Valstybės gynimo taryba nutarė: kariuomenės divizijai bus perkami tankai „Leopard“

Antradienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė, kad formuojamai Lietuvos kariuomenės divizijai bus perkami vokiški tankai „Leopard“.

„Efektyviausia tankų platforma, atitinkanti visą spektrą Lietuvos iškeltų kriterijų, yra Vokietijos tankas „Leopard II“, – po posėdžio Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistus informavo šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys.

„Valstybės gynimo taryba pasiūlė Krašto apsaugos ministerijai pradėti pokalbius ir derybas, po to sugrįžti į Valstybės gynimo tarybą su tankų gamintoju ir valstybėmis, kuriuos dalyvautų įsigijime“, – akcentavo jis.

K. Budrys priminė, kad VGT nutarė formuoti kariuomenės diviziją dar praėjusių metų gegužę. Vėliau buvo prašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Lietuvos kariuomenės pateikti vertinimus dėl tokios plėtros.

Įvertinta sąveika su Vokietijos brigados pajėgumais

Kaip po posėdžio žurnalistams nurodė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, toks sprendimas priimtas įvertinus sąveikos su Vokietijos brigada perspektyvas.

„Krašto apsaugos ministerija yra įpareigota pradėti konsultacijas, derybas ir artėti prie sutarties pasirašymo, tikrintis kiekvienu atveju“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Šie metai būtų derybų metai“, – sakė jis, nurodydamas, kad realios lėšos tokiems įsigijimams turės būti numatytos 2025 m. valstybės biudžete.

Visgi, apie kokį papildomą finansavimą eitų kalba, L. Kasčiūnas nenurodė ir pažymėjo, kad skaičiavimus atliks KAM.

„Detales paliksiu Krašto apsaugos ministerijai, nes matyt be 200-300 mln. būtų sunku pajudėti į priekį“, – teigė Seimo narys.

„Apie tai kalbėčiau kaip apie startą“, – pridūrė jis.

Apie būsimą pirkinį daugiau detalių neatskleidžia

VGT posėdyje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nebuvo linkęs detalizuoti planuojamą tankų įsigijimą iš Vokietijos.

„Daug kas priklauso nuo kitų sąlygų: kokia bus sutarta kaina ir panašiai. Tad dabar įvardinti visų detalių negalėčiau“, – sakė ministras.

Bus keičiami įstatymai

A. Anušauskas nurodė, kad pėstininkų divizija bus įforminta ir įstatymu.

„Bus įstatymas, kuriame bus įrašyta formaliai pėstininkų divizija. Pėstininkų divizijos įgalinimui siūloma steigti naują karinį vienetą – artilerijos pulką, inžinerijos pulką, oro gynybos pulką. Jie steigiami esamų pajėgumų pagrindu, nes jau yra ir įsigijimai numatyti“, – po posėdžio komentavo ministras.

Jis atskleidė, kad buvo kalbama ir apie galimybę Karaliaus Mindaugo husarų batalioną reorganizuoti į tankų batalioną, bet šiuo atveju sprendimas priklausys nuo kitų veiksnių ir tankų įsigijimo.

Tankai – nėra vienintelė reikalinga įranga

Prezidento vyriausiasis patarėjas K. Budrys taip pat atkreipė dėmesį, jog tankai nėra vienintelė divizijos kūrimui šalyje reikalinga karinė įranga.

„Ne vien apie tankus eina kalba – dabar daugiausiai juos akcentuojame, bet yra visi kiti pajėgumai, kurie priklauso divizijai – tai ir toliašaudė artilerija, artilerijos pulkas su „Himars“, oro gynyba ir pan.“ – žurnalistams teigė K. Budrys.

Prezidento patarėjas pažymėjo, jog Lietuva yra užsibrėžusi diviziją pilnai šalyje įkurti iki 2030 m. Visgi, už kokią sumą ir kiek ginkluotės bus įsigyjama, dar bus deramasi tolimesniuose etapuose, bendraujant su gamintoju bei su šalimis partnerėmis, teigė K. Budrys.

Po VGT posėdžio praėjusių metų vasarą krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas žurnalistams užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo. Vėliau ministras pateikė daugiau informacijos apie šį sprendimą savo „Facebook“ paskyroje, nurodydamas detalesnius skirtingų tankų vertinimo aspektus.

Dėl viešų pareiškimų politikas sulaukė aštrios kritikos. VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.

Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis paprašė ministro pasisakymus įvertinti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją. Pastaroji praėjusią savaitę paskelbė, jog A. Anušauskas publikuodamas socialiniame tinkle medžiagą apie tankų įsigijimus nepaviešino Lietuvai perduotos užsienio valstybių įslaptintos informacijos.