29 liepos, 2019
Justė Samkienė

Vakaras Dūkštų ąžuolyne – laikas, kai gamtininkai pildo sengirės vertybių apskaitos knygą

Šiltais vasaros vakarais siautulingu gyvenimu alsuoja ne tik Vilniaus senamiesčio gatvelės, bet ir miesto pašonėje šimtmečiais amžių skaičiuojantis Dūkštų ąžuolynas. Iš pažiūros ramybe dvelkiantis vienas seniausių natūralių ąžuolynų Lietuvoje net ir saulei nusileidus knibždėte knibžda gyvybe. Mat dieną pailsėję senų medžių paunksmėse į naktinę medžioklę išskrenda šikšnosparniai. Šiemet kartu su jais Dūkštų ąžuolyne nemiega ir gamtininkai.

Ar žinojote, kad visai šalia Vilniaus esančiame ąžuolyne vasarą kaimenę naktinių drugių virtuoziškai gano itin retas visoje Europoje šikšnosparnis – europinis plačiaausis? Tuo įsitikino LIFE integruotojo projekto NATURALIT komanda liepos 24 d. vakarą Dūkštų ąžuolyne kartu su Neries regioninio parko ekologu Tadu Bujanausku atlikusi europinio plačiaausio vasaros monitoringą.

Retasis ąžuolyno gyventojas

Mūsų šalyje žinomose šikšnosparnių žiemavietėse kasmet suskaičiuojama tik apie 350 europinių plačiaausių, tačiau dėl jų itin slėpiningo gyvenimo būdo vis dar nėra žinoma nei kaip šios rūšies šikšnosparniai paplitę Lietuvoje, nei bent kiek apytiksliai jų pas mus gyvena šiltuoju metų laiku.

Europiniai plačiausiai yra miškingų vietovių šikšnosparniai, tačiau ne bet kokiame miške ar parke juos sutiksi. Tai išrankūs gyvūnai – po naktinės medžioklės dienas leidžiantys po atsiknojusia medžių žieve, kamienų įtrūkimuose ar įskilimuose, drevėse, uoksuose ir pan. Dienojimui šie slapukai paprastai renkasi vis kitą medį, todėl apsistoja tik tokiose vietovėse, kur sąlyginai nedidelėje teritorijoje yra daug jiems praleisti dieną tinkamų medžių. Tiesa, tarp medžių turi būti pakankamai erdvės jiems praskristi. Be to, jie nėra mėgėjai labai toli skraidyti maitintis, todėl netoli dienojimo vietų turi būti turtingi (ir tuo pačiu vabzdžių gausūs) medynai. Iki šiol yra žinomos tik kelios europinio plačiaausio poreikius atitinkančios vietos, kuriose reguliariai fiksuojamas kiek didesnis europinių plačiaausių aktyvumas. Viena iš jų – vilniečiams puikiai žinomas Dūkštų ąžuolynas.

Rezultatai pranoko lūkesčius

Jau daugiau kaip dešimtmetį Dūkštų ąžuolyne kas kelis metus specialiu ultragarso detektoriumi fiksuojamas vos vienas kitas europinio plačiaausio skleidžiamas signalas. Tačiau, įvertinus vietos medynų sudėtį, buvo numanoma, kad europinių plačiaausių galėtų būti daugiau, tik aptikti nepavyksta. Bėda ta, kad šios rūšies šikšnosparnių skleidžiami garsai yra nestiprūs ir su ultragarso detektoriumi retai kada pavyksta užfiksuoti, o ir patys signalai gali būti maišomi su kai kurių kitų rūšių šikšnosparnių ar net vabzdžių skleidžiamais garsais. Todėl, siekiant įsitikinti, kad detektoriumi užfiksuoti ultragarso signalai yra būtent europinio plačiaausio, šiais metais nuspręsta šios rūšies valstybinio monitoringo metu papildomai naudoti ir specialius tinklus. Gamtininkų nuostabai, į du liepos 24-osios vakarą iškeltus tinklus vos per valandą įkliuvo net 5 šios rūšies atstovai! Pasak projekto NATURALIT gamtosaugos eksperto iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos metodinio analitinio centro Remigijaus Karpuškos, tai neįtikėtinai geras rezultatas.

