2 gruodžio, 2015
KTU informacija

Valdas Adamkus: „Aplinkosauga turi tapti asmenybės dalimi, tuomet problemos spręsis savaime“

„Su dideliu skausmu širdyje sakau, kad ekologijai Lietuvoje skiriama per mažai dėmesio. Nors galime pasidžiaugti nuveiktais darbais vandenvalos srityje, yra dar daug neišspręstų problemų, todėl šiemet pažymimas neeilinis 75-erių metų KTU Aplinkosaugos technologijos katedros jubiliejus yra gera simbolinė proga vėl atkreipti dėmesį į šią sritį“, – sako kadenciją baigęs Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.

V. Adamkus pasaulinį pripažinimą aplinkosaugos srityje pelnė per beveik tris dešimtmečius trukusią karjerą JAV Aplinkos apsaugos agentūroje. Nuo 1972 m., kaip JAV aplinkos apsaugos delegacijos narys, nuolat lankėsi Sovietų Sąjungoje ir Lietuvoje.

Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaras V. Adamkus džiaugiasi, kad Amerikoje 6-ojo dešimtmečio pradžioje valdžios inicijuota ir kitas valstybes įtraukusi kova su aplinkos tarša padėjo išvengti greitai artėjusios ekologinės katastrofos, tačiau nusiraminti negalime – visuotinis klimato atšilimas yra mūsų amžiaus rykštė.

Išskirtiniame interviu V. Adamkus pasakoja apie savo karjerą JAV, situaciją Lietuvoje ir išreiškia viltį, kad požiūrį į ekologiją mūsų šalyje pakeis naujoji karta, tokia, kaip KTU Aplinkosaugos technologijos katedroje ruošiama šiuolaikiniai aplinkosaugos specialistai.

KTU Aplinkosaugos technologijos katedros pirmtakė – Miestų sanitarijos katedra buvo įkurta 1940 m.  rugpjūčio 15 d. Kauno universitete. Vėliau iki 1956 m. katedra buvo vadinama Vandentiekio, kanalizacijos ir santechnikos katedra ir rengė vandentiekio ir kanalizacijos specialybės inžinierius, o nuo 1978 m. ir vandens išteklių racionalaus naudojimo ir pramoninių nuotekų valymo technologus. 1988 m. katedra pavadinama Inžinerinės ekologijos katedra ir savo veiklą tęsia KTU Cheminės technologijos fakultete. 2014 m. katedra pervadinta į Aplinkosaugos technologijos.

– Ne kartą aplinkosaugos reikalais Lietuvoje lankėtės sovietmečiu, šios srities neapleidote ir tapęs Lietuvos Prezidentu. Kokie svarbiausi darbai buvo nuveikti nepriklausomybės laikotarpiu?

Vienas didžiausių Lietuvos pasiekimų yra vandenvalos srityje, sustabdant vandens taršą ir užtikrinant geriamojo vandens kokybę. Šioje srityje mes tikrai daug pasiekėme. Džiaugiuosi, kad net ir iki nepriklausomybės atgavimo vandenvaloje atliktos pertvarkos davė gerų rezultatų. Tuo pačiu, apsaugojome ir tam tikrus gamtos išteklius, būtent žuvininkystę, nes šioje srityje buvo daug sureguliuota ir daug padaryta. Tai yra patys ryškiausi pasiekimai aplinkosaugoje.

– Prezidente, minite, kad pastaruosius kelis dešimtmečius neišvengiamai šiek tiek atitrūkote nuo aplinkosaugos. O kokias didžiausias ekologines grėsmes matėte aktyviai dirbdamas JAV federalinėje tarnyboje?

Jeigu tuo metu nebūtume atkreipę dėmesio į ekologines problemas, galiausiai Žemėje būtų susidariusi tragiška padėtis. Tačiau šiandien tokios galimybės nematau, nes per tą penkiasdešimt metų pasaulyje buvo pripažintas pavojus aplinkosaugos srityje ir dedamos didelės pastangos jas spręsti.

