Valstybės kontrolė: viešojo sektoriaus centralizavimas vėluoja
Viešojo sektoriaus funkcijų centralizavimas vyksta lėčiau, nei planuota, o jo finansinė nauda vis dar neaiški. Pasak Valstybės kontrolės, šių metų pradžioje centralizuotai buvo aptarnaujama tik apie 70 proc. planuotų įstaigų.
„Septynerius metus vėluojantis procesas be aiškiai įrodyto finansinio efekto yra nepriimtinas. Centralizavimas negali tapti tikslas pats savaime ar našta biudžetui – tai privalo būti įrankis realiai taupyti mokesčių mokėtojų lėšas. Šiandien mes vis dar neturime įrodymų, kad ši reforma finansiškai pasiteisino“, – pranešime teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Anot auditorių, Finansų ministerijai ir NBFC buvo pateiktos šešios rekomendacijos, kurių dvi pagrindinės iki šiol neįgyvendintos. Centralizavimas buvo nukeltas ne vieną kartą, todėl laukiamas pokytis neįvyko ir 2026 m. pradžioje bendrosios funkcijos centralizuotai buvo atliekamos tik apie 70 proc. planuotų įstaigų.
Jų teigimu, taip pat liko neišspręstas centralizuoto personalo administravimo procesų teisinis reglamentavimas. Dėl skirtingų institucijų pozicijų iki šiol nepatvirtinti dar 2024 m. FM parengti būtini teisės aktų pakeitimai.
Valstybės kontrolė pabrėžia, kad be aiškaus finansinio vertinimo, centralizavimo nauda išliks tik teorinė. Be naudos apskaičiavimo, be užbaigto proceso valstybė rizikuoja finansuoti ir NBFC, ir palikti dalį darbuotojų necentralizuotose įstaigose. Todėl, pasak jos, tokia rizika gali didinti administracinę naštą.
Funkcijų centralizavimas buvo pradėtas 2018 metais, nusprendus finansinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas perduoti Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui (NBFC). Centralizavimu siekta efektyviau organizuoti finansinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas ir sumažinti valstybės išlaidas.
