17 rugsėjo, 2020
Vytautas Bagdonas | XXI amžius

„Vaižgantinių“ aidas pasklido…

Rugsėjo 12-ąją Svėdasų seniūnijos Malaišių kaime vėl vyko tradicinės „Vaižgantinės“. Žmonės iš visos Lietuvos tą šeštadienį rinkosi lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėn į 12-ąjį respublikinį renginį. Tiesa, šįkart visiems teko laikytis dėl koronaviruso grėsmės Vyriausybės patvirtintų reikalavimų. Todėl aikštelėje prie Juodžiaus kelmo suolai buvo išdėstyti ir vietos žiūrovams suskirstytos saugiu atstumu, aplinkui išdėliota daug purkštuvų su dezinfekciniu skysčiu. „Vaižgantinių“ dalyviai stengėsi dėvėti burną ir nosį dengiančias kaukes. Saugoti save ir kitus kvietė ir plakatai prie pagrindinio įėjimo, ir organizatoriai. Tačiau nei neįprasta aplinka, nei griežti reikalavimai nesugadino šventės nuotaikos, o renginį skambiu muzikos akordu pradėjusi Anykščių kultūros centro kapela „Grieža“, vadovaujama Kęstučio Grigaliūno, žadėjo tikrai gražias „Vaižgantines“. Ir oras buvo renginiui po atviru dangumi palankus: nelijo lietus, pro debesis žvilgčiojo saulė, diena buvo dar rudeniškai šilta.

Šiemet „Vaižgantines“ vėl organizavo Svėdasų seniūnija, Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius, asociacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ ir Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus kartu su partneriais – Anykščių kultūros centru bei neseniai susikūrusia Vaižganto krašto bendruomene.

 

Gražus tas kraštas… Pašvenčiai,

Upelių apsemos  miglotos

Ir garsas Lietuvos plačiai

Čia aidi lygumom  kalvotom…

Renginį seniesiems Malaišiams skirtu čia apsilankiusio poeto Mykolo Karčiausko eilėraščiu pradėjusi renginio vedėja Anykščių kultūros centro direktorės pavaduotoja režisierė Vilma Paulauskaitė ne tik pasveikino svečius ir svetelius, susirinkusius Vaižganto tėviškėje, bet ir priminė, kad 1255 metų spalį pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo rašte dėl sėlių žemių perdavimo Livonijos ordinui tarp kitų vietovių buvo paminėti ir Malaišiai. Tuomet nebuvo žinomi daugelio miestų ir miestelių pavadinimai, o šios vietovės vardas jau skambėjo. Savo gimtine, alsuojančia istorine senove, visuomet didžiavosi kan. J. Tumas-Vaižgantas: „… Poetingas tai kraštas, pilnas giliausios senovės atminimų… Aš čia gyvenau gamtos padavimų įspūdžiais ir taikių žmonių meile. Tie veiksniai sudarė mano sielą, jais ir tegaliu save išaiškinti. Mano raštų tipai, vietų vardai, aprašymai ir padavimai iš čia semti, ne pramanyti…“ Todėl, pasak renginio vedėjos, tokia istoriškai garsi, gamtos grožiu spinduliuojanti vietovė tapo tiesiog traukos centru Vaižganto kūrybos gerbėjams, kurie kiekvieną rudenį susirenka į „Vaižgantines“.

Prieš prasidedant premijų teikimo ceremonijai, tylos minute pagerbtas Amžinybėn išėjusių Vaižganto premijos laureatų, aktyvių „Vaižgantinių“ dalyvių atminimas, padėkota šventės organizatoriams ir rėmėjams.

Respublikinės literatūrinės Vaižganto  premijos, įsteigtos Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos laureatą pristatė premijos vertinimo komisijos narys, Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos narys Gerimantas Statinis. Jis ir įteikė laureato diplomą bei menininko Stasio Leono Makaraičio sukurtą atminimo medalį poetui, filosofui Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Filosofijos katedros vedėjui profesoriui Liutaurui Degėsiui už novatorišką literatūrinio meistriškumo ir aktyvaus pilietiškumo dermę publicistikoje ir eseistikoje. Svėdasiškiai naująjį laureatą papuošė ąžuolo lapų vainiku, jį sveikino Seimo narys Antanas Baura, Anykščių rajono mero Sigučio Obelevičiaus sveikinimą perdavė  mero patarėja Donata Sabaliauskaitė. Būta ir kitų sveikintojų linkėjimų, dovanų, gėlių. Pasidžiaugęs premija, L. Degėsys prisipažino, kad jam labai patinka Vaižgantas, sugebėjęs pažvelgti į to meto įvykius, gyvenimiškas situacijas kitokiu žvilgsniu, kartais net su ironija ir tai sugebėjęs perteikti savo kūryboje. Laureatas pacitavo keletą Vaižganto frazių, apibūdinančių vienokią ar kitokią gyvenimišką situaciją, perskaitė ir savo gana šmaikščių, ironiškų apibūdinimų apie nūdienos problemas, kasdienybės peripetijas. Pagal įsitvirtinusią tradiciją, laureatas pasodintas į tautodailininko Aleksandro Tarabildos sukurtą menišką specialų „Vaižgantinių“ krėslą fotosesijai.

