Vaikų apsauga socialiniuose tinkluose: 5 moksliniais tyrimais paremti patarimai

Birželio 1 d. minima Tarptautinė vaikų gynimo diena kasmet primena pareigą ginti mažųjų interesus ne tik realiame, bet ir virtualiame pasaulyje. Ekspertai sako, kad vaikų auklėjimo sėkmės receptas slypi pusiausvyroje tarp švietimo ir protingų ribojimų, o Amerikos psichologų asociacija (APA) pateikia penkis patarimus, kaip mažamečius apginti socialinių tinklų eroje.

„Daugelis šiuolaikinių tėvų socialinių tinklų klausimu yra tarsi pakibę tarp dviejų polių – visiško draudimo bei „autopiloto“, kai pačiam vaikui paliekama nuspręsti, kiek ir kaip jais naudotis. Akivaizdu, jog nė viena iš šių taktikų nėra ideali, todėl universalus patarimas būtų „Pasitikėti, bet tikrinti“. Taip socialiniu požiūriu mažamečio neizoliuosime nuo bendraamžių, bet tuo pat metu galėsime akimirksniu įsikišti pamatę nerimą keliančius ženklus“, – pastebi „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vaikų saugumo internete ekspertė Indrė Bimbirytė-Yun. 

Į socialinius tinklus nežiūrėkime kaip į blogį

Viešojoje erdvėje nuolat girdint apie priekabiavimą prie mažamečių bei negerų elgesio tendencijų perėmimus, tėvams natūraliai kyla minčių savo vaikus tiesiog atkirsti nuo socialinių tinklų. Vis dėlto moksliniai duomenys rodo, kad jie iš tiesų gali turėti teigiamą poveikį tais atvejais, kai jaunuoliai patiria daug streso, kenčia nuo psichinių sutrikimų arba stokoja bendravimo su bendraamžiais realiame pasaulyje.

„Socialiniai tinklai suteikia galimybę kur kas lengviau atrasti panašių interesų turinčius asmenis ir burtis į bendraminčių grupes. Tai vaikams gali padėti įveikti vienišumą, psichologines krizes, gauti palaikymo iš panašius išgyvenimus dėl savo sveikatos ar emocinės būklės patiriančių asmenų. Jaunuoliui patekus į tinkamą socialinių tinklų terpę, jis gali įgauti pasitikėjimo savimi, išmokti kultūringai bendrauti su kitais asmenimis, perimti teigiamą kitų asmenų požiūrį ir vertybes. Todėl savaime socialinės medijos yra ne blogis, o veikiau iššūkis išmokyti vaiką atskirti gėrį nuo ten pat plintančio blogio“, – aiškina I. Bimbirytė-Yun.

Kritinis amžius – ankstyva paauglystė

Tėvams natūraliai gali atrodyti, jog apie elgesį socialiniuose tinkluose verta kalbėti tik tada, kai mažasis jau yra pasiekęs pakankamą brandą ir įgijęs daugiau savarankiškumo. Tačiau mokslininkų teigimu, tai būtina daryti sukakus vos 10 m., nes tada pradeda formuotis už dėmesio, grįžtamojo ryšio ir pripažinimo tarp draugų troškimą atsakingos smegenų sritys, o su savikontrole siejami regionai dar nėra pakankamai išsivystę.

„Šiuo periodu tėvams rekomenduojama nevengti socialinių tinklų tema diskutuoti šeimos rate, pabrėžiant priklausomybės aspektą. Jaunuoliams itin daug įtakos daro ir pačių tėvų socialinių medijų naudojimo ypatumai. Jei vaikai dažnai stebės, kaip bendraudami su jais į rankas paimate telefoną ir slenkate per „Instagram“ naujienų sieną arba apskritai gyvus pokalbius mainote į socialinius tinklus, tikėtina, kad tai vėliau atsispindės ir jų pačių įpročiuose“, – Skaitmeninės pažangos centro ekspertė.

Socialinių tinklų gyvenimas nelygu realiam

Apie vaiko savijautą ir gerovę dažniausiai sprendžiama pagal jo elgesį realiame pasaulyje. Jei mažasis nesiskundžia patyčiomis, priekabiavimu ir kitokiomis patiriamos neapykantos formomis, o tą dar ir patvirtina mokytojai bei artimieji, daroma išvada, jog suaugusiųjų pagalbos jam nereikia. Deja, socialinių tinklų amžiuje visa tai gali būti tik gražus fasadas.

