15 gruodžio, 2022
VKPK

Valstybinės kultūros paveldo komisijos tyrimas parodė savivaldybių požiūrį į kultūros paveldo išsaugojimą

Valstybinės kultūros paveldo komisijos vykdytas tyrimas parodė besikeičiantį šalies savivaldybių požiūrį į lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugai. Dauguma savivaldybių pastebėjo investicijų į kultūros paveldo objektus naudą, o tai jas skatina aktyviau ieškoti ir kitų finansavimo šaltinių bei kurti naujas kultūros paveldo išsaugojimo iniciatyvas.

Renginyje kultūros ministras Simonas Kairys pasidalino naujienomis apie Kauno ir Klaipėdos pašto pastatų perdavimą Kultūros ministerijos žinion. Susirinkusius taip pat pasveikino Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

„Viena iš paveldo finansavimo problemų yra pabirę skaičiai. Jų susiteminimas leidžia identifikuoti probleminį lauką, daryti apibendrinimus ir paveldui reikšmingus sprendimus“, – apie atlikto ir pristatyto tyrimo svarbą sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė. Šį savivaldybių tyrimą komisija vykdo kasmet nuo pat 1997 m.

Nuo kelių tūkstančių iki kelių milijonų – kas investuoja, o kas taupo labiausiai?

Gauti rezultatai atskleidė, kad savivaldybių finansinis indėlis į kultūros paveldo apsaugą nuo pat 1997 m. nuolat didėja, tačiau 2021 m. šis augimas sumažėjo dėl pandemijos ir sparčios infliacijos įtakos. Du trečdaliai savivaldybių kultūros paveldui skyrė nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų, o likusi dalis – nuo šimto tūkstančių iki kiek daugiau nei milijono eurų. Bendrai savivaldybės iš savo biudžetų kultūros paveldui skyrė virš 9 mln. Eur.

Iš visų savivaldybių išsiskiria Visaginas ir Kazlų Rūda, kultūros paveldo objektams visai neskyrusios lėšų. Taip pat įdomu, kad Trakų rajono savivaldybė, kuri turi palyginti nemažai kultūros paveldo objektų, lėšų jiems tvarkyti skiria viena mažiausiai Lietuvoje.

Be to, tyrimas vertino savivaldybių iniciatyvas sutelkiant lėšas iš kitų šaltinių – valstybės, tarptautinių fondų, privataus sektoriaus ir kitų. Sugrupavus pagal apskritis matyti, kad 2021 m. kultūros paveldo finansavimas pasiskirstęs gana tolygiai – po 1-2 mln. Eur apskričiai. Tradiciškai išsiskiria Vilniaus ir Kauno regionai, sutelkę 3-3,5 mln. Eur, tačiau taupumu išsisikiria Suvalkija – Marijampolės regionas per metus sutelkė 300 tūkst. Eur.

Baigti, tęsiami ir pradedami kultūros paveldo tvarkybos projektai: nuo UNESCO iki privačių iniciatyvų

2021 m. buvo baigta tvarkyti nemažai kultūros paveldo objektų, toliau tęsiami esami ir pradedami nauji. Tarp baigtų yra ir Kuršėnų dvaro rūmai, Punios piliakalnis, rekonstruota Palūšės Šv. Juozapo bažnyčios komplekso varpinė bei tvora, Astravo dvaro parkas Biržų rajone, Alantos sinagoga, Šeduvos vilnų karšykla, Rietavo dvarvietė.

Tarp pradėtų ir planuojamų darbų yra Šiaulių dvaro sodybos, Raudondvario dvaro oficinos ir svirno, Kretingos dvaro oranžerijos tvarkybos darbai. Taip pat Šeduvos užvažiuojamųjų namų pastatas, Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia, Nemirsetos valčių gelbėjimo stotis, kurią Klaipėdos universitetas kartu su Palangos miesto savivaldybe planuoja pritaikyti edukacinei veiklai. Toliau tęsiami Kauno Tvirtovės I ir III fortų, Antazavės dvaro, Arklių pašto stoties komplekso Jonavos rajone, Palėvenės dominikonų vienuolyno tvarkybos darbai, atnaujinamos Kupiškio rajono bažnyčios, Raubonių vandens malūnas-karšykla-verpykla Pakruojo rajone.

