17 rugsėjo, 2020
Vytautas Bagdonas | XXI amžius

„Vaižgantinių“ aidas pasklido…

Rugsėjo 12-ąją Svėdasų seniūnijos Malaišių kaime vėl vyko tradicinės „Vaižgantinės“. Žmonės iš visos Lietuvos tą šeštadienį rinkosi lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėn į 12-ąjį respublikinį renginį. Tiesa, šįkart visiems teko laikytis dėl koronaviruso grėsmės Vyriausybės patvirtintų reikalavimų. Todėl aikštelėje prie Juodžiaus kelmo suolai buvo išdėstyti ir vietos žiūrovams suskirstytos saugiu atstumu, aplinkui išdėliota daug purkštuvų su dezinfekciniu skysčiu. „Vaižgantinių“ dalyviai stengėsi dėvėti burną ir nosį dengiančias kaukes. Saugoti save ir kitus kvietė ir plakatai prie pagrindinio įėjimo, ir organizatoriai. Tačiau nei neįprasta aplinka, nei griežti reikalavimai nesugadino šventės nuotaikos, o renginį skambiu muzikos akordu pradėjusi Anykščių kultūros centro kapela „Grieža“, vadovaujama Kęstučio Grigaliūno, žadėjo tikrai gražias „Vaižgantines“. Ir oras buvo renginiui po atviru dangumi palankus: nelijo lietus, pro debesis žvilgčiojo saulė, diena buvo dar rudeniškai šilta.

Šiemet „Vaižgantines“ vėl organizavo Svėdasų seniūnija, Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius, asociacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ ir Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus kartu su partneriais – Anykščių kultūros centru bei neseniai susikūrusia Vaižganto krašto bendruomene.

 

Gražus tas kraštas… Pašvenčiai,

Upelių apsemos  miglotos

Ir garsas Lietuvos plačiai

Čia aidi lygumom  kalvotom…

Renginį seniesiems Malaišiams skirtu čia apsilankiusio poeto Mykolo Karčiausko eilėraščiu pradėjusi renginio vedėja Anykščių kultūros centro direktorės pavaduotoja režisierė Vilma Paulauskaitė ne tik pasveikino svečius ir svetelius, susirinkusius Vaižganto tėviškėje, bet ir priminė, kad 1255 metų spalį pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo rašte dėl sėlių žemių perdavimo Livonijos ordinui tarp kitų vietovių buvo paminėti ir Malaišiai. Tuomet nebuvo žinomi daugelio miestų ir miestelių pavadinimai, o šios vietovės vardas jau skambėjo. Savo gimtine, alsuojančia istorine senove, visuomet didžiavosi kan. J. Tumas-Vaižgantas: „… Poetingas tai kraštas, pilnas giliausios senovės atminimų… Aš čia gyvenau gamtos padavimų įspūdžiais ir taikių žmonių meile. Tie veiksniai sudarė mano sielą, jais ir tegaliu save išaiškinti. Mano raštų tipai, vietų vardai, aprašymai ir padavimai iš čia semti, ne pramanyti…“ Todėl, pasak renginio vedėjos, tokia istoriškai garsi, gamtos grožiu spinduliuojanti vietovė tapo tiesiog traukos centru Vaižganto kūrybos gerbėjams, kurie kiekvieną rudenį susirenka į „Vaižgantines“.

Prieš prasidedant premijų teikimo ceremonijai, tylos minute pagerbtas Amžinybėn išėjusių Vaižganto premijos laureatų, aktyvių „Vaižgantinių“ dalyvių atminimas, padėkota šventės organizatoriams ir rėmėjams.

Respublikinės literatūrinės Vaižganto  premijos, įsteigtos Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos laureatą pristatė premijos vertinimo komisijos narys, Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos narys Gerimantas Statinis. Jis ir įteikė laureato diplomą bei menininko Stasio Leono Makaraičio sukurtą atminimo medalį poetui, filosofui Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Filosofijos katedros vedėjui profesoriui Liutaurui Degėsiui už novatorišką literatūrinio meistriškumo ir aktyvaus pilietiškumo dermę publicistikoje ir eseistikoje. Svėdasiškiai naująjį laureatą papuošė ąžuolo lapų vainiku, jį sveikino Seimo narys Antanas Baura, Anykščių rajono mero Sigučio Obelevičiaus sveikinimą perdavė  mero patarėja Donata Sabaliauskaitė. Būta ir kitų sveikintojų linkėjimų, dovanų, gėlių. Pasidžiaugęs premija, L. Degėsys prisipažino, kad jam labai patinka Vaižgantas, sugebėjęs pažvelgti į to meto įvykius, gyvenimiškas situacijas kitokiu žvilgsniu, kartais net su ironija ir tai sugebėjęs perteikti savo kūryboje. Laureatas pacitavo keletą Vaižganto frazių, apibūdinančių vienokią ar kitokią gyvenimišką situaciją, perskaitė ir savo gana šmaikščių, ironiškų apibūdinimų apie nūdienos problemas, kasdienybės peripetijas. Pagal įsitvirtinusią tradiciją, laureatas pasodintas į tautodailininko Aleksandro Tarabildos sukurtą menišką specialų „Vaižgantinių“ krėslą fotosesijai.