„Prisipažinsiu, turėjau didelių abejonių, ar iš viso pavyks sugauti kokį nors šikšnosparnį. Tai labai protingi gyvūnai, kurie dažniausiai sugeba pastebėti tinklą ir jį apskristi. O kad paklius toks slapukas, kaip europinis plačiaausis, tai tik pasvajoti galėjau.“ – pasakoja Neries regioninio parko darbuotojus dėl šikšnosparnių monitoringo atlikimo konsultavęs Remigijus Karpuška.

Jis priduria, kad gaudymo su tinklu efektyvumas priklauso nuo tinklo vietos parinkimo, t. y., kaip pavyks atrasti ir užtverti šikšnosparnių praskridimo kelią. Pasak jo, būtent iš anksto gerai ir kruopščiai atlikti namų darbai leido nuspėti tikėtinus europinio plačiaausio skridimo maršrutus ir tinkamai iškelti tinklus. „Bent vieno europinio plačiaausio sugavimas būtų leidęs neginčytinai teigti, kad Dūkštų ąžuolynas yra reikšminga šios rūšies šikšnosparnių apsaugai svarbi teritorija, o tai, kad per tokį trumpą laiką į tinklus pateko net 5, iš kurių 3 beveik vienu metu, yra neįtikėtina sėkmė.“ – rezultatu džiaugiasi Remigijus Karpuška.

Jo vertinimu, europinių plačiaausių skraidė ir daugiau, tik dalis sugebėjo aplenkti tinklą. Tą patvirtina ir detektoriaus įrašai. „Į kompiuterį persikėlus vakaro metu su detektoriumi atliktų šikšnosparnių skleidžiamus ultragarso signalų įrašus ir su specialia programa atlikus šių signalų spektoframų analizę, gauti duomenys neleidžia abejoti, kad aplink mūsų galvas tą vakarą skraidė ir europiniai plačiaausiai. Taigi, dabar galime užtikrintai teigti, kad Dūkštų ąžuolyne tebegyvena šios rūšies žinduoliai ir jie čia visai gerai jaučiasi.“ – įspūdžiais iš europinio plačiaausio vasaros monitoringo dalinasi gamtosaugos ekspertas.

Sengirės reliktas

Jei vietovėje aptinkamas europinis plačiaausis, galime būti tikri – tai išskirtinės gamtinės vertės vieta – arba tai sengirė ar jos likučiai, arba tai mažai žmogaus veiklos paliestas gamtos kampelis (natūralus miškas). Ir dar pakankamai geros būklės – su gausiai augančiais brandžiais tiek žaliuojančiais, tiek jau nudžiūvusiais dažniausiai lapuočiais medžiais, su natūraliai trūnyti likusia negyva mediena, neapaugę neperžengiamais krūmynais. O tokios vietovės yra namai ir kitoms retoms, tik tokiose unikaliose vietose gyvenančioms, gyvūnų, augalų ir grybų rūšims. Čia prieglobstį randa tik brandžių lapuočių medžių drevių gyventojas niūriaspalvis auksavabalis, dažnai tokiose pat buveinėse aptinkamas marmurinis auksavabalis, po nuvirtusių medžių žieve besislapstantis purpurinis plokščiavabalis, ant senų ąžuolų ir tik labai retai ant kitų rūšių lapuočių medžių kamienų auganti ąžuolinė kepena, prie senų medžių besiglaudžianti kuokštinė grifolė, artimesnės žmonių kaimynystės vengiantis juodasis gandras, aukštai medžiuose lizdus sukantis mažasis erelis rėksnys ar su visais kaimynais draugiškai sugyvenanti didžioji miegapelė. Tad Dūkštų ąžuolynas yra labai svarbus  biologinės įvairovės apsaugai tarptautiniu mastu ir yra Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų tinklo Natura 2000 dalis. Sukuriant ir puoselėjant Natura 2000 tinklą siekiama išsaugoti kuo natūralesnę gamtą ateities kartoms, todėl šių teritorijų išsaugojimui skiriami pinigai ne išlaidos, o jau net šiuo metu įvairiomis kitomis išraiškomis grąžą duodančios investicijos į ateitį.  