2021 m. vykdyta nemažai iniciatyvų: pateikta Kauno modernizmo paraiška UNESCO,  Vilniuje vykdyti kapinių skaitmenizavimo darbai, Priekulės vertingųjų savybių požymių turinčių kultūros paveldo objektų vertinimas. Taip pat visoje Lietuvoje vykdyta nemažai privačių ir bendruomeninių iniciatyvų: nuo „Art Deco muziejaus“ Kaune, VšĮ „Inovatorių slėnio“ restauruojamos Kamariškių dvaro sodybos Zarasų rajone iki privačiomis lėšomis tvarkomų dvarų, piliakalnių, malūnų ir atskirų pastatų.

Savivaldybės pastebi paveldo finansavimo naudą – tai investicija, kuri sugrįžta

Analizuojant šiuos visus atvejus ir savivaldybių skiriamą finansavimą kultūros paveldui, bei jų pateiktus atsakymus apie patirtą paveldo aktualijų įtaką, Valstybinė kultūros paveldo komisija nustatė, jog daugumos savivaldybių nuomonė dėl kultūros paveldo išsaugojimo įtakos ekonomikai bei kitoms sritims pasikeitė. Savivaldos institucijose vis labiau įsitvirtina požiūris, jog indėlis į kultūros paveldo objektų tvarkymą ir priežiūrą atneša apčiuopiamą naudą per turizmo plėtrą, sukuriamas darbo vietas, visuomenės švietimą, didžiavimosi savo kraštu skatinimą. Visa tai įkvepia savivaldybes aktyviau veikti pritraukiant lėšų ir iš kitų finansavimo šaltinių bei planuoti naujus kultūros paveldo išsaugojimo ir panaudojimo projektus.

Šalies savavaldybių tyrimą organizavo Paveldo komisijos Kultūros paveldo apsaugos analizės grupė, kuriai vadovauja Viktorija Gadeikienė, o tyrimą įgyvendino ir renginyje jį pristatė vyriausias specialistas Artūras Stepanovič.

Renginyje taip pat pranešimą skaitė kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, kuris pristatė paveldo tvarkybos finansavimo planus iki 2030 m. Pristatyme dalyvavęs Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas atkreipė dėmesį į nekilnojamojo turto mokesčio kultūrinės paskirties objektams problematiką, iššūkius su kuriais susiduria dvarų savininkai. Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė pabrėžė restauratorių ruošimo finansavimo problemas, Rasa Jekelienė iš Žemosios Panemunės dvaro pastebėjo edukacijos programų trūkumą naujiems dvarų savininkams. Savo mintimis taip pat dalijosi Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros, Visuomeninės Rasų kapinių draugijos, Kultūros paveldo departamento atstovai.

Šis tyrimas taip pat bus pristatomas Lietuvos savivaldybėms 2023 m. sausio mėn.

 


19 liepos, 2024

,,Iš Kirdeikių kaimo sveikinu Ignaliną… „, – sakė žinomas menininkas Gintaras Gesevičius savo tapybos parodos, papuošusios miesto šventės programą, atidaryme. […]

18 liepos, 2024

Pirmąją medalininkystės kibirkštį 1984-aisiais į Telšius atvežė menininkai Antanas Olbutas ir Aloyzas Janušauskas. Šiandien keturiasdešimtuosius metus skaičiuojanti seniausia Europoje Tarptautinė […]

18 liepos, 2024

Vasarai įpusėjus, atsiradus daugiau galimybių keliauti, Kultūros paveldo departamentas (KPD) vėl primena ir kviečia prisidėti prie nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo. […]

Kalniečių parko skaitykla - renginys
18 liepos, 2024

Vasarojančius mieste Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia lankytis skaityklose Dainavos, Kalniečių ir Santarvės parkuose. Čia galima rasti ne tik […]

