V. Zelenskio padėjėjas: Ukrainai reikia kovoti pasirengusių Europos karių

Ukrainai reikia, kad, pasibaigus karui su Rusija, Europa „rimtai“ prisidėtų kariais, kurie yra pasirengę kovoti, o ne taikdariais, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas.

Ihoris Žovkva, kuris eina prezidento administracijos vadovo pavaduotojo pareigas, dalyvavo Džidoje ir Rijade surengtose derybose su JAV atstovais. Su AFP jis kalbėjosi prieš naują vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ – Europos ir kitų šalių, kurios yra pasiruošusios suteikti saugumo garantijas Ukrainai – viršūnių susitikimą Paryžiuje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra sakęs, kad jei būtų pasirašytas taikos susitarimas, į Ukrainą galėtų būti siunčiamos Europos karinės pajėgos, kurios užtikrintų, jog taikos sutartis būtų gerbiama.

„Mums nereikia vien buvimo, kad būtų galima parodyti, jog ten yra Europa“, – teigė I. Žovkva.

„Mums nereikia taikdarių, mėlynųjų šalmų, neginkluotų asmenų ar dar ko nors“, – nurodė jis. I. Žovkva kartu pabrėžė, kad Kyjivui nereikia Europos karių, kurie „kovotų su Rusija“.

Ukrainos valdžia supranta, kad kontaktinėje linijoje tarptautinių karių nebus, o Kyjivas pirmiausia turės kliautis nuosavomis ginkluotosiomis pajėgomis, pridūrė jis. Tuo pat metu jis užsiminė, kad Kyjivas tikisi stipraus Europos buvimo Ukrainoje ir karių, kurie yra pasiruošę įvairiems scenarijams, įskaitant raketų ir bepiločių orlaivių atakas.

„Jei Europos šalys yra rimtai nusiteikusios dėl savo indėlio, jos turėtų būti tikrai rimtai nusiteikusios“, – sakė I. Žovkva.

Jis atsisakė nurodyti, kiek Europos karių Ukrainai reikėtų po karo ir kur jie galėtų būti dislokuoti. Jis tik pažymėjo, kad „mums nereikia tik 5 000 ar 10 000“. „Svarbus ne kiekis (…) o ir jų pasirengimas kovoti, gintis, apsirūpinti ir suprasti, kad Ukraina yra neišvengiama Europos saugumo dalis“, – pridūrė jis.

„Kiekvienas karys turi būti pasiruošęs dalyvauti realiose kovose“, – sakė derybininkas. 

Pasak vieno diplomatinio šaltinio, į ketvirtadienį vyksiančias derybas buvo pakviestos daugiau nei 20 šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Kanadą, Norvegiją ir Turkiją.