 


9 gruodžio, 2023

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pripažino, kad Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtintas Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos […]

7 gruodžio, 2023

Lietuvos nacionaliniam muziejui priklausančioje Jono Basanavičiaus gimtinėje gruodžio 6 d. iškilmingai apšviestas 2023-iųjų Lietuvos metų medis – laureatu tapo kaštonas, […]

6 gruodžio, 2023

Aplinkos ministerija pirmadienį įteikė apdovanojimus žaliausioms Lietuvos savivaldybėms. Jomis tapo Utenos rajono, Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybės. Visos trys tapo […]

6 gruodžio, 2023

Trakų rajone lapkričio pabaigoje įsteigtas naujas Paluknio pievų biosferos poligonas, skirtas išsaugoti natūralioms buveinėms ir paukščių rūšims, praneša Aplinkos ministerija. […]

5 gruodžio, 2023

ES derybininkai susitarė nutraukti didžiųjų mažmenininkų praktiką naikinti Europos Sąjungoje neparduotus drabužius – apie tai buvo paskelbta ankstyvą antradienio rytą. […]

5 gruodžio, 2023

Gruodžio 2-ąją įvyko „TAI BENT Kalėdų eglės įžiebimas Druskininkuose“. Jame dalyvius linksmino ir Vidas Bareikis, ir lazerių bei ugnies šou, […]

Advokatė dr. Lina Aleknaitė-van der Molen
4 gruodžio, 2023

Spalį Europos Sąjungos (ES) Parlamentas ir Taryba patvirtino Europos žaliųjų obligacijų (EŽO) reglamentą. Šis reglamentas visoje ES, įskaitant ir Lietuvą, […]

1 gruodžio, 2023

Pagramančio miške (Šilalės raj.) Valstybinių miškų urėdija atkūrė partizanų žeminę, kurioje per laisvės kovas glaudėsi Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės būrys. […]

1 gruodžio, 2023

Būsto pirkėjai Lietuvoje vis didesnį dėmesį skiria tvarumo aspektams. Beveik dviem trečdaliams (63 proc.) šalies didmiesčių gyventojų yra svarbu, kad […]

30 lapkričio, 2023

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Kasparas Adomaitis siūlo, kad teritorijų planavimo dokumentuose atsirastų daugiau vizualizacijos. Teritorijų planavimas, jo nuomone, turėtų būti […]

30 lapkričio, 2023

Nors rūšiuojančiųjų šalyje ir daugėja, antrinių žaliavų – perdirbti tinkamų atliekų – mišrių komunalinių atliekų konteineriuose vis dar yra tiek pat, […]

27 lapkričio, 2023

Pirmadienį, lapkričio 27 dieną, Valstybinių miškų urėdijos (VMU), Aplinkos ministerijos specialistai ir  Aplinkosaugos koalicijos, „Girių spiečiaus“ atstovai bei mokslininkai praleido […]

Tomo Balžeko nuotr.
24 lapkričio, 2023

Nuo lapkričio 20 dienos VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sustabdė visus vykdomus ir planuotus vykdyti plynuosius sanitarinius miško kirtimus II […]

24 lapkričio, 2023

Kėdainių rajono savivaldybės iniciatyva, gavus Aplinkos ministerijos paramą, griaunama nebeeksploatuojama Kruosto hidroelektrinės (HE) užtvanka. „Nors 1995 metais iš tvenkinio buvo […]

22 lapkričio, 2023

2022 m. pabaigoje LR Prokuratūra informavo Aplinkos apsaugos agentūrą apie vykstantį ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto nuodingų medžiagų disponavimo. Buvo nustatyta, […]

20 lapkričio, 2023

Vidutinė temperatūra pasaulyje penktadienį pirmą kartą per visą istoriją buvo daugiau nei dviem laipsniais Celsijaus aukštesnė nei prieš pramonės erą, […]

Potvynis Kretingoje. ELTA / Karolis Bakūnas
20 lapkričio, 2023

Lapkričio pradžioje Kretingoje per dėl gausaus lietaus kilusią ekstremalią situaciją iš UAB „Kretingos vandenys“ nuotekų valyklos, siekiant apsaugoti įrenginius nuo […]

17 lapkričio, 2023

Penktadienį prie Seimo šimtai gyventojų susirinko protestuoti prieš Lietuvoje vykdomą miškų politiką. Protesto akcija vyksta nuo 12 iki 20 val. […]

15 lapkričio, 2023

Vyriausybė patvirtino 2022–2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plano pakeitimus, kuriais naujoms finansavimo kryptims paskirstoma 111,7 mln. eurų. Šios lėšos […]

S. Žiūros nuotr.
15 lapkričio, 2023

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia sostinės verslininkus, įmones, įstaigas ir bendruomenes kurti kalėdinę nuotaiką kartu ir puošti savo vitrinas, langus, pastatų […]