 proc., ir pusė to kilimo įvyko per pastaruosius 3 metus, bet prielaidų NT burbului nematyti“, – teigiamus dalykus EK ataskaitoje Lietuvai vardino EK narys.

„Komisija kol kas vertina, kad Lietuvai sekasi įgyvendinti ekonomikos gaivinimo planą, vėluojama su 2 punktais iš 33, bet dalis pirmojo mokėjimo jau yra išmokėta. Aišku, didžioji dalis (1,4 mlrd. eurų) dar laukia ir reikės įgyvendinti tiek mokesčių, tiek švietimo reformas“, – tvirtino jis.

Eurokomisaras taip pat akcentavo, kad pozityvumo prideda Lietuvoje per pastaruosius metus fiksuotas didėjantis užsienio investicijų kiekis bei tai, jog nepaisant reikšmingo biudžeto deficito, finansų būklė šalyje išlieka geresnė, nei daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių.

„Lietuva taip pat nusimačiusi planuose ir ketina pasinaudoti lengvatinėmis ES paskolomis, skirtomis spartesnei žaliajai energetikos plėtrai, kas leis Lietuvai užsitikrinti dar didesnę nepriklausomybę“, – sakė V. Sinkevičius.

Grėsminga situacija dėl per didelio elektros importo, darbo jėgos trūkumo

Vardindamas neigiamus ataskaitoje paminėtus aspektus, EK narys išskyrė per didelį importuojamos elektros kiekį Lietuvoje – jis sudaro beveik 70 proc. Tačiau, V. Sinkevičius pabrėžė, kad jeigu Vyriausybės planas iki 2030 metų sumažinti priklausomybę iki 30 proc. bus įgyvendintas, tai suteiks pozityvumo.

„2030 metais Lietuvai gali stigti iki 3 tūkst. slaugos darbuotojų ir jų vidurkis, jų atlyginimus lyginant su ES vidurkiu, yra mažiausias ES. Ir ši problema gali tik didėti. Pozityvus signalas yra, kad Vyriausybė susitaria su profsąjungomis dėl atlyginimo indeksavimo, papildomų programų slaugos darbuotojams ir galbūt tai keis situaciją. Lėtai, bet vis tik auga finansavimas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Mes vis dar atsiliekame nuo ES vidurkio, bet tas nedidelis auginimas yra fiksuojamas“, – trūkumus vardijo eurokomisaras.

„2022 metais buvo užfiksuotas didžiausias darbo jėgos trūkumas per 15 metų. Tai yra darbuotojų įgūdžių pasiūla neatitiko darbdavių poreikio. Ir tai yra didžiausias mismatch (angl. neatitikimas – Elta) per 15 metų. Su panašia situacija Lietuva susidūrė tik 2008 metais“, – akcentavo jis.

Šalies ekonomika pernelyg orientuota į žemos pridėtinės vertės sektorius

V. Sinkevičius tvirtino, kad didžiausia problema yra tai, jog šalies ekonomikos struktūra yra pernelyg orientuota į žemos pridėtinės vertės sektorius, kurie yra jautrūs augantiems kaštams – elektros kainoms ir atlyginimams.

„Siekdama sušvelninti infliacijos padarinius, Vyriausybė verslui ir žmonėms taikė labai horizontalias pagalbos priemones ir tokios priemonės yra itin brangios ir neefektyvios. Per 2022–2023 metus bendrai išleista net iki 2 proc. metinio BVP, neužtikrinant, kad ta parama pirmiausiai pasiektų tuos, kuriems labiausiai jos reikia. Tai yra tiek kalbant apie įmones ir verslus, tiek kalbant apie gyventojų grupes. Ir nesumažinant galų gale to energijos suvartojimo“, – tikino EK narys.

„Biudžete atsirado papildomų ilgalaikių išlaidų, kurios nėra padengtos pajamomis. Kol kas yra daroma prielaida, kad biudžeto pajamos augs savaime dėl gerėjančios ekonomikos ir ES investicijų. Ir čia aš matau didelę grėsmę, kalbant apie gerėjančią ekonomiką, kad to gali šiemet nebūti. Pirmas ketvirtis rodo labai prastas prognozes. Nors biudžeto surinkimas iš mokesčių stabiliai auga nuo 2017 metų, Lietuva yra vis dar viena prasčiausiai mokesčius renkančių Europos Sąjungos valstybių. Tai vėlgi yra, tos senos mūsų bėdos“, – sakė eurokomisaras.