Svėdasų seniūnijos seniūnas Saulius Rasalas paskelbė 12-osios Vaižganto mažosios premijos „Už nuopelnus Svėdasų kraštui“ laimėtojo pavardę. Tokio apdovanojimo, kurį įsteigė Svėdasų seniūnija kartu su asociacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“, šiemet nusipelnė kraštietis mokslininkas, technologijos mokslų daktaras docentas Gvidas Kazlauskas, garsėjantis savo patriotiška veikla, užmojais įamžinti ir pagerbti Vaižganto atminimą. Įteikus piniginę premiją (jos mecenatė – svėdasiškio verslininko Algimanto Čaplinsko vadovaujama UAB „Alauša“), uždėjus ąžuolo lapų vainiką, išklausęs sveikinimus ir padėkos žodžius, pasėdėjęs „Vaižgantinių“ krėsle ir papozavęs fotografams, žodį tarė ir naujasis laureatas. Jis teigė, kad šį įvertinimą ir pagarbos ženklą  norėtų pasidalinti su savo broliu architektu šviesios atminties Broniumi Kazlausku. Tai jie abu kartu organizavo 120 liepų alėjos, skirtos Juozo Tumo-Vaižganto 120-osioms metinėms, sodinimą Malaišiuose, Tumų sodybvietės tvoros ir Vaižganto biusto postamento remontą, partizanų kapų tvarkymą Kunigiškių kapinėse ir panašias akcijas. Laureatas kvietė visus svėdasiškius susivienyti bendram tikslui, kad Svėdasų vardas skambėtų ne tik per rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto kūrybą, bet ir per gerus dabartinės kartos darbus, kad artimiausiu metu Svėdasai taptų mažąja kultūros sostine, dar didesniu traukos centru turistams, miela ir brangia gyventi vietove vietiniams žmonėms. Doc., dr. G. Kazlauskas kartu su laikraščio „Svėdasų varpas“ redaktoriumi Stasiu Gavėnavičiumi įteikė Svėdasų seniūnui S. Rasalui visiems šio krašto gyventojams skirtą įrėmintą priesaką, kokių tikslų reiktų siekti artimiausiu metu ir netolimoje ateityje.

Renginyje gražiai pagerbtas, pasveikintas ir jaunimui skirtos kun. Aleksandro Papučkos „Meilės ir gerumo“ premijos laureatas, Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos auklėtinis, daugelio konkursų dalyvis ir prizininkas, sporto entuziastas, pilietiškas jaunuolis, aktyvus visuomenininkas Gvidas Eigėlis. Jam premiją įteikė mecenatas Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ garbės pirmininkas Algimantas Indriūnas, o sveikino ir šventės organizatoriai, ir parlamentaras, ir mero patarėja…

Dar keletui veiklių Svėdasų krašto žmonių Vaižganto atminimo puoselėtojų atsidėkodamas už jų entuziazmą ir pastangas lietuviškas Trispalves padovanojo parlamentaras A. Baura, o rajono mero padėką jo patarėja D. Sabaliauskaitė įteikė viešintiškiui tautodailininkui medžio drožėjui Pranui Petroniui, kuris „Vaižgantinių“ išvakarėse visiems padarė malonią staigmeną – sukūrė ir savo iniciatyva padovanojo originalią  trijų skulptūrų kompoziciją Vaižganto apysakos „Žemaičių Robinzonas“ motyvais.

Dalyvauti renginyje, stebėti apdovanojimus, klausytis pasisakymų neprailgo, nes vis palinksmindavo kapela „Grieža“. Baigiant oficialiąją dalį, seniūnas Saulius Rasalas, padėkojęs visiems už dalyvavimą šventėje, išsakė ir nerimo žodžius. Malaišiams šį rudenį sukaks 765 metai, ši vietovė garsėja istorine praeitimi, kultūros paveldo objektais, Svėdasų krašte labai daug lankytinų vietų, istorinio ir kultūrinio paveldo objektų. Tačiau dabar rengiamame Lietuvos Respublikos teritorijų bendrajame plane iki 2030 metų regionų lygmens sprendiniai ir prioritetai Svėdasų kraštą aplenkia, kultūros vertybių sąrašuose objektų, susijusių su Vaižganto bei kitų žymių žmonių gyvenimu, kūryba, lyg ir nebelieka. Todėl pasiūlyta kreiptis į atitinkamas institucijas, kad ruošiamas Bendrasis planas būtų pakoreguotas. Tam šventės dalyviai entuziastingai pritarė ir aktyviai pasirašė po parengta peticija.

