Vakaras Dūkštų ąžuolyne – laikas, kai gamtininkai pildo sengirės vertybių apskaitos knygą

Šiltais vasaros vakarais siautulingu gyvenimu alsuoja ne tik Vilniaus senamiesčio gatvelės, bet ir miesto pašonėje šimtmečiais amžių skaičiuojantis Dūkštų ąžuolynas. Iš pažiūros ramybe dvelkiantis vienas seniausių natūralių ąžuolynų Lietuvoje net ir saulei nusileidus knibždėte knibžda gyvybe. Mat dieną pailsėję senų medžių paunksmėse į naktinę medžioklę išskrenda šikšnosparniai. Šiemet kartu su jais Dūkštų ąžuolyne nemiega ir gamtininkai.

Ar žinojote, kad visai šalia Vilniaus esančiame ąžuolyne vasarą kaimenę naktinių drugių virtuoziškai gano itin retas visoje Europoje šikšnosparnis – europinis plačiaausis? Tuo įsitikino LIFE integruotojo projekto NATURALIT komanda liepos 24 d. vakarą Dūkštų ąžuolyne kartu su Neries regioninio parko ekologu Tadu Bujanausku atlikusi europinio plačiaausio vasaros monitoringą.

Retasis ąžuolyno gyventojas

Mūsų šalyje žinomose šikšnosparnių žiemavietėse kasmet suskaičiuojama tik apie 350 europinių plačiaausių, tačiau dėl jų itin slėpiningo gyvenimo būdo vis dar nėra žinoma nei kaip šios rūšies šikšnosparniai paplitę Lietuvoje, nei bent kiek apytiksliai jų pas mus gyvena šiltuoju metų laiku.

Europiniai plačiausiai yra miškingų vietovių šikšnosparniai, tačiau ne bet kokiame miške ar parke juos sutiksi. Tai išrankūs gyvūnai – po naktinės medžioklės dienas leidžiantys po atsiknojusia medžių žieve, kamienų įtrūkimuose ar įskilimuose, drevėse, uoksuose ir pan. Dienojimui šie slapukai paprastai renkasi vis kitą medį, todėl apsistoja tik tokiose vietovėse, kur sąlyginai nedidelėje teritorijoje yra daug jiems praleisti dieną tinkamų medžių. Tiesa, tarp medžių turi būti pakankamai erdvės jiems praskristi. Be to, jie nėra mėgėjai labai toli skraidyti maitintis, todėl netoli dienojimo vietų turi būti turtingi (ir tuo pačiu vabzdžių gausūs) medynai. Iki šiol yra žinomos tik kelios europinio plačiaausio poreikius atitinkančios vietos, kuriose reguliariai fiksuojamas kiek didesnis europinių plačiaausių aktyvumas. Viena iš jų – vilniečiams puikiai žinomas Dūkštų ąžuolynas.

Rezultatai pranoko lūkesčius

Jau daugiau kaip dešimtmetį Dūkštų ąžuolyne kas kelis metus specialiu ultragarso detektoriumi fiksuojamas vos vienas kitas europinio plačiaausio skleidžiamas signalas. Tačiau, įvertinus vietos medynų sudėtį, buvo numanoma, kad europinių plačiaausių galėtų būti daugiau, tik aptikti nepavyksta. Bėda ta, kad šios rūšies šikšnosparnių skleidžiami garsai yra nestiprūs ir su ultragarso detektoriumi retai kada pavyksta užfiksuoti, o ir patys signalai gali būti maišomi su kai kurių kitų rūšių šikšnosparnių ar net vabzdžių skleidžiamais garsais. Todėl, siekiant įsitikinti, kad detektoriumi užfiksuoti ultragarso signalai yra būtent europinio plačiaausio, šiais metais nuspręsta šios rūšies valstybinio monitoringo metu papildomai naudoti ir specialius tinklus. Gamtininkų nuostabai, į du liepos 24-osios vakarą iškeltus tinklus vos per valandą įkliuvo net 5 šios rūšies atstovai! Pasak projekto NATURALIT gamtosaugos eksperto iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos metodinio analitinio centro Remigijaus Karpuškos, tai neįtikėtinai geras rezultatas.