Skurdo rizikoje esančių žmonių skaičius – vienas didžiausių ES

EK atstovas taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje skurdo rizikoje esančių žmonių skaičius išlieka vienas didžiausių ES, o pajamų nelygybė yra chroniška problema.

„Skirtumas tarp 20 proc. daugiausiai uždirbančių ir 20 proc. mažiausiai uždirbančių yra daugiau nei 6 kartai. Tai yra labai didelis skirtumas, lyginant su kitomis ES valstybėmis. Lietuvoje su energetiniu skurdu susiduria beveik tris kartus daugiau žmonių, nei vidutiniškai Europos Sąjungoje“, – teigė V. Sinkevičius.

„Pernai, metų pabaigoje socialinio būsto Lietuvoje laukė per 19 tūkst. žmonių ir vidutinė trukmė eilėje yra beveik 6 metai. Vyriausybė yra kaip ir parengusi planus socialinio būsto plėtrai neįgaliesiems ir gausioms šeimoms iš ES lėšų, tačiau mes matome, kad tai neišspręs tos problemoms“, – aiškino eurokomisaras.

Sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimas – vienas žemiausių ES

Dar viena Lietuvos problema – žemas sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimas bei prasta situacija su beveik visais sveikatos rodikliais, tvirtino V. Sinkevičius.

„Sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimas Lietuvoje yra vienas žemiausių ES. Situacija, su beveik visais sveikatos rodikliais yra itin prasta, mes stipriai atsiliekame tokių ligų, kaip vėžys, prevencijoje ir gydyme. Vidutinė gyvenimo trukmė išlieka gana žema ir vis dar pirmaujame pagal savižudybių skaičių“, – sakė EK narys.

„Na, ir per pastaruosius 2 metus stipriai padaugėjo viešųjų pirkimų, kuriuose sulaukėme tik vieno pasiūlymo. Lietuvoje smulkus ir vidutinis verslas yra kur kas dažniau priverstas kliautis brangiomis paskolomis verslo plėtrai, nei vidutiniškai ES, o negalinčių rasti finansavimo šaltinių santykis yra apskritai vienas didžiausių ES. Tai vėlgi, bankinė sistema nėra palanki smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai“, – pažymėjo eurokomisaras.

EK kol kas neatsižvelgė į dabartinę politinę situaciją šalyje

Galiausiai, V. Sinkevičius teigė, kad situacija yra dviprasmiška dėl galimo Vyriausybės pasitraukimo, tačiau EK dar į šį politinį dėmenį savo ataskaitoje neatsižvelgė.

„Mūsų problemos yra tikros, džiaugsmai suprojektuoti į ateitį, tiek tikintis ekonominio augimo, tiek tikintis stabilių ES investicijų ir jų tinkamo nukreipimo bei panaudojimo. Tai šiuo atveju matau labai dideles rizikas“, – sakė eurokomisaras.

„Komisija dar neįvertino, kad dėl švietimo reformos pasisakė Konstitucinis Teismas. Komisija tikrai neįtraukė dabartinės politinės prasidėjusios suirutės, bet visą tai būtų įvertinta vėliau“, – pažymėjo jis.

Europos semestras yra Europos Sąjungos ekonomikos valdymo sistemos dalis. Europos semestro metu valstybės narės derina savo biudžeto ir ekonominę politiką su ES lygmeniu sutartomis taisyklėmis.

Nors iš pradžių jis iš esmės buvo vykdomas tik ekonominėje srityje, laikui bėgant Europos semestras pakito, į procesą įtraukiant kitų atitinkamų sričių politiką.

Šis socialinės ir ekonominės politikos koordinavimo procesas vyksta kasmet nuo lapkričio iki liepos mėn.