Pasibaigus oficialiajai renginio daliai, niekas neskubėjo į namus. Ant senųjų pastatų sienų veikė dvi fotoparodos: Simona Bagdonaitė kvietė nuotraukomis prisiminti 2019-ųjų „Vaižgantines“, o Vytautas Bagdonas eksponavo parodą „Koks gražus gimtasis Vaižganto kraštas“. Utenos pulkininko Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės nariai vaišino gardžia šaulių koše ir žolelių arbata. Kas norėjo, galėjo pasišildyti prie svėdasiškių miškininkų dovanoto laužo, įsigyti knygų ir suvenyrų Vaižganto tema.

 

 


Romualdas Deltuvas
15 sausio, 2021

XXV rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premija skiriama Romualdui Deltuvui už knygą „Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje“. Laureatui atiteks diplomas […]

Kęstučio Jurelės nuotr.
14 sausio, 2021

Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė patvirtino Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metų minėjimo 2021-aisiais planą. Plane numatytais minėjimais ir konferencijomis, kultūriniais ir pažintiniais […]

14 sausio, 2021

Naujuosius metus VU biblioteka pradeda su reikšmingomis permainomis – visuomenei pristatydama įspūdingą dovaną: tūkstančiams bibliotekos suskaitmenintų dokumentų suteikiamas viešo naudojimo […]

14 sausio, 2021

2021-01-13 Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje vyko nuotolinė  pamoka ,,Aš prisimenu, kodėl esame laisvi“, kuri buvo  skirta 1991 m.  […]

Nuotr. iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus fondų
13 sausio, 2021

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Vytauto Mačernio metų minėjimo 2021 metais planą. Šiemet birželio 5 d. sukanka 100 metų, kai […]

12 sausio, 2021

Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės gynimo 30-mečio proga kviečiame susipažinti su virtualia paroda „1991 m. sausio 13-oji: plakatai, menantys kovą už laisvę“. […]

Zenonas Bulgakovas
12 sausio, 2021

Šis mėnuo ypatingas sukaktimi – Lietuva išdidžiai mini 30-ąsias Sausio įvykių metines. Jau trisdešimt metų skaičiuojame nuo laisvę galutinai lėmusios […]

Perduota parama nuo gaisro nukentejusiai seimai
11 sausio, 2021

Tatjanos ir Konstantino Deriuginų šeima Ignalinos rajone, Driškūnuose, gyvena jau septynerius metus. 13 vaikų (vyriausiajai 18-ka, o jauniausiam vos 9 […]

8 sausio, 2021

Kauno rajone (Babtų sen.), greta Cinkiškės viaduko įkurtas Žalgirio pergalės parkas praėjusių metų gruodį praturtėjo naujais meniniais akcentais. Ant supiltos […]

6 sausio, 2021

Praeitų metų gruodžio 22 dieną Ignalinos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą kartu su Anykščių, Zarasų, Molėtų, Utenos rajonų ir Visagino […]

6 sausio, 2021

Minint Laisvės gynėjų dienos 30-metį Seimo kanceliarija kviečia virtualiai susipažinti su naujomis parodomis, liudijančiomis dramatišką 1991-ųjų istoriją, kuriose – dokumentai, […]

6 sausio, 2021

2021-ieji prasideda visam Jurbarko kraštui svarbia žinia – šiemet Veliuona paskelbta Lietuvos mažąja kultūros sostine. Ta proga miestelio bendruomenė, seniūnija, […]

Žemyna. Viktoras Žilinskas / Rengėjų nuotr
6 sausio, 2021

Kasmet sausio 6-ąją, per Tris karalius, Lietuvos nacionalinis kultūros centras karūnuoja tris savos kultūros tradicijas puoselėjančius karalius – respublikinės konkursinės […]

4 sausio, 2021

Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kviečia išbandyti virtualų turą po „Dingusią Tauragę“, kuris nukels į 1939-1945 m. laikotarpį ir padės geriau […]

4 sausio, 2021

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022-aisiais sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, […]

1 sausio, 2021

Pirmąją Naujųjų metų dieną Vilniuje vyko Lietuvos vėliavos dienos minėjimas. Gedimino pilies bokšte Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės […]

1 sausio, 2021

Lietuvos kultūros sostine 2021-aisiais tampa Neringa, šį titulą ir simbolinį gintarinį medį perimdama iš Trakų. Gruodžio 29 d. 19 val. […]

1 sausio, 2021

Gruodžio 30 d. Vyriausybėje patvirtinta 150 mln. eurų subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms koncepcija. Į negrąžinamas subsidijas kviečiamos pretenduoti ir […]

Gelgaudiškio dvaras Gelgaudiškio dvaras / Šakių TIC nuotr.
30 gruodžio, 2020

Tamsūs žiemos vakarai, kupini jaukumo ir šventiškos nuotaikos – puikus metas sekti pasakas, pasakoti paslaptingas istorijas ir legendas. Kviečiame pasidomėti […]

30 gruodžio, 2020

2020-tieji buvo paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Jiems besibaigiant dienos šviesą išvydo Šiaulių krašto žydų istoriją ir […]