Svėdasų seniūnijos seniūnas Saulius Rasalas paskelbė 12-osios Vaižganto mažosios premijos „Už nuopelnus Svėdasų kraštui“ laimėtojo pavardę. Tokio apdovanojimo, kurį įsteigė Svėdasų seniūnija kartu su asociacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“, šiemet nusipelnė kraštietis mokslininkas, technologijos mokslų daktaras docentas Gvidas Kazlauskas, garsėjantis savo patriotiška veikla, užmojais įamžinti ir pagerbti Vaižganto atminimą. Įteikus piniginę premiją (jos mecenatė – svėdasiškio verslininko Algimanto Čaplinsko vadovaujama UAB „Alauša“), uždėjus ąžuolo lapų vainiką, išklausęs sveikinimus ir padėkos žodžius, pasėdėjęs „Vaižgantinių“ krėsle ir papozavęs fotografams, žodį tarė ir naujasis laureatas. Jis teigė, kad šį įvertinimą ir pagarbos ženklą  norėtų pasidalinti su savo broliu architektu šviesios atminties Broniumi Kazlausku. Tai jie abu kartu organizavo 120 liepų alėjos, skirtos Juozo Tumo-Vaižganto 120-osioms metinėms, sodinimą Malaišiuose, Tumų sodybvietės tvoros ir Vaižganto biusto postamento remontą, partizanų kapų tvarkymą Kunigiškių kapinėse ir panašias akcijas. Laureatas kvietė visus svėdasiškius susivienyti bendram tikslui, kad Svėdasų vardas skambėtų ne tik per rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto kūrybą, bet ir per gerus dabartinės kartos darbus, kad artimiausiu metu Svėdasai taptų mažąja kultūros sostine, dar didesniu traukos centru turistams, miela ir brangia gyventi vietove vietiniams žmonėms. Doc., dr. G. Kazlauskas kartu su laikraščio „Svėdasų varpas“ redaktoriumi Stasiu Gavėnavičiumi įteikė Svėdasų seniūnui S. Rasalui visiems šio krašto gyventojams skirtą įrėmintą priesaką, kokių tikslų reiktų siekti artimiausiu metu ir netolimoje ateityje.

Renginyje gražiai pagerbtas, pasveikintas ir jaunimui skirtos kun. Aleksandro Papučkos „Meilės ir gerumo“ premijos laureatas, Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos auklėtinis, daugelio konkursų dalyvis ir prizininkas, sporto entuziastas, pilietiškas jaunuolis, aktyvus visuomenininkas Gvidas Eigėlis. Jam premiją įteikė mecenatas Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ garbės pirmininkas Algimantas Indriūnas, o sveikino ir šventės organizatoriai, ir parlamentaras, ir mero patarėja…

Dar keletui veiklių Svėdasų krašto žmonių Vaižganto atminimo puoselėtojų atsidėkodamas už jų entuziazmą ir pastangas lietuviškas Trispalves padovanojo parlamentaras A. Baura, o rajono mero padėką jo patarėja D. Sabaliauskaitė įteikė viešintiškiui tautodailininkui medžio drožėjui Pranui Petroniui, kuris „Vaižgantinių“ išvakarėse visiems padarė malonią staigmeną – sukūrė ir savo iniciatyva padovanojo originalią  trijų skulptūrų kompoziciją Vaižganto apysakos „Žemaičių Robinzonas“ motyvais.

Dalyvauti renginyje, stebėti apdovanojimus, klausytis pasisakymų neprailgo, nes vis palinksmindavo kapela „Grieža“. Baigiant oficialiąją dalį, seniūnas Saulius Rasalas, padėkojęs visiems už dalyvavimą šventėje, išsakė ir nerimo žodžius. Malaišiams šį rudenį sukaks 765 metai, ši vietovė garsėja istorine praeitimi, kultūros paveldo objektais, Svėdasų krašte labai daug lankytinų vietų, istorinio ir kultūrinio paveldo objektų. Tačiau dabar rengiamame Lietuvos Respublikos teritorijų bendrajame plane iki 2030 metų regionų lygmens sprendiniai ir prioritetai Svėdasų kraštą aplenkia, kultūros vertybių sąrašuose objektų, susijusių su Vaižganto bei kitų žymių žmonių gyvenimu, kūryba, lyg ir nebelieka. Todėl pasiūlyta kreiptis į atitinkamas institucijas, kad ruošiamas Bendrasis planas būtų pakoreguotas. Tam šventės dalyviai entuziastingai pritarė ir aktyviai pasirašė po parengta peticija.

Pasibaigus oficialiajai renginio daliai, niekas neskubėjo į namus. Ant senųjų pastatų sienų veikė dvi fotoparodos: Simona Bagdonaitė kvietė nuotraukomis prisiminti 2019-ųjų „Vaižgantines“, o Vytautas Bagdonas eksponavo parodą „Koks gražus gimtasis Vaižganto kraštas“. Utenos pulkininko Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės nariai vaišino gardžia šaulių koše ir žolelių arbata. Kas norėjo, galėjo pasišildyti prie svėdasiškių miškininkų dovanoto laužo, įsigyti knygų ir suvenyrų Vaižganto tema.