Net ir rūpestingai saugant vaiką nuo patyčių ir kitų neigiamų patirčių, nėra garantijų, kad patyčios jo nepasiekia kibernetinėje erdvėje. Maža to, įvairūs tyrimai rodo, kad virtuali neapykanta psichologinį vystymąsi neigiamai veikia kur kas stipriau, nei fizinė, o tai galioja tiek aukai, tiek agresoriui. Jaunuoliai neigiamus išgyvenimus skaitmeniniame pasaulyje moka slėpti kur kas geriau, todėl dažnai vienintelis būdas tėvams pastebėti ją išduodančius ženklus – stebėti, kaip jų atžala elgiasi pasinaudojęs telefonu ar kompiuteriu. Jei vaikas atrodo prislėgtas, prietaisus ant stalo deda ekranais žemyn ar pradeda dažnai užsidaryti savo kambaryje, tai reikėtų priimti kaip signalą reaguoti.

Vaikai turėtų naudoti apribotas socialinių tinklų versijas

Britų nevyriausybinė organizacija „Kovos su skaitmenine neapykanta centras“ (CCDH), atlikusi tyrimą su trylikamečiais iš JK, JAV, Kanados ir Australijos, nustatė, kad praėjus vos dviem su puse minutės nuo „TikTok“ paskyros susikūrimo jaunuoliams pradedami rodyti savęs žalojimą propaguojantys vaizdo klipai, o po aštuonių minučių – valgymo sutrikimus skatinantis turinys. Šie pavyzdžiai yra aiškus įrodymas, kad jaunuoliams nerti į tą pačią socialinę erdvę su suaugusiais yra žalinga.

„Išeitis – specialūs saugų turinio burbulą mažamečiams sukuriantys turinio filtrai. Pavyzdžiui,  „TikTok“ privatumo parinkčių skiltyje esanti „Family Pairing“ funkcija leidžia suporuoti vaiko ir vieno iš tėvų profilius bei vėliau kontroliuoti, koks turinys jiems gali būti rodomas, kas jiems gali siųsti žinutes ir nustatyti „TikTok“ naudojimosi laiko limitą per dieną. Analogišką paskyrų suporavimo funkcionalumą siūlo ir „Instagram“, kuriame jis slepiasi nustatymų „For families“ skiltyje, spustelėjus „Supervision“, – rekomenduoja I. Bimbirytė-Yun. 

Apsisaugoti internete padeda kritiškai svarbių įgūdžių ugdymas

Siekdami maksimalaus mažamečių saugumo turėtume suprasti, jog net ir dedant daug pastangų į jų elgesio priežiūrą socialiniuose tinkluose visada jiems „per petį“ žiūrėti nepavyks. Dėl to kartu su įvairiais ribojimais vaiką turėtume mokyti sąmoningumo ir supratimo, kaip iš tiesų veikia šios platformos.

Ekspertai jaunuoliams pataria įdiegti įgūdį nuolat kvestionuoti kiekvieną socialinių tinklų įrašą, papasakoti apie dezinformacijos skleidimo motyvus ir išmokyti įvairių duomenų tikrumą bei pagrįstumą nuolat tikrinti kituose šaltiniuose. Galų gale, vaikus būtina įspėti nedaryti išvadų apie kitų asmenų elgesį ar požiūrį pagal jų socialinių tinklų turinį bei paaiškinti, kaip šiais laikais lengva manipuliuoti įvairiomis nuotraukomis ir taip skatinti susidaryti iškreiptą nuomonę apie savo kūną. 

Dėmesys vaikų saugumui internete

Būtent vaikų saugumas internete yra viena iš svarbių vakar įkurto „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro temų. Šią sritį centro veikloje kuruojanti I. Bimbirytė-Yun pažymi, kad dabartinė vaikų karta jau yra užaugusi skaitmeniniame pasaulyje, tad jie jau puikiai yra įvaldę įvairius skaitmeninius įgūdžius, tačiau, dažnai, nėra atsparūs internetinėms grėsmėms.

„Telia“ iniciatyva atliko tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei 60% tėvų yra kalbėję su savo vaikais apie jų saugumą internete, o beveik 80% – tai darė per pastarąjį pusmetį.

„Tėvai atkreipia vis didesnį dėmesį į vaikų saugumą internete, tačiau labai svarbu ir tai, kad tėvai patys nuolat atnaujintų savo žinias ir žinotų aktualiausias temas, kuriomis reikia bendrauti su savo atžalomis. Augant skaitmeninei pažangai, iškyla ir vis naujos grėsmės, apie kurias edukuoti tėvus ir yra viena iš Skaitmeninės pažangos centro misijų“, – apibendrina centro vaikų saugumo internete ekspertė.

Tyrimą šių metų balandį „Telia“ užsakymu atliko KOG institutas, Lietuvoje apklausus 1010 16-64 metų amžiaus grupės žmonių.