Dalyvaujant Sovietų Sąjungos ir Amerikos bendradarbiavime aplinkosaugos srityje aukščiausiame lygyje, mačiau, kad, nors ir primityviai, buvo pradėta imtis tam tikrų priemonių Tarybų Sąjungoje, tas pats buvo ir Lietuvoje. Nors ir lėtai, bet visą laiką buvo žengiama į priekį, pripažinus faktą, kad reikia ką nors daryti. Taip mes išvengėme gamtos katastrofos Lietuvoje, visada laikydami galvą iškėlę virš vandens.

– Užsiminėte apie galimą tragišką padėtį, jei nieko nebūtų buvę imtasi mažinant vandens ir aplinkos taršą. Būtume išprovokavę ekologinę katastrofą?

Be jokios abejonės. Būtume atsidūrę tokioje padėtyje, kurioje kelio atgal nebūtų buvę. Būtume pasiekę visišką degradaciją gamtos srityje ir man sunku net įsivaizduoti, kaip tą gamtos balansą būtų reikėję atstatyti. Gal ir būtume atstatę, o ir gal dar ir šiandien būtume bandę jį atstatyti. Džiaugiuosi, kad laiku buvo susigriebta ir, manau, jog ne iki galo, bet ši kova yra laimėta.

– Tris savo gyvenimo dešimtmečius paskyrėte aplinkosaugai, vėliau grįžote į Lietuvą ir dvi kadencijas jai vadovavote. Kaip šiandien vertinate savo pasiekimus?

Žinoma, pirmiausia galiu kalbėti apie karjerą gamtos apsaugos srityje, nes turbūt šioje srityje palikau didžiausią įnašą, daugiausia laiko praleidau. Nepriimkite to kaip pasididžiavimo, bet pavyko nemažai pasiekti pačiame aukščiausiame lygyje net tik savo aplinkoje, bet ir tarptautiniu mastu. Žinau, kad šioje srityje esu pripažintas. Iki šios dienos girdžiu komplimentus. Kartais net nejauku ir nepatogu jų klausyti.

Esu patenkintas tuo, kad su pasididžiavimu kiekvienam žmogui galiu pažiūrėti į akis ir drąsiai pasakyti, kad šioje srityje atidaviau viską, ką galėjau geriausio ir džiaugiuosi matomais rezultatais.

Manau, kad kiekvienas žmogus turi suprasti aplinkosaugos svarbą, nes tai yra vienintelis kelias, kuriuo turime eiti. Tas kelias turi prasidėti šeimoje ir tęstis visą gyvenimą, tapdamas dalimi kiekvienos asmenybės. Asmenybės, kuri taip elgiasi natūraliai, suprasdama, kad priešingu atveju ji naikina pačio žmogaus asmenybę ir gyvenimo gerovės lygį. Kai visi tai suprasime, problemos savaime spręsis. Nereikės įspėti, nereikės skirti baudų nei pramonininkams, nei paprastiems žmonėms.

Mano giliu įsitikinimu, švietimas ir supratimas yra atsakymas į visas žmonijos problemas. Norėčiau, kad gamtosaugos sritis grįžtų į Lietuvos švietimo sistemą, kad šis klausimas vėl atsidurtų žiniasklaidoje. Ekologinėje srityje, su dideliu skausmu širdyje tą sakau, pas mus vis tik yra žemas lygis ir aš tikiu, kad su jaunąja karta tas keisis į gerąją pusę.