24 liepos, 2024

Vilniaus rajone trečiadienį pristatytos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Jungtinės specialiosios pajėgos. Pajėgomis, kurias šiuo metu sudaro pasieniečiai, „Aro“ pareigūnai ir Viešojo […]

24 liepos, 2024

Kovą Ignalinos atominei elektrinei (IAE) pradėjus konsultacijas su savivaldybėmis dėl galimų branduolinio kuro saugojimo vietų jų teritorijose, Kazlų Rūdos meras […]

24 liepos, 2024

Ugdymo įstaigoms užvėrus duris vasaros atostogoms, atžalų turintieji dažnai suka galvas, kaip užtikrinti kokybiškai ir turiningai bėgančias vaikų dienas. Didieji […]

24 liepos, 2024

Šiuolaikiniai automobiliai yra aprūpinami vis pažangesnėmis padėti vairuoti saugiai skirtomis sistemomis. Tokie sprendimai kaip parkuojantis praverčiančios vaizdo stebėjimo kameros, laikytis […]

24 liepos, 2024

Šiandien norintys apsaugoti savo naujai sukurtą ir unikalų dizainą, pirmiausiai turėtų jį nufotografuoti ar pateikti kitokius jo statiškus vaizdus. O […]

24 liepos, 2024

Tinkamo verslo IT paslaugų teikėjo pasirinkimas gali būti labai svarbus jūsų įmonės sėkmei. Šiais laikais technologijos vaidina vis svarbesnį vaidmenį […]

24 liepos, 2024

Akcizo mokesčio už kurą grąžinimas yra svarbus procesas daugeliui įmonių, ypač transporto, logistikos ir gamybos sektoriuose. Šis procesas gali užtrukti […]

23 liepos, 2024

Iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) generuojama elektra yra maždaug perpus pigesnė nei gaminama iš dujų ir kainuoja apie 40 proc. […]

23 liepos, 2024

Jau šį rudenį „iPhone“ išmaniuosius pasieks įvairių apžvalgininkų revoliuciniu tituluojamas „iOS 18“ atnaujinimas. Naujoji operacinės sistemos versija suteiks daugybę nematytų […]

22 liepos, 2024

Panevėžys, miestas, kuriame užaugau, visada buvo mano širdyje. Nusprendžiau ieškoti pagalbinio darbo statybose čia, nes norėjau prisidėti prie miesto augimo […]

22 liepos, 2024

Tikriausiai pritarsite, kad šiuolaikiniame pasaulyje, siuntos nuo durų iki durų tapo esmine tiek verslo, tiek asmeninių reikalų dalimi. Žmonės tikisi […]

22 liepos, 2024

Liepos 22 d., vizito į Pietų Lietuvą metu, prezidentui Gitanui Nausėdai pristatyti svarbiausi susisiekimo ir energetikos infrastruktūros plėtros projektai – […]

22 liepos, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, tęsdamas darbo dienų ciklą regionuose, su komanda dirbo Kalvarijos savivaldybėje. Šalies vadovas vizito Kalvarijoje […]

22 liepos, 2024

Siekiant išplėsti Klaipėdos jūrų uosto pietinę dalį, tam numatyta 100 hektarų apimanti teritorija. „Šiandieniniame kontekste, kalbant tiek apie krovinių, tiek […]

22 liepos, 2024

Katalizatoriaus tarnavimo laikas priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip: automobilio tipas ir modelis: skirtingų markių ir modelių automobilių katalizatoriai tarnauja […]

21 liepos, 2024

SEO (Search Engine Optimization) specialistas yra ne tik techninių įgūdžių turintis profesionalas, bet ir strategas, kuris žino, kaip padidinti svetainės […]

Arūnas Dulkys. ELTA / Dainius Labutis
20 liepos, 2024

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui prakalbus apie naujai valdžiai bene neišvengiamą Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimą, parlamentarai šiuos politiko […]

20 liepos, 2024

Šalies vadovo posto siekęs gydytojas Eduardas Vaitkus dalyvaus Seimo rinkimuose kartu su Lietuvos liaudies partija – jis tapo šios politinės […]

20 liepos, 2024

Naudoti automobiliai gali būti išmintingas sprendimas siekiant sutaupyti ir tuo pačiu įsigyti patikimą transporto priemonę. Opel, kaip viena iš Europos […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
20 liepos, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Šiauliuose atidarė naują karinį miestelį. Sakydamas sveikinimo kalbą, šalies vadovas išreiškė viltį, kad naujasis […]