17 liepos, 2024

Rekonstruojant aikštę prie Klaipėdos santuokos rūmų buvo aptiktas XVIII–XIX a. datuojamas archeologinis sluoksnis, taip pat XIX–XX a. pamatų liekanos. Šiuos […]

17 liepos, 2024

Tojamos stiklo meno muziejuje (Japonija) surengtoje iškilmingoje ceremonijoje menininkei Daliai Truskaitei įteikta Tojamos tarptautinės stiklo parodos 2024 aukso premija. Apdovanojimų […]

Gedimino Kartano nuotr.
17 liepos, 2024

Panevėžyje atidarytas naujausias Lietuvoje šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“ sulaukė didžiulio lankytojų susidomėjimo – vos per mėnesį muziejuje apsilankė beveik […]

16 liepos, 2024

Liepos 13-ąją minima Durbės mūšio pergalės sukaktis ir Žemaičių tautos vienybės diena. Šia proga Telšių kultūros centras paruošė pilną šios […]

Mažosios kultūros sostinės vėliava Tauragnų krašto bendruomenės pirmininkės Danguolės Trimonienės ir Tauragnų seniūno Alvydo Danausko rankose / Valdo Mintaučkio nuotr.
12 liepos, 2024

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje išrinktos 2025 metų mažosios kultūros sostinės, atstovaujančios kiekvienam etnografiniam regionui. Paraiškas vertinusi komisija […]

9 liepos, 2024

Liepos 1–5 dienomis Čiuteliuose (Radviliškio r. sav.) esančiame Eugenijaus Miselio ūkyje, kur kadaise ūkininkavo P. Plechavičius, įgyvendinant Radviliškio viešosios bibliotekos […]

9 liepos, 2024

Ir vėl Dubingiai. Ir vėl atradimai. Šiuokart miestelio šv. Jurgio bažnyčioje „susituokė“ du neįtikėtinai tolimi žanrai ir kalbėjimo būdai. Tokie […]

7 liepos, 2024

2024 m. liepos 6 d. Chaimo Frenkelio vilos parke Šiauliuose, minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, atidarytas XXI tarptautinis […]

7 liepos, 2024

Ką tik pasibaigus Lietuvos dainų šventei „Kad giria žaliuotų“ kultūros ministras Simonas Kairys dėkoja visiems jos organizatoriams ir dalyviams už […]

3 liepos, 2024

Vieną birželio šeštadienį Plokščiuose vyko didelė šventė – Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyriuje surengta konferencija „Suomijos kultūrinio gyvenimo atspindžiai Plokščiuose“, […]

Bibliotekos nuotr.
1 liepos, 2024

Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka šiuo metu įgyvendina projektą „Generolas P. Plechavičius Čiutelių palivarke“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros […]

30 birželio, 2024

Daukanto aikštėje vykusioje Dainų šventės vėliavos pakėlimo ceremonijoje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad lietuviai yra dainų ir poezijos tauta. […]

29 birželio, 2024

Šeštadienį Kauno Dainų slėnyje ypatingu Dainų dienos renginiu „Miškais kalnai žaliuoja“ atidarytas šimtmetį mininčios Dainų šventės „Kur giria žaliuoja“ koncertų ciklas. […]

29 birželio, 2024

Šeštadienį Kaune, Dainų slėnyje, prasideda savaitę truksianti šimtmečio Dainų šventė. Pasak miesto savivaldybės, renginyje tikimasi sulaukti apie 10 tūkst. dalyvių […]

28 birželio, 2024

Tvarią kultūros ir švietimo sąveiką per valstybės finansuojamą kultūrinės edukacijos programą „Kultūros pasas“ skatinęs projektas ir jo sėkmingai įgyvendintos veiklos […]

Pašto ženklų blokas Dainų šventei – 100 metų
28 birželio, 2024

Jau rytoj, birželio 28-ąją, prekyboje pasirodys menininkės Irmos Balakauskaitės kurtas pašto ženklų blokas „Dainų šventei – 100 metų“. Tai pirmasis […]