25 lapkričio, 2022

Sostinės gyventojai stebisi, kad krūmai ir medžiai vis dar sodinami ir iškritus. Tačiau arboristai teigia – medžius ir krūmus sodinti […]

25 lapkričio, 2022

Vilnius kviečia miestiečius per šventes nepamiršti tvarumo, tęstinumo ir rinktis gyvą vazone augančią eglutę arba namus papuošti miškų urėdijų nemokamai […]

Kęstutis Pocius
10 lapkričio, 2022

Besikeičiantis vartotojų požiūris, griežtėjantis politinis reguliavimas atliekų tvarkymo srityje,  Europos Sąjungos keliami tikslai pereiti prie žiedinės ekonomikos, milžiniška konkurencija bei […]

10 lapkričio, 2022

UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ siūlo naują paslaugą Telšių regiono (Plungės, Telšių, Mažeikių raj. ir Rietavo sav.) gyventojams – daiktų […]

8 lapkričio, 2022

Vidutinė temperatūra pasaulyje kyla greičiau nei planuota. Mokslininkai įspėja, kad kai kurie klimato kaitos padariniai lems vis didesnius praradimus ir […]

8 lapkričio, 2022

Siekiant mažinti afrikinio kiaulių maro plitimą mūsų šalyje, mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas. Tai padeda suaktyvinti kritusių šernų paieškas […]

7 lapkričio, 2022

Draugiškesnį aplinkai šilumos gamybos būdą Alytaus rajono savivaldybei pasiūlė Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija. Projektą savivaldybės merui Algirdui Vrubliauskui, direktorei Gintarei […]

Alfonso Mažūno nuotr.
26 spalio, 2022

Lietuvos jūrų muziejuje kartu su Aplinkos ministerija spalį surengta konferencija ,,Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir […]

7 spalio, 2022

Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioniniame padalinyje masiškai pažeistos pušys, kurių spyglius graužia paprastasis pušinis pjūklelis. Atlikus miško žvalgymus, Vaišniūnų girininkijoje […]

Jono Vapsvos nuotr.
7 spalio, 2022

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Kapinių tvarkymo taisyklių pakeitimams, kurie numato, kad gyventojams nebereikės mokėti už nišas savivaldybių įrengtuose […]

1 spalio, 2022

Prieš pat rudens ir žiemos audras į kone paskutinę talką pajūryje šiais metais susirinko daugiau kaip 250 savanorių, kurie šakomis […]

1 spalio, 2022

Vieta ir laikas susitikti, susipažinti, bendradarbiauti. Taip Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) maisto gamintojus, ūkininkus, ugdymo, gydymo įstaigų atstovus ir kokybe […]

29 rugsėjo, 2022

Per metus Lietuvoje prarandama 393,8 tūkst. t maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. […]

14 rugsėjo, 2022

Asbestas yra gamtinis pluoštinis mineralas, netirpus vandenyje, rūgštyse, šarmuose, atsparus temperatūros poveikiui, negaruojantis, neskylantis šviesoje, geras šilumos, garso, elektros izoliatorius. […]

13 rugsėjo, 2022

Vilniaus maratono dalyviai ir svečiai šiemet stebėjosi neįprasta bėgikių komanda – 7-ios kaunietės lyjant įveikė maratoną nešinos 10 kg sveriančia […]

12 rugsėjo, 2022

„SBA Urban“ verslo centrai Vilniuje „Green Hall“ 1 ir 2 įvertinti vienu aukščiausių tvarumo sertifikato lygiu „BREEAM In-Use Excellent”. Šis […]

11 rugsėjo, 2022

Įsibėgėjant rudeniui,  didėja gyvūnų migracija, prasidėjus rujai, gyvūnų elgesys pasikeičia – jie tampa ne tokie baikštūs, praranda atsargumą. Šiuo metu […]

8 rugsėjo, 2022

Šią savaitę Ukrainoje lankosi Lietuvos delegacija, kuriai vadovauja aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Oficialaus susitikimo Kijeve metu Lietuvos aplinkos ministras Simonas […]

5 rugsėjo, 2022

Nemaža dalis nebetinkamų naudoti tekstilės gaminių vis dar išmetami į komunalinių atliekų konteinerius arba paliekami greta jų, nes gyventojai nežino, […]

5 rugsėjo, 2022

Paskutinį vasaros savaitgalį vykusio „Darom prie jūros“ renginio metu dalyviai ne tik tvirtino kopas žabų tvorelėmis, tačiau ir švarino paplūdimį, […]