 

 


Žydų antkapių paminklų plokštės; „primatuojamos“ bažnyčios statulos / KIC nuotr.
13 rugpjūčio, 2022

Netikėti atradimai tvarkant Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčią – atliekant tvarkybos darbus kilo įtarimų, kad jos laiptų akmenys – tai žydų […]

Zinos Černovienės nuotr.
11 rugpjūčio, 2022

Saulėtą penktadienio rytą bibliotekos kieme susirinko būrelis mergaičių ir berniukų, pasiruošusių naujoms pažintims ir patirtims. Susipažinę ir sužinoję dienos programą, […]

10 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 10 d. K. Korsako g. 47 daugiabutis pirmasis Šiauliuose pasipuošė lentele „Kultūrai atviras kiemas“. Lentelę Šiaulių apskrities Povilo Višinskio […]

10 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 9 dieną Tetrickaro (Sakartvelas) mieste pasirašyta Ignalinos ir Tetrickaro savivaldybių bendradarbiavimo sutartis. Sutartį pasirašė merai Justas Rasikas ir Georgijaus […]

Augustės Labenskytės nuotr.
10 rugpjūčio, 2022

Šeštadienį, rugpjūčio 6-ąją, Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyrius (Radviliškio r.) vėl atgijo gausiomis veiklomis: gryčiose ir kiemuose […]

Remigijus Kuodis
10 rugpjūčio, 2022

Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) studentai spėja ne tik kokybiškai studijuoti, bet ir tarpusavyje suderinti […]

9 rugpjūčio, 2022

Sovietmečiu Šiluvos miestelis buvo paverstas į kolūkio gyvenvietę. Jame buvo draudžiami atlaidai ir kovojama su jų organizatoriais. Tačiau šiandien mažą, […]

8 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 5 dieną Ignalinos krašto muziejuje sutiktas dailininkas Romas Balinskas ir jo tapybos darbų paroda ,,Ecce homo“. Dailininką pristatė rašytoja […]

8 rugpjūčio, 2022

Vydūno vardo bibliotekoje Pagėgiuose kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ir /ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet […]

8 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 6 d. mobilioji biblioteka viešėjo Dubičių kaime, kur buvo pristatytas Varėnos viešosios bibliotekos vykdomas projektas „Mobilūs pašnekesiai“, o gausiai […]

8 rugpjūčio, 2022

Vilniaus dailės akademijos Telšių galerija atvėrė duris lankytojams. Startavus rugpjūčiui, skulptorius, VDA Telšių fakulteto dėstytojas, laikinai einantis galerijos vedėjo pareigas […]

7 rugpjūčio, 2022

Ariogaloje, Dubysos slėnyje, 32-ą kartą į sąskrydį „Su Lietuva širdy“ šeštadienį rinkosi tremtiniai, politiniai kaliniai ir laisvės kovų dalyviai. Gyventojų […]

4 rugpjūčio, 2022

Liepos 30 d. Sujetuose įvyko tradicinė kraštiečių šventė Oninės. Šią dieną nutiko daug tradicinių dalykų. Visų pirma oras. Tradiciškai šią […]

4 rugpjūčio, 2022

Visus besimėgaujančius lietuviška vasara Panevėžio muzikinis teatras kviečia vienam vakarui nusikelti į karščiu alsuojančią Afriką. Kamerinės muzikos programoje itin retai […]

4 rugpjūčio, 2022

Remdamasi bendro jungtinio bibliotekų katalogo duomenimis, kuriuos susistemina ir pateikia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, asociacija LATGA sudarė populiariausių bibliotekose […]

Parodoje „kovotoJOS“ eksponuojama gailestingosios sesers uniforma, R. Šeškaičio nuotr.
3 rugpjūčio, 2022

Šiemet Lietuvą nustebino ne tik matematikos egzamino rezultatai, bet ir istorijos egzamino turinys – kur nenagrinėta nė viena istorinė asmenybė […]

Arūno Švelnos nuotr.
2 rugpjūčio, 2022

Įpusėjus vasarai Miežiškių kultūros centras bei ūkininkai Audronė ir Albinas Kisieliai ir vėl pakvietė į šventę „Visur duona su pluta“. […]

2 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 2-ąją minima Romų genocido atminties diena. Šiai svarbiai datai paminėti jau šį trečiadienį, rugpjūčio 3 d., MO muziejuje Lietuvos […]

2 rugpjūčio, 2022

„Architektūros tikslas – apsaugoti žmogų nuo išorinės aplinkos poveikio – vėjo, karščio, šalčio bei užtikrinti saugią aplinką kasdieniniam žmonių gyvenimui. […]

31 liepos, 2022

2022 m. liepos 27 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko knygos „Tautos kuriama Lietuva“ pristatymas. Neseniai  Lietuvai pagražinti draugija […]