„Prisipažinsiu, turėjau didelių abejonių, ar iš viso pavyks sugauti kokį nors šikšnosparnį. Tai labai protingi gyvūnai, kurie dažniausiai sugeba pastebėti tinklą ir jį apskristi. O kad paklius toks slapukas, kaip europinis plačiaausis, tai tik pasvajoti galėjau.“ – pasakoja Neries regioninio parko darbuotojus dėl šikšnosparnių monitoringo atlikimo konsultavęs Remigijus Karpuška.

Jis priduria, kad gaudymo su tinklu efektyvumas priklauso nuo tinklo vietos parinkimo, t. y., kaip pavyks atrasti ir užtverti šikšnosparnių praskridimo kelią. Pasak jo, būtent iš anksto gerai ir kruopščiai atlikti namų darbai leido nuspėti tikėtinus europinio plačiaausio skridimo maršrutus ir tinkamai iškelti tinklus. „Bent vieno europinio plačiaausio sugavimas būtų leidęs neginčytinai teigti, kad Dūkštų ąžuolynas yra reikšminga šios rūšies šikšnosparnių apsaugai svarbi teritorija, o tai, kad per tokį trumpą laiką į tinklus pateko net 5, iš kurių 3 beveik vienu metu, yra neįtikėtina sėkmė.“ – rezultatu džiaugiasi Remigijus Karpuška.

Jo vertinimu, europinių plačiaausių skraidė ir daugiau, tik dalis sugebėjo aplenkti tinklą. Tą patvirtina ir detektoriaus įrašai. „Į kompiuterį persikėlus vakaro metu su detektoriumi atliktų šikšnosparnių skleidžiamus ultragarso signalų įrašus ir su specialia programa atlikus šių signalų spektoframų analizę, gauti duomenys neleidžia abejoti, kad aplink mūsų galvas tą vakarą skraidė ir europiniai plačiaausiai. Taigi, dabar galime užtikrintai teigti, kad Dūkštų ąžuolyne tebegyvena šios rūšies žinduoliai ir jie čia visai gerai jaučiasi.“ – įspūdžiais iš europinio plačiaausio vasaros monitoringo dalinasi gamtosaugos ekspertas.

Sengirės reliktas

Jei vietovėje aptinkamas europinis plačiaausis, galime būti tikri – tai išskirtinės gamtinės vertės vieta – arba tai sengirė ar jos likučiai, arba tai mažai žmogaus veiklos paliestas gamtos kampelis (natūralus miškas). Ir dar pakankamai geros būklės – su gausiai augančiais brandžiais tiek žaliuojančiais, tiek jau nudžiūvusiais dažniausiai lapuočiais medžiais, su natūraliai trūnyti likusia negyva mediena, neapaugę neperžengiamais krūmynais. O tokios vietovės yra namai ir kitoms retoms, tik tokiose unikaliose vietose gyvenančioms, gyvūnų, augalų ir grybų rūšims. Čia prieglobstį randa tik brandžių lapuočių medžių drevių gyventojas niūriaspalvis auksavabalis, dažnai tokiose pat buveinėse aptinkamas marmurinis auksavabalis, po nuvirtusių medžių žieve besislapstantis purpurinis plokščiavabalis, ant senų ąžuolų ir tik labai retai ant kitų rūšių lapuočių medžių kamienų auganti ąžuolinė kepena, prie senų medžių besiglaudžianti kuokštinė grifolė, artimesnės žmonių kaimynystės vengiantis juodasis gandras, aukštai medžiuose lizdus sukantis mažasis erelis rėksnys ar su visais kaimynais draugiškai sugyvenanti didžioji miegapelė. Tad Dūkštų ąžuolynas yra labai svarbus  biologinės įvairovės apsaugai tarptautiniu mastu ir yra Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų tinklo Natura 2000 dalis. Sukuriant ir puoselėjant Natura 2000 tinklą siekiama išsaugoti kuo natūralesnę gamtą ateities kartoms, todėl šių teritorijų išsaugojimui skiriami pinigai ne išlaidos, o jau net šiuo metu įvairiomis kitomis išraiškomis grąžą duodančios investicijos į ateitį.