Valstybės kontrolierius: neturint tikslių duomenų apie UNESCO pasaulio paveldo vertybes, sudėtinga užtikrinti jų priežiūrą

Atlikus auditą paaiškėjo, kad Lietuvoje nesilaikoma kai kurių tarptautinių reikalavimų, siekiant apsaugoti UNESCO vertybes. Valstybės kontrolieriaus teigimu, komunikacijos trūkumas, neatliekamas poveikio paveldui vertinimas bei tikslių duomenų apie saugomus objektus nebuvimas gali turėti neigiamą poveikį UNESCO vertybių būklei bei užkirsti kelią tinkamai šių objektų priežiūrai.

„Nuo 2014 m. neatliekamas poveikio pasaulio paveldui vertinimas ketinant atlikti restauravimo ar naujų statybų darbus, kurie galėtų paveikti vertybės išskirtinę visuotinę vertę. Taip pat trūksta komunikavimo apie šių vertybių išskirtinumą ir vertę“, – praneša Valstybės kontrolieriaus tarnyba.

„Neturint tikslių duomenų apie UNESCO pasaulio paveldo vertybes, stebėsenai neatskleidžiant jų tikrosios būklės, sudėtinga užtikrinti tinkamą jų tvarkymą ir priežiūrą. Tai gali turėti neigiamą poveikį UNESCO vertybių būklei, jų išsaugojimui, estetiniam vaizdui ir patrauklumui lankytojams“, – pažymi valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Anot jo, Lietuva yra įsipareigojusios parengti pasaulio paveldo vertybių valdymo planus, tačiau iki šiol patvirtintas tik vienos iš penkių Lietuvos UNESCO vertybių – Kernavės archeologinės vietovės – valdymo planas.

„Nesant parengtų ir įgyvendinamų UNESCO vertybių valdymo ir specialiųjų planų, institucijoms sudėtinga spręsti klausimus, susijusius su vertybės išsaugojimo ir aktualizavimo veiksmų koordinavimu, bendradarbiavimu ir stebėsena“, – akcentuojama pranešime.

1994-2023 m. į UNESCO materialiojo pasaulio paveldo sąrašą įtraukti 5 Lietuvos objektai: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinis lankas ir Modernistinis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939. Už vertybių apsaugą yra atsakingos Kultūros ir Aplinkos ministerijos.